Vroclavo oro uostas pasirašė sutartį dėl naujo terminalo keleiviams, skrendantiems už Šengeno erdvės ribų. Investicijos vertė siekia apie 3,6 mln eurų, o statybas planuojama užbaigti iki 2027 metų balandžio pabaigos.
Projektą įgyvendins statybų bendrovė „Strabag“, o naujasis pastatas taps esamo keleivių terminalo rytine dalimi. Uosto vadovai pabrėžia, kad sprendimas reikalingas tam, jog augant srautams nenukentėtų aptarnavimo kokybė piko metu.
Kas bus įrengta terminale?
Apie 2 800 kvadratinių metrų ploto terminale numatytos keturios atskiros išvykimo vartų zonos, kad įlaipinimas galėtų vykti vienu metu keliems skrydžiams. Taip pat suplanuotos komercinės erdvės, įskaitant duty free ir maitinimo vietas.
Pokyčiai palies ir atvykimo srautų valdymą. Planuojama sustiprinti pasienio patikrą, įrengiant šešis automatinius ABC vartelius bei keturias dvigubas pasienio kontrolės darbo vietas, kad procedūros vyktų sparčiau.
Kodėl oro uostas skuba?
Oro uostas šį projektą sieja su Europos Sąjungoje diegiamu Entry/Exit System, kuris iš trečiųjų šalių piliečių pareikalaus biometrinės registracijos kertant išorinę ES sieną. Praktikoje tai gali pailginti patikros laiką, todėl infrastruktūros pralaidumas tampa kritiškai svarbus.
Perkėlus non-Schengen skrydžių aptarnavimą į atskirą terminalą, pagrindiniame pastate atsirastų daugiau vietos Šengeno srautams. Tai turėtų pagerinti keleivių judėjimą ir sumažinti eiles, ypač sezono metu.
„Priėmėme sprendimą, kuris sprendžia poreikius čia ir dabar. Nauja erdvė pagerins sąlygas tiek keliaujantiems už Šengeno ribų, tiek skrendantiems Šengeno kryptimis, nes sklandžiau veiks visas terminalas“, – sakė Vroclavo oro uosto viceprezidentas Dariusz Kowalczyk.
Vroclavo oro uostas taip pat rengia didesnės apimties pagrindinio terminalo plėtros projektą, tačiau jo projektavimo ir statybų etapai užtruks. Todėl laikinas, bet pilnavertis non-Schengen sprendimas pasirinktas kaip būdas išvengti aptarnavimo „butelio kakliuko“ sparčiai augant keleivių skaičiui.
Oro uostas prognozuoja, kad 2025 metais pirmą kartą istorijoje aptarnaus daugiau kaip 6 milijonus keleivių, o vėlesniais metais augimas turėtų išlikti. Didėjantis susidomėjimas kryptimis už Šengeno ribų tampa viena priežasčių, kodėl investicija nukreipta būtent į pasienio patikros ir išvykimo zonų pralaidumą.
Oro uosto valdymo struktūroje didžiausią dalį turi Vroclavo miestas ir regiono savivalda, o reikšmingas akcininkas yra ir Polskie Porty Lotnicze. Uosto atstovai akcentuoja, kad paraleliai tęsiami ir kiti infrastruktūros atnaujinimo darbai, susiję su operacinių zonų modernizavimu.