CP v2

Tag: Vynuogės

  • ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    ES perspėja: daugiau pesticidų pažeidimų paprikose, vynuogėse ir alyvuogių aliejuje, importas stringa dažniau

    EFSA duomenys: dauguma mėginių atitinka normas

    Europos maisto saugos institucija (EFSA) skelbia, kad pesticidų likučių viršijimai kai kuriose populiariose kultūrose fiksuojami dažniau, o importuojami produktai pasienio patikrose „krenta“ kelis kartus dažniau nei ES užaugintas maistas. Vis dėlto bendra žinia vartotojams raminanti: didžioji dalis tikrintų mėginių atitiko teisines ribas.

    EFSA metinė ataskaita, apimanti 2024 metų duomenis, rodo, kad apie 99 proc. mėginių neviršijo nustatytų didžiausių leistinų pesticidų likučių kiekių. Institucija pabrėžia, kad teisės aktuose numatytos ribos paprastai nustatomos gerokai žemiau lygių, kurie galėtų kelti riziką sveikatai.

    Kur daugėja viršijimų?

    Ataskaitoje išskiriamos saldžiosios paprikos: jų mėginiuose viršijimų dalis, lyginant su 2018 metais, beveik padvigubėjo. Panaši kryptis matoma ir valgomosiose vynuogėse bei pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje, kurių patikrose viršijimai taip pat fiksuojami dažniau.

    Pokyčiai pastebėti ir kituose produktuose: pavyzdžiui, vištų kiaušiniuose, kurie prieš kelerius metus buvo vertinami kaip „švarūs“ pagal šį rodiklį, dabar randama atvejų, kai viršijamos leistinos ribos. EFSA akcentuoja, kad viršijimas savaime nereiškia, jog produktas automatiškai nesaugus, tačiau tai signalas stiprinti kontrolę ir ieškoti priežasčių.

    Importas pasienyje atmetamas dažniau

    EFSA duomenimis, aukštesnės rizikos importuojami produktai ES pasienio patikrose atmetami gerokai dažniau nei ES užauginti, nors abiem atvejais atmetimų dalis išlieka nedidelė. Iš 39 433 2024 metais patikrintų aukštesnės rizikos mėginių 3,6 proc. buvo atmesti ir į rinką nepateko.

    Tarp dažniau neatitikimų sulaukusių produktų minimi, pavyzdžiui, iš Indijos importuojami kmynai, iš Turkijos atvežami granatai ir pomidorai, taip pat žalioji arbata iš Kinijos ir Vietnamo. Tokie skaičiai kursto diskusijas Briuselyje, kiek griežtai turėtų būti prižiūrimas importas ir kaip užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ūkininkams.

    Kas lemia viršijimus ir ką daro ES?

    Ataskaitoje pažymima, kad dalis problemų ES užaugintuose produktuose siejama su etefonu, brandinimą skatinančia medžiaga, kuri vis pasirodydavo paprikų ir bananų mėginiuose, nors šioms kultūroms ji nėra patvirtinta. Kiti dažniau viršijimuose aptinkami veiklieji junginiai yra insekticidas flonikamidas ir herbicidas gliufosinatas, kurie ES leidžiami, tačiau kai kuriais atvejais nustatomi viršijant ribas.

    Europos Komisija pastaraisiais metais žadėjo griežtinti importo kontrolę ir stiprinti pasienio patikras, reaguodama į ūkininkų protestus bei argumentus dėl nevienodų standartų. EFSA savo ruožtu pabrėžia, kad bendras vartotojų rizikos lygis išlieka žemas, tačiau tendencijos atskirose produktų grupėse rodo poreikį tikslinti kontrolės prioritetus.

    „Didžiausios leistinos ribos nustatomos su saugos atsarga, todėl pats viršijimas nebūtinai reiškia, kad maistas yra nesaugus“, – teigiama EFSA išvadų santraukoje.

