Tag: Vokietijos startuoliai

  • Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Brėmene įsikūrusi Žemės stebėjimo (EO) bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė dar 6 mln. eurų: startuolis kuria pirmąją Vokietijoje komercinę itin didelės raiškos (VHR) palydovų „žvaigždyno“ sistemą.

    Apie investiciją pranešė portalas „EU-Startups“ – tai vadinamasis „Seed“ raundo pratęsimas, kuriam vadovavo investuotojai „Cherry Ventures“.

    Ankstesnį kartą bendrovė apie investicijas skelbė 2025 metų gruodį: tuomet užbaigė 5,3 mln. eurų „Seed“ etapą, o bendra pritraukta suma pasiekė 11,3 mln. eurų.

    „Marble Imaging“ teigia, kad jų tikslas – suteikti galimybę gauti iki kasvalandinius EO duomenis ir analitiką, kad sprendimai gynybos, krizių valdymo ar infrastruktūros srityse galėtų būti priimami greičiau.

    Kaip veiks „Marble Imaging“ sprendimas

    Bendrovė įkurta 2023 metų rugpjūtį. Ją įsteigė Robertas Hookas, dr. Gopika Suresh, Alexanderis Eppas ir dr. Raulas Scarlatas.

    Startuolis plėtoja ne tik palydovų tinklą, bet ir dirbtiniu intelektu paremtą analitikos platformą, kuri įvairių šaltinių duomenis paverčia praktinėmis įžvalgomis.

    Įmonė jau siūlo duomenų analizės paslaugas, tarp jų – objektų aptikimą situacinei žvalgybai, reljefo analizę ir pravažumo vertinimą, pakrančių turto stebėseną bei žemės dangos klasifikavimą.

    Kodėl Europa siekia „akių kosmose“

    „Marble Imaging“ pabrėžia, kad itin didelės raiškos vaizdai yra svarbūs tiek saugumui, tiek komercinei žvalgybai, tačiau Europa ir dalis partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų.

    Pasak bendrovės, tokia priklausomybė didina riziką netekti stebėjimo aprėpties strategiškai svarbiose vietovėse, o tai gali sukurti ir ekonominių, ir saugumo spragų.

    „Cherry Ventures“ atstovas Filipas Damesas teigė, kad Europai reikia savo „akių kosmose“, o „Marble Imaging“ siekia su DI pagalba paversti palydovinius vaizdus atsakymais, kurių tikisi valstybės ir gynybos institucijos.

    Pirmasis palydovas – 2027 metų pradžioje

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“ jau pilnai finansuotas, praėjo priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Nurodoma, kad palydovas galės fiksuoti vaizdus iki 0,7 m erdvine skiriamąja geba matomojoje ir artimojo infraraudonojo spektro dalyje, taip pat rinks duomenis trumpųjų bangų infraraudonajame spektre.

    Gautas 6 mln. eurų kapitalas bus naudojamas greitesniam „žvaigždyno“ plėtimui. „Marble Imaging“ tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    Įmonės vadovas Robertas Hookas teigė, kad tolesnė plėtra pirmiausia priklauso nuo kapitalo, o ne nuo technologijos: bendrovė akcentuoja, jog paklausa jau įrodyta, o programinė įranga naudojama mokančių klientų.

  • „NOVUS“ pritraukė dviženklę milijonų investiciją: elektrinis Lightbike iš Vokietijos keliasi į Kaliforniją

    „NOVUS“ pritraukė dviženklę milijonų investiciją: elektrinis Lightbike iš Vokietijos keliasi į Kaliforniją

    Vokietijos judumo startuolis „NOVUS“ užbaigė dviženklę milijonų eurų investicijų pritraukimo etapą, kuriam vadovavo rizikos kapitalo fondas 468 Capital, veikiantis Berlyne ir San Fransiske. Bendrovė skelbia, kad naujos lėšos bus skirtos gamybos plėtrai Europoje, naujo modelio kūrimui ir pasirengimui startui JAV rinkoje.

