Tag: Volvo

  • Lenkijoje, Świętokrzyskie, VW „Golf“ susidūrė su „Volvo“ vilkiku – žuvo du vyrai

    Lenkijos Świętokrzyskie vaivadijoje, Korytków kaime, sekmadienio vakarą įvyko mirtinas eismo įvykis – susidūrus lengvajam automobiliui ir sunkvežimiui žuvo du žmonės.

    Nelaimė nutiko lapkričio 15 dieną, prieš 18 valandą, kelyje DW728, Konecko apskrityje, Gowarczów valsčiuje. Skelbiama, kad avarijoje dalyvavo „Volvo“ markės sunkvežimis ir „Volkswagen Golf“.

    „Volkswagen“ buvo taip smarkiai sumaitotas, kad gelbėtojams teko naudoti specialius hidraulinius įrankius, kad pasiektų automobilyje įstrigusius žmones.

    Ištraukus du nukentėjusiuosius, nedelsiant pradėta kova dėl jų gyvybių, tačiau abu vyrai, važiavę „Volkswagen“, žuvo įvykio vietoje.

    Gelbėjimo darbai ir tyrimas

    Gelbėjimo operacijoje dalyvavo trys ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Apie tarnybų veiksmus informavo Końskie apskrities valstybinės priešgaisrinės tarnybos atstovas.

    Policija šiuo metu atlieka tyrimą ir aiškinasi tikslią avarijos eigą bei jos priežastis. Nurodoma, kad susidūrimas įvyko kelio posūkyje.

  • „Volvo“ pripažįsta problemas JAV: pelningumas stringa, planuoja daugiau gamybos ir daugiau pavarų tipų

    „Volvo“ pripažįsta problemas JAV: pelningumas stringa, planuoja daugiau gamybos ir daugiau pavarų tipų

    „Volvo“ vadovai pripažįsta, kad bendrovei JAV rinkoje sekasi sunkiai – pelningumą pasiekti čia „pasirodė sudėtinga“.

    Per bendrovės trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą „Volvo“ komercijos vadovas Erik Severinson teigė, kad vartotojų nusiteikimas JAV atsidūrė žemiausiame taške per 50 metų, rašo „InsideEVs“.

    Pasak generalinio direktoriaus Hakano Samuelssono, viena iš klaidų buvo nepakankamai įvertinta muitų tarifų rizika ir jų poveikis verslui. Dėl to „Volvo“ ketina labiau lokalizuoti veiklą JAV.

    Bendrovė tikisi atsitiesti stiprindama gamybą šalyje ir siūlydama daugiau skirtingų jėgainių sprendimų – neapsiriboti vien elektromobiliais, bet turėti ir įkraunamus hibridus bei hibridus.

    Tarifai ir „lokalizacijos“ planas

    H. Samuelsson viešai pripažino, kad tarifų tema JAV tapo realiu veiksniu, kurį reikėjo numatyti anksčiau. Anot jo, dabar įmonė ieško būdų, kaip ištaisyti su tarifais susijusius trūkumus ir sustiprinti pozicijas rinkoje.

    „Volvo“ planuoja daugiau sprendimų perkelti į JAV – tai turėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir sušvelninti tarifų įtaką galutinei automobilių kainai bei pelningumui.

    EX60 vėlavimai ir JAV lėtesnė elektrifikacija

    Vienu iš svarbių ateities modelių laikytas elektrinis visureigis EX60, kuris turėtų varžytis su tokiais modeliais kaip BMW iX3 ar „Mercedes-Benz“ GLC Electric. Vis dėlto jo gamyba, pasak publikacijos, kelia iššūkių, o JAV pirkėjams gali tekti laukti ilgiau nei tikėtasi, nes prioritetas teikiamas Europai.

    H. Samuelsson taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV elektromobilių įsisavinimas vyksta lėčiau nei daugelyje kitų pasaulio regionų. Todėl, jo teigimu, „Volvo“ čia reikia automobilio, kuris būtų lankstus – su galimybe rinktis tiek visiškai elektrinę, tiek įkraunamo hibrido ar hibrido versiją.

    Pietų Karolinos gamykla dirba 20 proc. pajėgumu

    Bendrovė pabrėžia ir JAV turimos gamybinės bazės potencialą. „Volvo“ gamykla Pietų Karolinoje šiuo metu dirba tik apie 20 proc. pajėgumu – ten gaminamas EX90, o netolimoje ateityje planuojama gaminti ir XC60.

