Europos pramonei ieškant kritinių mineralų, dėmesys vis dažniau krypsta į Centrinę Aziją – Kazachstaną ir Uzbekistaną. Tačiau šios šalys nori ne tik eksportuoti žaliavas: jos siekia pritraukti investicijų ir technologijų, kad daugiau vertės būtų kuriama vietoje.
Apie tai rašo „Euronews“, remdamasis Taškente vykusio Tarptautinio kasybos ir metalų forumo diskusijomis. Jose daugiausia kalbėta apie technologijų perdavimą, finansavimą ir transporto maršrutus, reikalingus tiekimui į Europos rinkas.
Nepriklausomos ne pelno organizacijos „Brussels Energy Club“ įkūrėjas Maratas Terterovas akcentavo, kad Briuselis tikisi ne vien bendrų susitarimų, o aiškių investicinių partnerysčių. Jo teigimu, be kasybos svarbios ir perdirbimo grandys, pramoninės tiekimo grandinės bei infrastruktūra.
Vienas iš dažniau minimų infrastruktūrinių prioritetų – vadinamasis Vidurinis koridorius, jungiantis Centrinę Aziją su Europos rinkomis. Toks maršrutas gali tapti reikšmingu faktoriumi, kai valstybės ir įmonės vertina tiekimo saugumą bei alternatyvas.
ES pažeidžiamumas dėl žaliavų
Europos Sąjunga tokius metalus kaip litis ir volframas laiko kritiniais – dėl jų svarbos ekonomikai ir galimų tiekimo sutrikimų rizikos. Tai ypač aktualu sektoriams, susijusiems su atsinaujinančia energetika, elektromobiliais ir aukštosiomis technologijomis.
Tarp Europos šalių, siekiančių diversifikuoti šaltinius, minima Vokietija. Jos ambasadorius Uzbekistane Matthias Vollertas teigė, kad Vokietijai kritinių mineralų reikia dėl investicijų į atsinaujinančią energetiką, elektromobilius ir aukštąsias technologijas.
2026 metų rugsėjo 29 dieną Vokietija ir Kazachstanas bendroje deklaracijoje pritarė 2026–2028 metų kelių žemėlapiui, apimančiam pramoninį bendradarbiavimą, mineralų gavybą ir perdirbimą, taip pat didesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą Kazachstane.
Kazachstano litis ir investicijų planai
Straipsnyje išskiriamas Vokietijos bendrovės „HMS Bergbau AG“ projektas Rytų Kazachstane – litio išgavimo ir perdirbimo iniciatyva. Nurodoma, kad potencialios investicijos galėtų siekti 500 mln. JAV dolerių (apie 449 mln. eurų), tačiau tai priklauso nuo komerciškai perspektyvių išteklių patvirtinimo.
Projektas šiuo metu tebėra žvalgybos ir vystymo stadijoje. Tai reiškia, kad galutiniai sprendimai dėl plėtros ir investicijų masto dar nėra patvirtinti.
Uzbekistano tikslas – daugiau vertės vietoje
Uzbekistanas laikosi panašios krypties: šalis siekia plėtoti mineralų perdirbimą šalies viduje, o ne apsiriboti žaliavų ar koncentratų eksportu. Tam 2024 metais įkurta valstybinė pramonės įmonė Uzbekistan Technological Metals Complex (TMK).
TMK dirba su tokiomis medžiagomis kaip volframas ir molibdenas, o tarp gaminių minimi volframo oksidas ir karbidas, taip pat molibdeno strypai ir briketai. Įmonės atstovas pasaulinei integracijai Timuras Khikmatullajevas pabrėžė, kad tikslas – kiekviename etape didinti pridėtinę vertę ir tik tada eksportuoti.
Anot jo, pirmoji TMK eksporto rinka buvo Vokietija, o vėliau produkcija keliavo ir į Belgiją, Nyderlandus, Turkiją, JAV, Kanadą, Pietų Korėją bei Japoniją. Taip pat nurodoma, kad komercinė prekybos duomenų platforma 52wmb skelbė: 2026 metų rugpjūtį TMK eksportavo molibdeno produktus į Belgiją ir Nyderlandus, o volframo oksidą – į Nyderlandus.
Technologijos, projektų portfelis ir finansavimas
Be esamų eksporto srautų, TMK siekia pritraukti investicijų ir gamybos kompetencijų, kad galėtų plėsti pajėgumus Uzbekistane. Rugsėjį įmonė Berlyne surengė pristatymą, kuriame dalyvavo apie 20 Vokietijos bendrovių atstovai ir tarptautinės finansų institucijos.
Teigiama, kad diskusijose buvo aptartos kritinių mineralų tiekimo grandys, technologijų perdavimas ir dalyvavimas naujuose gamybos projektuose. TMK pristatė daugiau nei 140 siūlomų investicinių projektų portfelį, kurio bendra vertė, įmonės vertinimu, siekia 4,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,77 mlrd. eurų).
Spalio 16 dieną TMK ir Prancūzijos bankas „Société Générale“ pasirašė preliminarių sąlygų dokumentą dėl priešeksportinio finansavimo. Straipsnyje pažymima, kad galutinis paskolos susitarimas dar nepaskelbtas.
Taip pat nurodoma, kad šios diskusijos seka po birželį pasirašyto įgaliojimo susitarimo organizuoti 50 mln. eurų finansavimą, kuris būtų skirtas gamybos pajėgumams ir eksporto operacijoms palaikyti.
Partnerystės plečiasi ir už Europos ribų
Uzbekistano kasybos sektorius bendradarbiauja ne tik su Europos investuotojais. Azerbaidžano valstybinė kasybos įmonė „AzerGold“ spalį Uzbekistane įsteigė pirmąją užsienio dukterinę bendrovę ir siekia leidimų pradėti 18 mėnesių trukmės žvalgybos programą Akbos aukso telkinyje Kaškadarjos regione.
„Jei rezultatai bus teigiami, planuojame įsteigti bendrą įmonę ir tuomet vystyti telkinį“, – „Euronews“ sakė „AzerGold Uzbekistan“ generalinis direktorius Ilyas Ismayilli.
Be to, „AzerGold“ siekia trišalės bendros įmonės su „Uzbekgeologorazvedka JSC“ ir Azerbaidžano–Uzbekistano investicine bendrove, kuri būtų skirta aukso ir retųjų žemių mineralų žvalgybai Navojų regione. Partneriai liepą pasirašė preliminarų susitarimą, tačiau bendra įmonė dar nėra formaliai įsteigta.