    Pagrindinis įmonės produktas „NOVUS One“ apibūdinamas kaip lengvas elektrinis dviratis-motociklas, kuris pagal paskirtį atsiduria tarp elektrinio dviračio, paspirtuko ir motociklo. Idėja paprasta: miesto kasdienybei skirta transporto priemonė turi būti valdoma intuityviai kaip elektrinis dviratis, bet suteikti daugiau galios ir dinamikos nei įprastas e. dviratis.

    Bendrovė įkurta 2019 metais Braunšveige. „NOVUS“ nurodo, kad pirmųjų transporto priemonių pristatymus Europos klientams pradėjo 2026 metų pavasarį, o plėtrą žada tęsti ne tik Vokietijoje ir Ispanijoje, bet ir kitose pagrindinėse Europos rinkose.

    Kas išskiria „NOVUS One“?

    „NOVUS“ teigimu, „NOVUS One“ iki 50 kilometrų per valandą įsibėgėja greičiau nei per 2 sekundes, o didžiausias sukimo momentas siekia iki 430 niutonmetrų. Maksimali galia nurodoma 25 kilovatai, o 6,2 kilovatvalandės baterija turėtų užtikrinti iki 150 kilometrų nuvažiuojamą atstumą, priklausomai nuo sąlygų ir važiavimo stiliaus.

    Gamintojas akcentuoja anglies pluošto konstrukciją ir paprastesnę architektūrą nei tradicinių motociklų, nes čia nėra sankabos, įprastų pavarų ir dalies mechaninių mazgų, kurie apsunkina priežiūrą. Taip pat numatytos belaidės programinės įrangos naujinimo galimybės, telefono integracija ir užvedimas be rakto.

    Įmonė pabrėžia, kad naujam vairuotojui bazinius valdymo principus įprastai pavyksta perprasti per kelias minutes. Vis dėlto licencijavimo ir leidimų reikalavimai skiriasi pagal šalį, todėl prieš įsigyjant tokį transportą svarbiausia pasitikrinti vietos taisykles.

    Nuo dizaino projekto iki gamybos

    „NOVUS“ ištakos siejamos su akademiniu dizaino projektu, o vienas įkūrėjų René Renger anksčiau dirbo automobilių dizaino srityje, įskaitant „Volkswagen“ projektus. Bendrovės kryptis nuo pat pradžių buvo orientuota į premium segmentą: pirmiausia sukurti geidžiamą, emocinį ryšį kuriantį produktą, o tik vėliau leistis į masiškesnę gamybą.

    Įkūrėjai teigia, kad ankstyvame etape vienas didžiausių iššūkių buvo sukurti reikiamos specifikacijos elektrinę pavarą ir pereiti nuo prototipo prie sertifikavimo bei pramoninės gamybos. Pasak įmonės, gamybos bazė pasirinkta Braunšveige, šalia Volfsburgo automobilių pramonės ekosistemos, kuri padeda pritraukti inžinerines ir gamybos kompetencijas.

    „Matėme, kad daliai žmonių elektrinis dviratis yra per lėtas, paspirtukas nekelia emocijos, o įprastas motociklas atrodo per sunkus ar bauginantis“, – sakė Hannes A. H. Krieger.

    Plėtra į JAV ir antras modelis

    „NOVUS“ skelbia, kad JAV startas planuojamas 2027 metų pabaigoje, pirmiausia Kalifornijoje, o vėliau ir kitose valstijose. Tuo pačiu įmonė ruošia „NOVUS Two“ – didesnių apimčių modelį, kurio tikslas būtų mažesnė įėjimo kaina ir platesnė auditorija.