    Be to, iki šio dešimtmečio pabaigos gamykloje numatomas dar vienas naujas modelis, kuriam būtų pritaikyta kelių tipų jėgainė. „Volvo“ viliasi, kad toks derinys – didesnė lokalizacija ir platesnė pasiūla – padės atgaivinti prekės ženklą JAV.

  • „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    Švedijoje įsikūrusi automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė planuojanti visame pasaulyje mažinti apie 2 500 darbo vietų, bendrovei trečiąjį metų ketvirtį patyrus nuostolį. Įmonė teigia, kad rezultatams smogė JAV tarifai ir itin aštri konkurencija Kinijos rinkoje.

    Bendrovės duomenimis, trečiąjį ketvirtį pajamos siekė 6 milijardus eurų ir buvo beveik 23 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu „Volvo Cars“ fiksavo apie 513 milijonų eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbta maždaug 405 milijonai eurų pelno.

    „Mes ir toliau dirbame labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje išorinių iššūkių daugėja: deglobalizacija, hiper konkurencija ir klimato kaita“, – sakė „Volvo Cars“ vadovas Håkanas Samuelssonas.

    5 mlrd. kronų taupymas

    Reaguodama į spaudimą, „Volvo Cars“ paskelbė papildomą kaštų mažinimo paketą, kurio vertė siekia apie 450 milijonų eurų. Jis papildo anksčiau pradėtas taupymo programas ir, pasak bendrovės, turėtų prisidėti prie greitesnio finansinio stabilizavimo.

    Planuojama, kad apie 2 000 darbo vietų mažinimų teks Švedijai, dar apie 500 – kitoms šalims. Įmonė nurodo, kad dalis pokyčių bus įgyvendinta nutraukiant konsultantų sutartis, per natūralią kaitą ir taikant tikslines išėjimo programas darbuotojams.

    „Volvo Cars“ teigia, kad visą finansinį naujų priemonių efektą tikisi pamatyti iki 2027 metų pabaigos. Vienas tikslų – sumažinti veiklos lūžio tašką ir pagerinti pinigų srautus, kad bendrovė taptų atsparesnė rinkos svyravimams.

    Elektromobilių strategija koreguojama

    Bendrovė pastaraisiais metais daug investavo į elektrifikaciją, tačiau pripažįsta, kad rinkos sąlygos keitėsi greičiau nei planuota. „Volvo Cars“ akcentuoja, kad vartotojų paskatų už visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus panaikinimas JAV neigiamai paveikė pelningumą.

    Dar 2024 metais „Volvo Cars“ atsisakė ankstesnio tikslo iki 2030 metų prekiauti vien tik visiškai elektriniais automobiliais. Toks sprendimas atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrinius, hibridinius ir kitus sprendimus, ypač kai paklausa ir reguliavimas skirtingose rinkose juda nevienodu tempu.

    Kontekstas: spaudimas Europoje ir Kinijoje

    „Volvo Cars“ kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos grupė Geely, tačiau tai, pasak rinkos dalyvių, neeliminuoja problemų Kinijoje. Vietos gamintojai agresyviai mažina kainas, sparčiai atnaujina modelių gamą ir didina technologinį pranašumą, ypač elektromobilių segmente.

    Įmonė primena, kad dar pernai buvo paskelbusi apie maždaug 1,62 milijardo eurų kaštų mažinimo planą, kuris apėmė apie 3 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Dabartiniai sprendimai rodo, kad restruktūrizavimo procesas automobilių pramonėje išlieka aktyvus, o gamintojai ieško būdų išlaikyti konkurencingumą esant tarifams, kainų karams ir lėtesniam augimui.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovės vadovų komandoje numatomi pokyčiai: rugsėjį pranešta, jog „Škoda Auto“ vadovas Klausas Zellmeris pakeis Håkaną Samuelssoną ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną.

  • „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    Kas paskelbta apie naują sistemą

    „Volvo“ paskelbė, kad būsimuose naujos kartos modeliuose diegs „Nvidia“ technologijas, kurios turėtų atverti kelią pažangesniam, be rankų veikiančiam vairuotojo asistavimui mieste. Gamintojas kalba apie taškas į tašką važiavimą, kai automobilis pats įveikia maršrutą nuo pradžios iki tikslo.

    Teigiama, kad pirmieji tokios architektūros automobiliai turėtų pasirodyti iki 2030 metų pabaigos. Vis dėlto „Volvo“ kol kas neįvardijo, kurie konkretūs modeliai pirmieji gaus naują funkcionalumą ir kokiose rinkose jis bus aktyvuojamas.

