CP v2

Tag: Vyčio skliautas 2026

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    Visoje šalyje kauks sirenos: štai kada tikrins perspėjimo sistemą ir ką turi padaryti gyventojai

    2026 metais rugsėjo 29 dieną, antradienį, visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų metu.

    Pranešama, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami informaciniai pranešimai per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip atskirti testą nuo pavojaus?

    Tokie patikrinimai organizuojami tam, kad būtų įvertinta, ar sirenos veikia techniškai tvarkingai, o pranešimai mobiliuoju ryšiu pasiekia žmones skirtinguose tinkluose ir vietovėse. Praktikoje tai leidžia identifikuoti zonas, kur garsinis signalas girdimas prasčiau, arba atvejus, kai dalis telefonų pranešimų negauna.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir sekti oficialią informaciją, ypač jei sirenų garsas užkluptų darbo vietoje, mokykloje ar viešoje erdvėje. Testo metu svarbu atkreipti dėmesį, ar telefoną pasiekė perspėjimo žinutė ir ar ji buvo aiški.

    Kodėl prašoma gyventojų atsiliepimų?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti pranešimų siuntimo efektyvumą ir realų pasiekiamumą. Tokie duomenys ypač reikšmingi tobulinant sistemą, nes vien techninė statistika ne visada parodo, kaip pranešimai pasiekia žmones skirtingomis sąlygomis.

    Specialistams svarbu sužinoti, ar pranešimas buvo gautas laiku, ar jis buvo suprantamas, taip pat ar gyventojas tuo metu buvo patalpose, automobilyje ar lauke. Remiantis gyventojų atsakymais galima tikslinti sprendimus, kad realios grėsmės atveju perspėjimas būtų kuo patikimesnis.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

  • Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Visagino savivaldybės atstovai rugsėjo 26 dieną dalyvavo valstybės lygio civilinės saugos kompleksinėse stalo pratybose, vykusiose kaip pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Jose institucijos realistiškai modeliuoja sprendimus, kurių gali prireikti staiga blogėjant saugumo situacijai.

    Pratybų metu diskusijų forma buvo imituojamas gyventojų evakavimo organizavimas ir koordinavimas, įskaitant sprendimų priėmimą, informacijos sklaidą ir atsakomybės pasidalijimą. Tokiose stalo pratybose tikrinama ne technika, o procedūros ir tai, kaip greitai institucijos randa bendrą veikimo ritmą.

    Visaginas kartu su kitomis pasienio ir priimančiosiomis savivaldybėmis tikrino, kaip veiktų evakavimo grandinė nuo pirminio pavojaus signalo iki gyventojų registravimo, transportavimo ir apgyvendinimo. Didelis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam koordinavimui, nes realios krizinės situacijos metu klaidos dažniausiai kyla būtent informacijos perdavimo ir sprendimų derinimo etape.

    Pratybų tikslas buvo praktiškai įvertinti valstybės lygio gyventojų evakavimo plano taikymą ir nustatyti, kuriose vietose procedūros yra per lėtos ar nepakankamai aiškios. Tokie mokymai paprastai padeda išsigryninti, kokių resursų trūksta, kaip turi veikti ryšio kanalai ir kokia seka turi būti aktyvuojamos atsakingos tarnybos.

    Ko tikimasi iš gyventojų

    Nors pratybos buvo skirtos institucijoms, jų rezultatai tiesiogiai siejasi su gyventojų informavimu ir pasirengimu. Civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad krizės atveju svarbiausia yra patikima oficiali informacija, aiškios instrukcijos ir gyventojų gebėjimas veikti ramiai, laikantis nurodymų.

    Tokios pratybos Lietuvoje rengiamos siekiant įvertinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, o ypač toms, kurios reikalauja greitų sprendimų dėl žmonių judėjimo, laikino apgyvendinimo ir paslaugų tęstinumo. Savivaldybių įsitraukimas leidžia iš anksto suderinti veiksmus ir sumažinti riziką, kad kritiniu momentu skirtingos grandys veiks nesuderintai.

    Kodėl stalo pratybos svarbios

    Stalo pratybų privalumas tas, kad jose galima detaliai peržiūrėti sudėtingus scenarijus nepatiriant realaus sutrikdymo gyventojams. Įvertinami sprendimų priėmimo terminai, komunikacijos logika, informacijos apsikeitimas tarp savivaldybių, ministerijų ir kitų atsakingų institucijų.

    Po tokių pratybų paprastai rengiamos išvados ir rekomendacijos, kurios virsta atnaujintomis procedūromis, mokymais ir praktiniais pasirengimo darbais. Tai leidžia nuosekliai stiprinti civilinę saugą, kad prireikus evakavimo planas būtų ne tik dokumentas, bet ir realiai veikiantis mechanizmas.

  • Vėl kauks sirenos: ką privalo žinoti gyventojai per perspėjimo sistemos patikrinimą rugsėjo 29 dieną

    2026 metais rugsėjo 29 dieną visoje Lietuvoje bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks valstybės lygio mobilizacinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu.

    Numatyta, kad nuo 11 valandos 52 minučių šalyje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Tuo pačiu gyventojai į mobiliuosius telefonus turėtų gauti pranešimus per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą.

    Kaip elgtis patikrinimo metu?

    Išgirdus sirenas svarbiausia išlikti ramiems ir įvertinti pranešimo turinį telefone, jei jis bus gautas. Kadangi tai yra patikrinimas, papildomų veiksmų paprastai nereikia, tačiau verta įsitikinti, ar jūsų įrenginys gauna perspėjimus.