    Įmonė taip pat akcentuoja atsargesnį augimą: vietoj agresyvaus tūkstančių vienetų gamybos šuolio pradiniame etape planuojami mažesni kiekiai ir glaudesnis ryšys su pirmaisiais klientais. Tokia strategija turėtų sumažinti tiekimo grandinės sutrikimų riziką, kuri dažnai tampa skaudžia vieta techninės įrangos ir transporto startuoliams.

    Ilgalaikėje perspektyvoje „NOVUS“ mini ir programinės įrangos plėtrą, įskaitant DI sprendimus, kurie galėtų prisitaikyti prie vairuotojo įpročių ir padėti valdyti transporto priemonę. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad tai labiau ateities kryptis, o ne dabartinio serijinio modelio pagrindinė funkcija.

    „NOVUS“ taip pat ieško partnerystės su mažmeninės prekybos tinklais didžiuosiuose miestuose, kad pirkėjai galėtų transportą apžiūrėti ir išbandyti prieš įsigydami. Ten, kur partnerių nėra, įmonė planuoja tiesioginį pardavimą su pristatymo ir aptarnavimo organizavimu.

  • „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pranešė investuojanti į keturis Vokietijos startuolius, taip tęsdama platesnę plėtros strategiją Europoje. Įmonė šiuos sandorius sieja su daugiamete investicijų programa, apimančia startuolius, universitetus ir tyrimų institucijas.

    „Nvidia“ nurodo, kad per artimiausius metus įvairioms iniciatyvoms Europoje planuoja skirti beveik 9 mlrd. eurų. Tikslas – išlaikyti DI technologijų proveržio tempą ir sustiprinti visą ekosistemą nuo tyrimų iki pramoninių sprendimų diegimo.

    Į kokias įmones investuojama

    „Nvidia“ investuoja į DI robotikos bendrovę Agile Robots, DI sveikatos technologijų kūrėją Avelios Medical, DI garso sprendimų startuolį Mirelo ir kosmoso technologijų įmonę Reflex Aerospace. Investicijų dydis neatskleidžiamas.

    Šis žingsnis papildo ankstesnius „Nvidia“ įsipareigojimus Vokietijos rinkoje: bendrovė jau buvo investavusi į n8n ir Black Forest Labs. Pastaruoju metu įmonė taip pat skelbė apie naujas investicijas kituose Europos centruose, siekdama būti arčiau sparčiai augančių komandų ir talentų.

    Vokietija – pramoninio DI kryptis

    Nauji sandoriai paskelbti „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui lankantis Vokietijoje ir susitinkant su kancleriu Friedrichu Merzu. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta Vokietijos DI krypčiai ir tam, kaip šalies stiprybės gamyboje bei automobilių pramonėje gali tapti pranašumu diegiant DI sprendimus.

    „Nvidia“ akcentuoja, kad vienas svarbiausių Europos DI augimo veiksnių yra pramoninių pritaikymų mastelis. Tokiose srityse kaip gamyba, logistika, autonominės sistemos ar medicinos duomenų analizė DI diegimas dažnai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelio skaičiavimo pajėgumo bei patikimos infrastruktūros.

    Nauji susitarimai su partneriais

    Kartu su vizitu Vokietijoje „Nvidia“ paskelbė ir apie platesnį bendradarbiavimą su vietos partneriais. Tarp minimų krypčių – pažangių DI modelių pritaikymas vadinamajam fiziniam DI, kai algoritmai tiesiogiai veikia su realaus pasaulio procesais, robotais ar pramonine įranga.

    Taip pat įvardyti susitarimai su „Siemens“ ir „Mercedes-Benz“, kurie turėtų stiprinti „Nvidia“ pozicijas pramonėje ir automobilių sektoriuje. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas neapsiriboti vien lustų tiekimu, o tapti strateginiu DI sprendimų infrastruktūros partneriu.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.