    Kaip tai veiks ir kuo skiriasi nuo autonominio vairavimo

    „Volvo“ planuoja remtis „Nvidia“ „Hyperion“ platforma, kuri apima didelės galios lustus, programinę įrangą ir aplink automobilį išdėstytų jutiklių rinkinį. Tokia schema leidžia apdoroti daugiau duomenų realiu laiku ir tiksliau prognozuoti eismo dalyvių veiksmus.

    Gamintojas šį sprendimą apibūdina kaip 2 lygio sistemos evoliuciją, kartais rinkoje vadinamą 2 plius plius. Praktikoje tai reiškia, kad net ir važiuojant be rankų atsakomybė išlieka vairuotojui, o sistema nėra laikoma pilnai autonomine pagal SAE J3016 lygius.

    „Samprotavimo pagrindu veikiantis vairavimas didina saugumą, nes automobilis gali išspręsti retas situacijas, kurių nebuvo tiesiogiai mokytas, o sprendimų grandinė tampa patikrinama ir audituojama“, – teigiama „Nvidia“ pranešime.

    Didžiausi klausimai: sauga, reguliavimas ir realios ribos

    „Volvo“ užsimena, kad ateityje tokios sistemos galėtų pasiekti etapą, kai vairuotojas galėtų ne tik atleisti vairą, bet ir kurį laiką nežiūrėti į kelią. Tačiau konkretaus grafiko, kada atsirastų toks režimas, kol kas nepateikta, o jo įgyvendinimą riboja tiek technologiniai, tiek teisiniai reikalavimai.

    Svarbu ir tai, kad gamintojai vis dažniau pereina prie vadinamųjų programiškai apibrėžtų automobilių, kurių galimybės plečiamos nuotoliniais atnaujinimais. Tai leidžia funkcijas įjungti palaipsniui, tačiau kartu kelia aukštus reikalavimus testavimui, atsakomybei avarijų atveju ir aiškiam sistemos ribų komunikavimui vairuotojams.

    Iki šiol „Volvo“ siūlomas „Pilot Assist“ dažniausiai remiasi aiškiai matomomis kelio ženklinimo linijomis ir apima adaptyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą bei vairo pagalbą. Pereinant prie miesto taškas į tašką važiavimo, automobilis turės patikimiau atpažinti šviesoforus, ženklus ir sudėtingas sankryžas, todėl gamintojui teks ypač kruopščiai saugoti savo reputaciją saugos srityje.

  • „Volvo“ atnaujinimas pažadėjo stebuklą: elektromobilis įspės apie elnią už posūkio

    „Volvo“ atnaujinimas pažadėjo stebuklą: elektromobilis įspės apie elnią už posūkio

    „Volvo“ elektromobiliams ruošiamas programinės įrangos atnaujinimas, kuris vairuotojams žada dar ankstesnius įspėjimus apie pavojus kelyje. Gamintojas skelbia, kad kai kuriuose modeliuose automobilis galės perspėti apie didelį gyvūną ar kitą riziką net tada, kai jos dar nesimato už aklo posūkio.

    Naujos funkcijos numatytos „Volvo“ EX60, EX90 ir ES90 modeliams Šiaurės Amerikoje. Atnaujinimas papildys esamas prijungto saugumo sistemas, kurios jau dabar įspėja apie slidžią dangą ar kitų vairuotojų įjungtus avarinius žibintus.

    Keturi nauji įspėjimai kelyje

    Vienas ryškiausių pranešimų bus didelių gyvūnų įspėjimas, skirtas situacijoms, kai į važiuojamąją dalį gali netikėtai išbėgti elnias, briedis ar kitas stambus gyvūnas. Sistema remsis kitų automobilių surinkta informacija ir perspės dar prieš vairuotojui fiziškai pamatant kliūtį.

    Taip pat diegiamas pažeidžiamų eismo dalyvių įspėjimas, kuris praneš apie priekyje galinčius būti pėsčiuosius ar dviratininkus. Kartu numatyti dar du pranešimai: apie kelio darbus ir apie priekyje įvykusią avariją.

    Kaip tai veikia ir kodėl svarbu

    Tokios sistemos veikia kaip kolektyvinė atmintis: automobiliai dalijasi anonimizuotais duomenimis apie pavojus, o kiti eismo dalyviai gauna įspėjimą realiu laiku. Praktikoje tai reiškia, kad jei priekyje važiuojantis automobilis aptinka pavojų ar užfiksuoja įvykį, informacija gali pasiekti kitus dar iki jiems priartėjant.

