Tag: Vrelo urvas

  • Lenkas nėrė į 338 metrų gylį ir 9 valandas kilo į paviršių: pasiektas pasaulio rekordas

    Iš Krokuvos kilęs naras Bartłomiej Pitala Šiaurės Makedonijoje pasiekė oficialų pasaulio rekordą, Vrelo urve nusileidęs iki 338 metrų gylio. Didžiausiu išbandymu tapo ne pati gelmė, o grįžimas į paviršių, kuriam dėl privalomos dekompresijos prireikė apie 9 valandų.

    Rekordas Vrelo urve

    Ekstremalus nėrimas vyko Vrelo urve Šiaurės Makedonijoje, kuris laikomas vienu sudėtingiausių povandeninių urvų regione. 338 metrų gylis kelis kartus viršija įprastas rekreacinio nardymo ribas, todėl tokiuose projektuose būtinas komandos darbas, tikslus planas ir speciali įranga.

    Tokio lygio urvinis nardymas paprastai remiasi etapiniu judėjimu, atsarginėmis dujų tiekimo sistemomis ir saugumo procedūromis, kad bet kokia techninė klaida nevirstų nelaime. Nardytojo pasirengimas čia matuojamas ne savaitėmis, o metais, o rizikos valdymas tampa svarbesnis už patį rekordą.

    Kodėl iškilimas truko 9 valandas?

    Pasiekus tokį gylį, pavojingiausia dalis prasideda kylant: organizme dėl slėgio prisotintos inertinės dujos privalo pasišalinti palaipsniui. Tam reikalingi ilgi sustojimai skirtinguose gyliuose, kad būtų sumažinta dekompresinės ligos, paralyžiaus ar net mirties rizika.

    „Turi būti pasiruošęs, kad nardymas tiek truks ir to neįmanoma pagreitinti. Net kai jau esu kelių metrų gylyje ir matau viršuje saulę ar žmones krante, vis tiek privalau likti vandenyje iki pabaigos, kitaip gresia paralyžius, mirtis ir sunkūs sužalojimai“, – sakė Bartłomiej Pitala.

    Naras pabrėžė, kad dekompresijos režimo neįmanoma „sutrumpinti“ valios pastangomis, todėl discipliną lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir psichologinis atsparumas. Tokiuose nėrimuose ypač svarbu iš anksto numatyti scenarijus, kaip elgtis sutrikus orientacijai, apšvietimui ar dujų tiekimui.

    Kas traukia į neatrastas gelmes

    Pitala teigė, kad pagrindinis motyvas jam buvo smalsumas ir noras pažinti neatrastas urvų erdves. Vrelo garsėja itin skaidriu vandeniu, todėl, anot naro, matomumą dažnai riboja ne drumzlės, o naudojamų žibintų galia.

    Pastaraisiais metais urvinis nardymas vis labiau siejamas ne tik su sportu, bet ir su tyrimais, kai tiksliai kartografuojamos požeminės sistemos, fiksuojami geologiniai dariniai ir unikalios ekosistemos. Vis dėlto tokie rekordai primena, kad kiekvienas metras gilyn didina kainą klaidai, o sauga išlieka svarbiausia šio sporto taisyklė.