  • „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    „DeepL“ mažina apie 250 darbo vietų: DI spartėjimas verčia keisti komandų struktūrą

    Vokietijos vertimo įrankių kūrėja „DeepL“ planuoja atsisakyti maždaug 250 darbuotojų, tai sudaro apie ketvirtadalį jos komandos. Bendrovė aiškina, kad pertvarka reikalinga norint išlikti konkurencingiems sparčiai greitėjant dirbtinio intelekto raidai.

    Įmonės vadovas ir įkūrėjas Jarekas Kutylowskis teigia, kad tai yra sąmoningas struktūrinis sprendimas, kaip „DeepL“ turi veikti, jei nori išlaikyti globalios DI bendrovės ambiciją. Pasak jo, rinka per metus pasikeitė taip, kad keičiasi ne tik technologijos, bet ir pats darbo organizavimas.

    „DI tempas paspartėjo gerokai labiau, nei dar prieš metus atrodė įmanoma, ir tai keičia, ką reiškia dirbti efektyviai, įskaitant tokias bendroves kaip mūsų“, – sakė Jarekas Kutylowskis.

    Vadovas pabrėžia, kad bendrovė pereina prie mažesnių komandų, kuriose daugiau sprendimų priėmimo atsakomybės tenka darbuotojams, o rutininės užduotys atiduodamos DI sistemoms. Tokia schema, jo teigimu, turėtų leisti žmonėms koncentruotis į darbus, kuriuose svarbiausi kūrybiškumas, intuicija ir projektų įgyvendinimas nuo pradžios iki pabaigos.

    „DeepL“ yra Kelne įsikūrusi bendrovė, įkurta 2017 metais, geriausiai žinoma dėl teksto vertimo ir rašymo įrankių. Įmonė pasaulyje turi daugiau nei 1 000 darbuotojų, o pastaraisiais metais augant generatyvaus DI sprendimams, vertimo bei turinio kūrimo rinka tapo viena konkurencingiausių visame programinės įrangos sektoriuje.

    Viešai neįvardijama, kurios konkrečios „DeepL“ veiklos sritys bus labiausiai paveiktos atleidimų. Tačiau pats argumentas apie perėjimą prie mažesnių komandų ir DI integravimą į kasdienius procesus atitinka platesnę tendenciją technologijų rinkoje, kur įmonės peržiūri funkcijas, dubliuojančias automatizavimo galimybes, ir didesnį dėmesį skiria produktyvumui.

    Pastaruoju metu DI įrankiai vertimo srityje vystosi ypač greitai, o kokybės kartelė kyla ne tik dėl gerėjančių modelių, bet ir dėl integracijų į darbo aplinkas bei dokumentų srautus. Tokiose sąlygose įmonėms vis dažniau tenka rinktis: arba didinti kaštus plečiant komandas, arba pertvarkyti veiklą taip, kad didesnė darbo dalis būtų atliekama automatizuotai.

    „DeepL“ žinutė investuotojams ir rinkai aiški: bendrovė siekia veikti greičiau, sumažinti vidinius trukdžius ir daugiau resursų skirti produktų plėtrai. Kartu tai dar vienas signalas, kad DI diegimas keičia darbo vietas ne vien teoriškai, o labai praktiškai, per komandų dydį, vaidmenis ir organizacijų struktūrą.

  • Vokietijos „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų: pramoninis DI plečiamas Europoje ir JAV

    Berlyne įsikūrusi inžinerinės žvalgybos platformą kurianti bendrovė „SPREAD“ pritraukė 25 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad naujas kapitalas bus naudojamas plėtrai Europoje ir JAV, taip pat augimui „Salesforce“ ekosistemoje ir stipresnėms pozicijoms aviacijos, gynybos bei sunkiosios technikos sektoriuose.

    Raunde dalyvavo nauji investuotojai, tarp jų DTCP Growth, IQT, OTB Ventures, „Salesforce“ ir Thesiger Capital, taip pat verslo angelai. Prie finansavimo prisidėjo ir esami investuotojai, tęsiantys paramą po ankstesnių investicijų etapų.