    Europoje panašūs sprendimai siejami su Europos Sąjungoje vystoma duomenų dalijimosi iniciatyva, kai skirtingi gamintojai ir kelių infrastruktūros dalyviai keičiasi informacija apie rizikas. Tokia kryptis laikoma viena svarbiausių tendencijų kelių saugoje, nes papildo automobilyje veikiančius jutiklius duomenimis, kurių kamera ar radaras dar negali matyti dėl reljefo ar posūkio.

    Kada pasieks vairuotojus

    „Volvo“ nurodo, kad naujų funkcijų įdiegimo laikas priklausys nuo konkretaus modelio ir rinkos, o atnaujinimai bus pateikiami nuotoliniu būdu. Tai atspindi vis dažnesnę automobilių pramonės praktiką, kai saugumo ir patogumo funkcijos plečiamos programiškai, nekeičiant fizinės įrangos.

    Gamintojo teigimu, dalijimasis saugumo informacija padeda vairuotojams pasiruošti anksčiau ir sumažina nelaimių tikimybę. „Kiekvieną kartą, kai „Volvo“ automobilis pasidalija saugumo informacija, jis padeda kitiems vairuotojams anksčiau pasiruošti ir jaustis saugiau“, – sakė „Volvo Cars Safety Centre“ vadovė Åsa Haglund.

  • „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    „Geely“ žada 1 000 km įkrovimu: kietojo elektrolito baterija gali atsidurti „Volvo“

    Kinijos automobilių koncernas „Geely“ skelbia pradedantis kietojo elektrolito baterijų bandymų etapą realiomis sąlygomis, o technologija ateityje gali pasiekti ir „Volvo“ elektrinius modelius. Bendrovė nurodo, kad pilotiniai bandymai per skirtingus grupės prekės ženklus planuojami nuo 2027 metų.

    „Geely“ teigimu, naujos kartos elementų energijos tankis gali siekti apie 500 Wh/kg, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei dalies šiandien naudojamų sprendimų celių lygiu. Toks šuolis teoriškai leistų su tuo pačiu svoriu sutalpinti daugiau energijos arba sumažinti baterijos masę išlaikant panašią talpą.

    Didžiausias pažadas – nuvažiuojamas atstumas: „Geely“ kalba apie daugiau nei 1 000 kilometrų vienu įkrovimu. Vis dėlto rinkai tai dar negarantuoja greito proveržio, nes bandomoji programa nėra tas pats, kas masinė gamyba ir tiekimo grandinių paruošimas milijonams automobilių.

    „Prototipus sukurti lengva, o gamybos mastelio didinimas yra labai sunkus“, – sakė Elonas Muskas, komentavęs, kodėl naujas technologijas ypač sunku paversti plačiai prieinamais produktais.

    Kietojo elektrolito baterijos paprastai siejamos ne tik su didesniu energijos tankiu, bet ir su potencialiai geresniu saugumu, nes vietoj skysto elektrolito naudojamos kitos cheminės ir konstrukcinės schemos. Teoriškai tai gali mažinti užsidegimo riziką po smūgio ir didinti atsparumą perkaitimui, nors realus saugumo lygis priklauso nuo konkrečios chemijos, aušinimo ir gamybos kokybės.

    „Geely“ taip pat mini ilgaamžiškumą: orientacinė rida gali siekti apie 965 000 kilometrų. Toks skaičius svarbus ne tik privatiems vairuotojams, bet ir komerciniams parkams, nes ilgesnis baterijos tarnavimo laikas mažina eksploatacijos kaštus ir didina likutinę transporto priemonės vertę.

    Ekspertai pabrėžia, kad kietojo elektrolito baterijų komercializaciją dažniausiai stabdo keli praktiniai iššūkiai: stabilus veikimas plačiame temperatūrų diapazone, elementų degradacijos kontrolė, gamybos kaina ir patikimumas dideliu mastu. Dėl to 2027 metų pilotas labiau rodo ketinimą technologiją išbandyti kelyje, o ne pažadą, kad ji netrukus taps standartu visiems pirkėjams.

    „Geely“ valdo platų prekės ženklų portfelį, tarp jų – „Volvo“, „Polestar“, „Lotus“, „Smart“, „Zeekr“, „Lynk & Co“ ir kitus. Kurie modeliai ir kokiose rinkose pirmieji gaus naują bateriją, kol kas neatskleidžiama, tačiau logiška, kad brangesnių segmentų automobiliai gali būti palankesnė starto vieta dėl didesnės maržos ir galimybės absorbuoti naujos technologijos kainą.

