CP v2

Tag: Voronežas

  • Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Ukraina galėjo smogti Voronežui ginklu, kurio esą nėra: minimas AGM-188 Rusty Dagger

    Rusijos su kariuomene siejami kanalai pranešė, kad per smūgį Voronežo srityje esančiam pramonės objektui Ukraina galėjo panaudoti naujo tipo tolimojo nuotolio ginklą. Minima sistema vadinama AGM-188 Rusty Dagger, tačiau nei Ukraina, nei JAV šių teiginių oficialiai nepatvirtino.

    Šaltinių patikimumas kelia klausimų, nes informacija sklinda iš su Rusijos karine aplinka siejamų paskyrų, o tokie pranešimai neretai naudojami propagandai ar informaciniam spaudimui. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad pats scenarijus nėra neįmanomas, nes Ukraina pastaraisiais metais nuosekliai plečia precizinių smūgių gilyn į Rusijos užnugarį galimybes.

    Pranešimuose minimas objektas siejamas su elektronikos komponentais, kurie gali būti naudojami ginkluotės grandinėse, įskaitant sparnuotąsias raketas ir oro gynybos sistemas. Tokie taikiniai paprastai laikomi ypač jautriais, nes net vienas tikslus pataikymas gali sutrikdyti gamybą ar remontą ilgiau, nei rodo paties sprogimo mastas.

    AGM-188 Rusty Dagger apibūdinamas kaip palyginti naujas sprendimas, siejamas su JAV plėtojama idėja kurti pigesnę, masiškai gaminamą tolimojo nuotolio atakos amuniciją. Skelbiama, kad koncepcija artima hibridui, derinančiam valdomos aviacinės bombos ir sparnuotosios raketos bruožus, kad ginklą būtų galima greičiau integruoti į skirtingas platformas.

    Viešojoje erdvėje nurodomi skirtingi galimo nuotolio vertinimai, o tikslių techninių parametrų niekas oficialiai nepateikia. Jei tokio tipo amunicija iš tiesų būtų panaudota, tai reikštų dar vieną žingsnį į priekį Ukrainos gebėjime smogti logistikai, pramonei ir remonto bazėms už šimtų kilometrų nuo fronto.

    JAV ir Ukrainos praktika dažnai remiasi komunikacijos ribojimu, kai kalbama apie naujas galimybes, ypač tolimojo nuotolio smūgių srityje. Dėl to tokie pranešimai paprastai vertinami per kelių požymių visumą: palydovinius vaizdus po atakų, geolokaciją, nuolaužų analizę ir nepriklausomų stebėtojų patvirtinimus.

    Kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, kad Voronežo atveju panaudotas būtent AGM-188 Rusty Dagger. Tačiau pats tokių teiginių atsiradimas Rusijos informacinėje erdvėje rodo augantį nerimą dėl Ukrainos tolimojo nuotolio precizinių smūgių ir jų keliamo spaudimo Rusijos karinei pramonei.

  • Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukrainos smūgis į Voronežo bazę: liepsnojo Su-34, iš čia kildavo KAB bombas metantys lėktuvai

    Ukraina surengė dar vieną tolimojo nuotolio smūgį Rusijos užnugaryje, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos taktinės aviacijos mazgų. Taikiniu tapo Baltimoro karinė oro bazė Voroneže, iš kurios, kaip nurodo nepriklausomi stebėtojai, reguliariai kyla bombonešiai Su-34, naudojami atakoms prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgis, apie kurį pranešta gegužės 27 dieną, buvo suduotas maždaug už 170 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Socialiniuose tinkluose išplito Voronežo gyventojų vaizdo įrašai, kuriuose matyti gaisrai ir virš bazės kylantys dūmai, o geolokacijos analizė leido tikėtiną smūgio vietą sieti su šiaurine komplekso dalimi.

    Preliminariai vertinama, kad galėjo būti apgadinti techninės priežiūros objektai ir lėktuvų stovėjimo zonos, tačiau oficialių patvirtintų nuostolių duomenų viešai nepateikta. Baltimoro bazė siejama su 47-uoju aviacijos pulku, kurio pagrindą sudaro būtent Su-34 orlaiviai.

    Šie lėktuvai Rusijos arsenale laikomi vienais svarbiausių vykdant smūgius valdomomis ir sparnuotosiomis bombomis, tarp jų ir KAB tipo sklandančiomis bombomis, kuriomis siekiama smogti iš didesnio nuotolio, mažinant riziką lėktuvams. Pastaraisiais mėnesiais tokio tipo ginkluotė dažnai minima kaip viena pagrindinių grėsmių fronto miestams ir priekinėms pozicijoms, nes leidžia atakuoti, išlaikant orlaivius toliau nuo dalies oro gynybos priemonių.

    Karinės analizės požiūriu, smūgiai į bazes, esančias toliau nuo fronto linijos, yra sudėtingi, bet gali turėti neproporcingai didelį efektą. Jei priešininkas priverstas perdislokuoti aviaciją į tolimesnius aerodromus, paprastai mažėja kovinių skrydžių tempas, ilgėja reagavimo laikas, didėja logistikos apkrova ir techninės priežiūros išlaidos.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie galimą ataką prieš aviacijos remonto infrastruktūrą Taganroge, kuri siejama su pajėgumais aptarnauti įvairių tipų orlaivius. Rusijos institucijos patvirtino patį atakų faktą ir raketinės ginkluotės panaudojimą, kartu teigdamos, kad oro gynyba perėmė tik vieną raketą iš neįvardyto skaičiaus.

    Nepriklausomi stebėtojai pabrėžia, kad tokių incidentų pasekmių vertinimas dažnai užtrunka, nes tikslūs pažeidimai ir jų įtaka skrydžių intensyvumui paaiškėja tik po kelių dienų ar savaičių. Vis dėlto taikinio pasirinkimas rodo siekį riboti Rusijos taktinės aviacijos galimybes ir mažinti spaudimą Ukrainos frontui bei miestams.