    Tokie testai reikalingi tam, kad institucijos galėtų įvertinti, ar sirenų tinklas veikia, o pranešimai pasiekia skirtingų operatorių vartotojus bei skirtingų modelių telefonus. Praktika rodo, kad patikrinimai padeda greičiau nustatyti ryšio aprėpties, nustatymų ar suderinamumo problemas.

    Kodėl prašoma užpildyti apklausą?

    Po patikrinimo gyventojai kviečiami užpildyti trumpą apklausą, kuri padeda įvertinti sistemos efektyvumą ir pasiekiamumą. Apklausos nuorodos skelbiamos institucijų oficialiuose kanaluose, todėl svarbu rinktis tik patikimus informacijos šaltinius.

    Gyventojų grįžtamasis ryšys leidžia tiksliau įvertinti, kuriose vietovėse sirenos buvo girdimos silpniau, ar pranešimai atėjo laiku, ir ar informacija buvo suprantama. Tai ypač svarbu planuojant realių ekstremaliųjų situacijų valdymą.

    Perspėjimo pranešimai yra vienas greičiausių būdų informuoti žmones apie grėsmes, tokias kaip stichinės nelaimės, pavojingi incidentai ar kiti ekstremalūs įvykiai. Dėl to institucijos reguliariai tikrina techninę infrastruktūrą ir gyventojų pasiekiamumą.

  • Vyčio skliautas 2026: rugsėjo 29 dieną visoje Lietuvoje kauks sirenos – ką būtina žinoti

    Rugsėjo 29 dieną, vykstant valstybės lygio mobilizacinėms pratyboms „Vyčio skliautas 2026“, 11.52 valandą visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos gyventojų perspėjimo sirenos. Pratybų metu taip pat planuojama patikrinti, ar perspėjimo signalas pasiekia gyventojus skirtingose vietovėse ir skirtingomis sąlygomis.

    Kartu bus aktyvuojama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, todėl į mobiliuosius telefonus bus siunčiami perspėjimo pranešimai. Tokie testai periodiškai rengiami tam, kad institucijos įvertintų ryšio patikimumą, o žmonės žinotų, kaip elgtis realios grėsmės atveju.

    Ką reiškia sirenų patikra?

    Sirenos ir pranešimai telefonuose šiuo atveju nereiškia realaus pavojaus, tačiau yra svarbi pasirengimo dalis. Praktika rodo, kad krizės metu didžiausią riziką kelia ne tik pats incidentas, bet ir informacijos stoka, vėluojantys pranešimai ar neteisingas jų supratimas.

    Perspėjimo sistemos apima kelis kanalus vienu metu, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių net ir sutrikus vienai ryšio priemonei. Dėl to pratybų metu gyventojai gali girdėti sirenas, gauti trumpuosius pranešimus ir matyti oficialius pranešimus kitais kanalais.

    Kaip elgtis pratybų metu?

    Išgirdus sirenas rekomenduojama išlikti ramiems ir pasitikrinti oficialią informaciją. Jei gausite perspėjimo pranešimą į telefoną, perskaitykite jį iki galo ir įsitikinkite, kad supratote, jog tai pratybų signalas.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar pranešimas pasiekė jūsų telefoną ir ar sireną girdėjote ten, kur tuo metu buvote. Tokia asmeninė patirtis padeda geriau suprasti perspėjimo sistemą ir pasiruošti situacijoms, kai nuo kelių minučių gali priklausyti saugumas.

  • Sirenų kauksmas ir žinutės į telefonus: rugsėjo 29 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą

    Sirenų kauksmas ir žinutės į telefonus: rugsėjo 29 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą

    Rugsėjo 29 dieną Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimas vyks per valstybės lygio mobilizacines pratybas „Vyčio skliautas 2026“, kurias koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

    Numatytu laiku visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos, o gyventojams į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai. Pranešimai pasieks telefonus per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl jų gavimas nebūtinai reiškia, kad žmogus užsiprenumeravo konkrečias žinutes.

    Kada ir kas bus tikrinama?

    Patikrinimo metu nuo 11 valandos 52 minučių gyventojai girdės sirenas, o telefonuose turėtų pasirodyti perspėjimo pranešimai. Tai yra planuotas bandymas, kurio tikslas įvertinti, kaip greitai ir patikimai informacija pasiekia žmones.

    Tokie testai organizuojami tam, kad realios grėsmės atveju perspėjimai veiktų sklandžiai. Sistema skirta informuoti apie ekstremaliąsias situacijas, pavyzdžiui, stichines nelaimes, pavojingus incidentus ar kitus civilinės saugos įvykius.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Gavus pranešimą per patikrinimą, gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir perskaityti visą tekstą iki galo. Jei pranešime aiškiai nurodyta, kad tai testas ar patikrinimas, jokių papildomų veiksmų imtis nereikia.

    Jeigu pranešimas neateina, tai nebūtinai reiškia sistemos gedimą, nes pranešimų gavimą gali lemti ryšio aprėptis, telefono nustatymai ar laikini tinklo trikdžiai. Vis dėlto tokia informacija institucijoms svarbi, nes leidžia įvertinti, kuriose vietovėse perspėjimas pasiekia gyventojus prasčiau.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Civilinės saugos ekspertai pabrėžia, kad perspėjimo sistemos efektyvumas priklauso nuo technologijų ir žmonių įpročių. Reguliarūs patikrinimai leidžia įvertinti sirenų girdimumą, pranešimų pristatymo greitį ir tai, ar gyventojai atpažįsta perspėjimo signalus.

    Institucijos primena, kad ekstremaliosios situacijos atveju svarbiausia remtis oficialiais pranešimais ir laikytis nurodymų. Tokios pratybos padeda gerinti pasirengimą ir mažina riziką, kad realios grėsmės metu informacija gyventojus pasieks per vėlai.