    Šis etapas seka po A serijos finansavimo, kurį „SPREAD“ buvo pritraukusi 2023 metais, ir rodo išliekantį investuotojų dėmesį pramonės DI sprendimams. Pastaraisiais metais rinka vis dažniau akcentuoja duomenų sujungimo, procesų automatizavimo ir realaus poveikio gamyboje klausimus, o ne vien eksperimentinius prototipus.

    Kam skirta „SPREAD“ platforma

    „SPREAD“ save pristato kaip Engineering Intelligence Platform, kuri sujungia produkto duomenis per visą gyvavimo ciklą nuo ankstyvų projektavimo sprendimų iki gamybos ir eksploatacijos. Platforma siekia kontekstualizuoti struktūruotus ir nestruktūruotus duomenis iš skirtingų įmonių sistemų, kad komandos greičiau rastų priežastis, įvertintų kompromisus ir priimtų sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad diegimuose pas klientus platforma padėjo paspartinti vystymo ciklus ir sutrumpinti inžinerinių problemų sprendimo laiką, o sutaupymai gali siekti dešimtis milijonų eurų per metus. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijos dydžio, duomenų kokybės ir to, kiek procesų integruojama į vieningą darbo eigą.

    Partnerystė su „Salesforce“

    Viena iš investicijos krypčių yra gilesnė integracija su „Salesforce“, kuri verslo klientams siūlo standartizuotus duomenų modelius, darbo eigas ir agentinius sprendimus. „SPREAD“ siekia, kad inžineriniai duomenys ir klientų aptarnavimo informacija būtų sujungiami, leidžiant greičiau susieti kliento problemą su inžinerine priežastimi ir priimti sprendimus dėl pakeitimų ar remonto.

    „Dirbdami su „Salesforce“, galime pasiekti pramonės įmones, kurioms inžinerinė žvalgyba reikalinga labiausiai: komandas, kuriančias, eksploatuojančias ar prižiūrinčias gynybos sistemas, transporto priemones ir pramoninę techniką“, – sakė „SPREAD“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Robertas Göbelis.

    „Pramonės įmonės turi dešimtmečiais kauptų inžinerinių žinių, įstrigusių atskirose sistemose ir duomenų šaltiniuose. Sujungus pramonės modelius ir darbo eigas su „SPREAD“ gilia produkto ir inžinerijos analitika, komandos gali greičiau priimti teisingus sprendimus“, – sakė „Salesforce“ atstovas Achyut Jajoo.

    Kodėl pramoninis DI vėl traukia kapitalą

    Investicijų kontekstas rodo platesnę tendenciją: pramonėje DI vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūros ir darbo eigos projektas, o ne vien atskiras įrankis. Didžiausią vertę kuria sprendimai, kurie sutvarko duomenų sluoksnį, integruojasi su paveldėtomis sistemomis ir leidžia rezultatą pamatuoti kokybės rodikliais, prastovų mažėjimu ar greitesniu paleidimu į rinką.

    Vokietija pastaruoju metu išlieka viena aktyviausių Europos šalių pramonės skaitmeninimo ir automatizavimo srityje, o gynybos ir tiekimo grandinių saugumo temos didina dėmesį vietinėms, patikimoms technologijoms. „SPREAD“ investicija į šį foną įsilieja kaip signalas, kad inžinerijos duomenų sujungimas tampa vienu iš svarbiausių pramoninio DI taikymo taškų.

    Bendrovė nurodo, kad jos tikslas yra spartinti mastelio didinimą ir plėsti klientų ratą sektoriuose, kuriuose klaidų kaina ypač didelė, o sprendimai priklauso nuo tikslių, laiku pasiekiamų duomenų. Jei integracijos su didelėmis verslo platformomis pasiteisins, tokio tipo sprendimai gali tapti standartu, kaip pramonėje sujungiami produktų, gamybos ir klientų aptarnavimo duomenys.