    Jei „Geely“ pavyktų realiai pasiekti deklaruojamus rodiklius, tai galėtų reikšmingai pakeisti elektromobilių konkurenciją: ilgesnis nuotolis sumažintų įkrovimo infrastruktūros spaudimą, o geresnis energijos tankis leistų gamintojams rinktis tarp didesnės talpos ar lengvesnių automobilių. Tačiau galutinį verdiktą lems ne laboratoriniai skaičiai, o tai, kaip baterijos veiks kasdienėje eksploatacijoje ir kiek jos kainuos masinėje gamyboje.

  • „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ ruošia EX50: pigesnis už „Tesla“ Model Y, bet su nauja SPA3 platforma – ką žinome

    „Volvo“ rengia naują elektrinį krosoverį EX50, kuris, kaip skelbiama, turėtų tapti tiesioginiu „Tesla“ Model Y konkurentu. Modelis būtų orientuotas į itin paklausų kompaktiškų elektrinių SUV segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau renkasi praktiškumą, greitą įkrovimą ir pažangias programines funkcijas.

    Remiantis pranešimais, EX50 startinė kaina JAV rinkoje turėtų būti mažesnė nei 50 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 46 000 eurų. Pirmieji automobiliai JAV, tikėtina, pasirodytų apie 2027 metų pabaigą, o pradžioje jų būtų atvežama ribotais kiekiais.

    Kas keisis „Volvo“ elektrinėje gamoje

    EX50 būtų naujas įėjimo taškas „Volvo“ elektrinių automobilių pasiūloje, ypač jei EX30 po 2026 modelio metų būtų palaipsniui išimamas iš JAV rinkos. Toks žingsnis reikštų, kad gamintojas siekia pasiūlyti labiau universalią ir brandesnę alternatyvą, artimesnę masinei paklausai.

    Naujasis modelis taip pat būtų numatomas kaip EX40 pamaininis, nes dabartinis EX40 laikomas senstančiu, o konkurentų pasiūla kompaktiškų elektrinių SUV klasėje sparčiai plečiasi. „Volvo“ viešai nepatvirtino konkrečių būsimų produktų detalių, tačiau yra nurodęs, kad būtent elektromobilių segmente mato augantį potencialą.

    SPA3 platforma ir programinė kryptis

    Skelbiama, kad EX50 bus kuriamas ant naujos SPA3 architektūros, kurią „Volvo“ pristato kaip programiškai apibrėžtą platformą. Tokia kryptis reiškia didesnį dėmesį automobilio programinei įrangai, nuotoliniams atnaujinimams ir galimybei greičiau diegti naujas funkcijas per visą eksploatacijos laiką.

    SPA3 turėtų būti naudojama ir didesniame EX60, o ankstyvieji įspūdžiai apie EX60 leidžia tikėtis pažangos ne tik valdymo logikoje, bet ir efektyvume. „Volvo“ ankstesnių elektrinių modelių patirtis parodė, kad programinės įrangos stabilumas tampa esminiu konkurencingumo veiksniu, todėl nauja platforma laikoma strateginiu atnaujinimu.

    Ko tikėtis dėl dydžio, gamybos ir konkurencijos

    Pagal dydį EX50 būtų artimas „Tesla“ Model Y ir varžytųsi su tokiais modeliais kaip „Hyundai“ Ioniq 5 ar „Ford“ Mustang Mach-E. Tai reiškia, kad „Volvo“ taikytų į pirkėjus, kuriems svarbu šeimos automobilio erdvė, universalus kėbulas ir patogus kasdienis naudojimas.

    Gamyba, tikėtina, būtų planuojama naujoje „Volvo“ gamykloje Košicėje, Slovakijoje. Toks sprendimas atspindi bendrą Europos automobilių pramonės tendenciją elektrinių modelių gamybą perkelti arčiau pagrindinių rinkų bei tiekimo grandinių, siekiant mažinti kaštus ir rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Nors tikslių techninių parametrų kol kas nėra, iš SPA3 krypties dažnai tikimasi geresnio energijos efektyvumo ir spartesnio įkrovimo, nes būtent tai šiandien labiausiai lemia pirkėjų apsisprendimą. 2027 metais konkurencija šiame segmente bus dar intensyvesnė, todėl EX50 sėkmę lems kainos, realaus nuvažiuojamo atstumo ir įkrovimo spartos balansas.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.