CP v2

Tag: VRP

  • Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimas: kam priklauso socialinė kortelė ir kada pervedami 25 eurai

    Materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programa skirta itin mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad dalį būtinių išlaidų maistui ir kasdienėms prekėms jie galėtų padengti valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis principas paprastas: parama teikiama per socialines korteles, o žmogus pats nusprendžia, ką pirkti.

    Projektas vykdomas nuo 2024 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos. MNM lėšos nukreipiamos ne tik pirkiniams per socialinę kortelę, bet ir maisto donacijoms bei papildančioms veikloms, pavyzdžiui, konsultacijoms ar mokymams, kurie padeda spręsti ilgalaikes socialines problemas.

    Kaip veikia socialinė kortelė?

    Pagal programą paramos gavėjams išduodama socialinė kortelė, į kurią periodiškai pervedamos lėšos. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o parama paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.

    Svarbu laiku informuoti savivaldybę apie pasikeitusią finansinę situaciją ar šeimos sudėtį. Pareiškėjai apie pokyčius turi pranešti ne vėliau kaip per mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.

    Kiek pinigų pervedama ir kada?

    Vienam asmeniui kiekvieną ketvirtį skiriama po 25 eurus, o bendra suma priklauso nuo namų ūkio narių skaičiaus. Lėšos pervedamos keturis kartus per metus: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.

    Gyventojams primenama, kad pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.

    Kas gali gauti paramą ir ką leidžiama įsigyti?

    Teisę gauti socialinę kortelę ir maisto donacijas turi žmonės, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį. Savivaldybė gali taikyti išimtis, jei pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, pavyzdžiui, pensinio amžiaus asmenims, asmenims su negalia, daugiavaikėms šeimoms ar stichinės nelaimės atvejais.

    Kortele galima atsiskaityti už maisto produktus ir būtinojo vartojimo prekes, tokias kaip asmens higienos, buities ar kūdikių prekės, taip pat drabužiai ar avalynė. Draudžiama pirkti alkoholį, tabaką, loterijos bilietus ir apmokėti trečiųjų šalių paslaugas, pavyzdžiui, sąskaitas ar telefono papildymą.

    Kartu su socialine kortele galima gauti ir maisto donacijų, kurios surenkamos iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų metu. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį turi tekti ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų.

    Prašymą dėl socialinės kortelės galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistus pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku. Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybės dokumentą ir duomenis apie pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi.

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Panevėžyje atsirado 3 vietos dienos socialinei globai: kam priklauso ir kiek tai kainuos

    Panevėžio socialinių paslaugų centre šiuo metu yra 3 laisvos vietos suaugusiesiems su negalia, norintiems gauti dienos socialinės globos paslaugas. Įstaiga kviečia gyventojus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe lankytis dienos užimtumo veiklose bei gauti specialistų pagalbą vienoje vietoje.

    Centras taip pat rengia atvirų durų susitikimus, kurių metu pristatomos erdvės, paslaugų apimtis ir atsakoma į dažniausiai užduodamus klausimus. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa skirta ne tik užimtumui, bet ir savarankiškumo stiprinimui bei ryšio su bendruomene palaikymui.

    Kas yra dienos socialinė globa

    Dienos socialinė globa yra kompleksinė paslauga, kai žmogus dalį dienos praleidžia centre, o vakare grįžta į namus. Pagal nustatytą poreikį ji gali būti teikiama nuo 3 valandų per dieną iki 5 dienų per savaitę.

    Praktikoje tai reiškia kasdienę pagalbą ir užimtumą saugioje aplinkoje: nuo socialinių įgūdžių ugdymo iki psichologinės ar kitos specialistų konsultacinės pagalbos. Tokia paslauga svarbi ir artimiesiems, nes leidžia lengviau suderinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais.

    Kokios veiklos ir pagalba teikiama

    Panevėžio socialinių paslaugų centre organizuojamos kūrybinės ir lavinamosios veiklos, padedančios palaikyti kasdienius įgūdžius ir socialinį aktyvumą. Tarp užsiėmimų minimi siuvimas, mezgimas, audimas, keramika, dailė ir kitos laisvalaikio veiklos.

    Taip pat teikiama specialistų pagalba, gali būti organizuojamas maitinimas, transportas Panevėžio mieste, o pagal poreikį ir sveikatos priežiūros paslaugos. Paslaugas užtikrina socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros specialistai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kiti komandos nariai.

    Kiek kainuoja ir kokių dokumentų reikia

    Paslaugos mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio santykio. Įstaigos pateikta informacija rodo, kad mokestis taikomas diferencijuotai: kai pajamos mažesnės nei 2 VRP mokama 10 proc. pajamų, kai mažesnės nei 3 VRP mokama 15 proc. pajamų, o viršijus 3 VRP mokama 20 proc. pajamų.

    Nurodoma, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos VRP dydis siekia 233 eurus, todėl atitinkami pajamų slenksčiai sudaro 466 eurus ir 699 eurus. Dėl tikslaus mokesčio apskaičiavimo konkrečiu atveju gyventojams rekomenduojama kreiptis į centrą ar savivaldybės socialinių paslaugų sritį kuruojančius specialistus.

    Norint gauti dienos socialinės globos paslaugą, paprastai reikia pateikti prašymą-paraišką (SP-8 forma), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, neįgalumo ar darbingumo lygio nustatymo dokumentus ir medicinos dokumentų išrašą (F-027/a). Jei asmeniui nustatytas neveiksnumas, gali būti prašoma papildomų dokumentų.

    Panevėžio socialinių paslaugų centras ragina neatidėlioti, kol yra laisvų vietų, ir pasitarti dėl tinkamiausio paslaugos grafiko. Įstaiga pabrėžia, kad dienos socialinė globa gali tapti realia pagalba tiek žmogui, siekiančiam aktyvesnio kasdienio gyvenimo, tiek artimiesiems, kuriems svarbu užtikrintas ir profesionalus rūpestis dienos metu.