    Vartotojams specialistai primena, kad riziką mažina įvairi mityba, vaisių ir daržovių plovimas bei, kai įmanoma, lupimas. Tuo pačiu tikimasi, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama tikslinėms patikroms ten, kur viršijimų kreivė kyla sparčiausiai.

  • Daugelis pasodina vynuoges netinkamai ir praranda derlių: štai vieta, kuri keičia viską

    Daugelis pasodina vynuoges netinkamai ir praranda derlių: štai vieta, kuri keičia viską

    Vynuogės vis dažniau auginamos ne tik pietų Europoje, bet ir mūsų regione, nes selekcija pasiūlė šalčiui atsparesnių veislių. Vis dėlto sėkmę dažniausiai lemia ne vien veislė, o parinkta vieta ir dirvos paruošimas. Būtent čia sodininkai dažniausiai suklysta ir vėliau stebisi menku derliumi.

    Vynmedžiui svarbiausia šiluma ir ilgesnis saulės apšvietimas per dieną, todėl geriausiai tinka atvira, saulėta vieta, kurioje saulė laikosi nuo ryto iki popietės. Ypač palanki yra pietinė ar pietvakarių pusė, pavyzdžiui, prie namo sienos, kuri dieną įkaista, o vakare atiduoda šilumą. Toks mikroklimatas padeda greičiau bręsti uogoms ir sumažina vėlyvų šalnų žalą.

    Ne mažiau svarbu apsaugoti krūmą nuo vėjo, nes šaltos oro srovės lėtina augimą ir gali pažeisti jaunas šakas. Geriau vengti atvirų skersvėjų, o taip pat žemumų, kur kaupiasi šaltas oras ir ilgiau laikosi drėgmė. Tokiose vietose vynmedžiai dažniau nukenčia žiemą, o pavasarį startuoja vangiau.

    Dirva: ko vynmedis netoleruoja

    Vynuogėms reikalinga laidi, greitai po lietaus pradžiūstanti dirva, nes užmirkimas silpnina šaknis ir didina ligų riziką. Jei žemė sunki, molinga ir suslėgta, vien sodinimas problemos neišspręs, reikės gerinti struktūrą, kad šaknys gautų oro. Toks paruošimas dažnai tampa riba tarp stipraus krūmo ir nuolat skurstančio augalo.

    Dar vienas esminis veiksnys yra dirvos rūgštingumas: vynmedžiai geriau jaučiasi neutralioje arba silpnai šarminėje dirvoje. Per rūgšti žemė gali riboti maisto medžiagų pasisavinimą, o tai atsispindi silpnesniais ūgliais ir prastesne uogų kokybe. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sodinant verta atlikti dirvos tyrimą ir tiksliai žinoti, ką koreguojate.

    Sodinimas, atramos ir genėjimas

    Vynmedis nėra įprastas krūmas, todėl iš anksto reikia numatyti, kaip jis bus vedamas ir prie ko tvirtinamas. Patikimos atramos, vielos ar pergolės padeda suformuoti krūmą, pagerina lapijos vėdinimą ir apšvietimą, o tai tiesiogiai siejasi su uogų brendimu. Be atramų augalas auga chaotiškai, prasčiau džiūsta po lietaus ir dažniau nukenčia nuo ligų.

    Sodinant svarbu paruošti pakankamai gilią duobę, kad šaknys turėtų erdvės, o dirva būtų praturtinta pagal poreikį, nepertręšiant azotu. Pirmąsias žiemas jauni krūmai dažnai jautresni, todėl juos būtina apsaugoti nuo šalčio pagal vietos sąlygas. Reguliarus genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, nes jis padeda kontroliuoti apkrovą, skatina naujų ūglių augimą ir ilgainiui stabilizuoja derlių.

  • Vynuogės bus saldžios kaip niekad: vienas pavasarinis darbas lemia visą būsimą derlių

    Vynuogės bus saldžios kaip niekad: vienas pavasarinis darbas lemia visą būsimą derlių

    Pavasario sandūroje, kai vynmedžiai pradeda intensyviai augti, dažnai paaiškėja, ar krūmas žiemą perėjo be nuostolių. Šiuo metu matyti, kurie ūgliai yra apšalę ar nudžiūvę, todėl laiku atlikti priežiūros darbai tiesiogiai nulemia, kokio dydžio ir saldumo bus rudeninis derlius.

    Daug kas tikisi, kad vynuogės bus saldžios vien dėl saulės ir šilumos, tačiau vynmedžiui labai svarbus teisingas startas. Jei pavasarį krūmas eikvoja jėgas silpniems ar negyviems ūgliams, vėliau dažniau užmezga smulkesnes kekes, o uogos būna rūgštesnės.

    Vienas darbas, kurį pamiršta daugelis

    Svarbiausias pavasario akcentas yra sanitarinis genėjimas ir ūglių atranka, kai pašalinamos nudžiūvusios, apšalusios ar aiškiai silpnesnės šakos. Taip krūmas greičiau nukreipia maisto medžiagas į gyvybingus ūglius, ant kurių vėliau formuojasi žiedynai ir kekės.

    Genint pavasarį verta elgtis saikingai, nes per vėlyvas ar per intensyvus pjovimas gali sukelti vadinamąjį vynmedžio sulos tekėjimą. Tai augalą silpnina ir lėtina augimą, todėl pavasarį dažniau apsiribojama tvarkymu ir pašalinimu to, kas akivaizdžiai nebegyva arba trukdo krūmui vėdintis.

    Jeigu ant krūmo po žiemos liko pernykščių sudžiūvusių uogų ar kekių liekanų, jas taip pat verta nuimti. Tokios liekanos gali tapti grybinėms ligoms palankia vieta, o retesnė, geriau apšviesta laja paprastai mažina ir ligų, ir kenkėjų spaudimą.

    Mityba ir vanduo: kada svarbu nepersistengti

    Pavasarį vynmedis sparčiai augina lapus ir jaunus ūglius, todėl jam reikia subalansuotos mitybos. Azotas skatina žalios masės augimą, tačiau persistengus krūmas gali suvešėti lapais, o žydėjimas ir uogų formavimasis nukenčia.

    Artėjant žydėjimui vynmedžiui svarbūs fosforas ir kalis, nes jie padeda šaknims, žiedynams ir būsimam uogų brendimui. Kalis laikomas vienu pagrindinių elementų, susijusių su cukrų pernaša ir uogų nokimu, todėl jo trūkstant vynuogės dažniau būna rūgštesnės.

    Laistymas taip pat turi savo taisyklę: geriau rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis. Dažnas paviršinis drėkinimas gali didinti ligų riziką prie šaknies kaklelio, o tvirtas šaknynas vėliau padeda lengviau ištverti karščius ir sausras.

    Didžiausia pavasario grėsmė – šalnos

    Vėlyvos pavasario šalnos yra vienas pavojingiausių periodų, nes jauni ūgliai jautrūs net trumpam temperatūros kritimui. Pažeidus jaunas ataugas, krūmas gali atsistatyti, bet derlius dažnai vėluoja ir būna mažesnis.

    Privačiame sode paprasčiausia apsauga yra lengvas uždengimas per naktį, o ryte danga nuimama, kad augalas gautų šviesos ir neperkaistų. Dar viena praktika, kurią sodininkai naudoja prieš šaltas naktis, yra gausesnis dirvos sudrėkinimas, nes drėgna žemė per naktį atiduoda daugiau šilumos.

    Jei šiuos pavasarinius žingsnius atliksite laiku, vynmedis sezoną pradės be nereikalingų nuostolių, o vasarą energiją skirs uogoms, o ne kovai už išlikimą. Dažniausiai būtent tai ir atskiria atsitiktinį derlių nuo kekių, kurios rudenį džiugina saldumu.