CP v2

Tag: Vyrai

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrų tylėjimo kaina: skaičiai Lietuvoje šokiruoja, o kampanija Vilniuje ragina prabilti

    Vyrai Lietuvoje nuo savižudybės miršta gerokai dažniau nei moterys, tačiau pagalbos vis dar ieško rečiau. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ rugsėjo 7–10 dienomis pradeda socialinę kampaniją „Nesinešk visko vienas“, kviečiančią vyrus atviriau kalbėti apie emocinę savijautą.

    Prie kampanijos prisijungė buvęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas, menininkas Algis Kriščiūnas, Vilniaus „Ryto“ žaidėjas Gytis Radzevičius ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Klaudijus Upstas. Organizatorių teigimu, žinomų vyrų pavyzdys padeda mažinti stigmas ir primena, kad sunkumai nėra silpnumo ženklas.

    Skaičiai, už kurių slypi žmonės

    Skelbiama, kad 2025 metais Lietuvoje dėl savižudybės mirė 524 žmonės: 421 vyras ir 103 moterys. Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu fiksuotas 61 atvejis, iš jų 54 vyrai ir 7 moterys, todėl kampanija nukreipta į didžiausios rizikos grupę.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbu matyti ne tik statistiką, bet ir realias istorijas. Dažnai krizė bręsta ilgai: žmogus mėnesiais ar metais bando susidoroti vienas, vengia kalbėti su artimaisiais ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai jėgų beveik nelieka.

    Kodėl vyrai pagalbos vengia?

    Psichikos sveikatos ekspertai dažnai akcentuoja, kad požiūris į emocijas formuojasi nuo vaikystės. Kai berniukas išmoksta, kad verkti gėda, o sunkumus reikia įveikti pačiam, vėliau pagalbos prašymas gali atrodyti kaip pralaimėjimas.

    Prie to prisideda ir socialiniai lūkesčiai: būti stipriam, neklysti, uždirbti daugiau, „laikyti“ šeimą ir neparodyti pažeidžiamumo. Tokia norma daliai vyrų tampa vidiniu draudimu pripažinti, kad sunku, net kai situacija pavojinga.

    „Savižudybių tema glaudžiai susijusi su priklausomybių problema ir įsitikinimu, kad sunkumus galima nuskandinti alkoholyje. Ilgą laiką vyrams buvo keliami lūkesčiai viską atlaikyti patiems, todėl pagalbos kartais kreipiamasi per vėlai“, – sakė Vilniaus miesto savižudybių prevencijos algoritmo koordinatorė Goda Nausėdaitė.

    Aplinka gali paskatinti arba sustabdyti

    Kampanijos rengėjai pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas priklauso ne vien nuo žmogaus valios. Didelę reikšmę turi aplinka: ar šeimoje, draugų rate ir darbovietėje į emocinius sunkumus reaguojama rimtai, ar jie nuvertinami ir paverčiami pašaipa.

    Vilniaus gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugeliui vyrų svarbi privatumo galimybė kreipiantis pagalbos, o artimųjų palaikymas gali tapti lemiamu postūmiu. Taip pat reikšmingi kitų vyrų pavyzdžiai, kai viešai pripažįstama, kad pagalba buvo reikalinga ir naudinga.

    „Kartais žmogus ilgai bando tvarkytis vienas, nesidalija su artimaisiais ir nesikreipia pagalbos. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, kur kreiptis, bet ir kas trukdo žengti pirmą žingsnį“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė.

    Kampanija „Nesinešk visko vienas“ primena paprastą principą: išeitis yra, o pagalba gali būti skirtinga. Vienam svarbiausias atviras pokalbis su draugu ar šeimos nariu, kitam reikalinga profesionali psichologo pagalba, dar kitam padeda struktūruota dienotvarkė, fizinis aktyvumas ar bendruomenė.

    „Vilnius sveikiau“ skelbia, kad vilniečiams teikiamos nemokamos individualios psichologo konsultacijos, o artimojo netektį po savižudybės patyrusiems žmonėms siūloma ilgalaikė emocinė parama savitarpio pagalbos grupėje. Specialistai ragina nelaukti, kol taps per sunku, ir kalbėtis anksčiau, nei krizė įsisenėja.

  • Mokslininkai įvardijo, kada vyrai dažniausiai mylisi: atsakymas gali nustebinti

    Didžiausias vyrų seksualinio aktyvumo pikas dažniausiai fiksuojamas 25–39 metų amžiaus grupėje. Tyrimų duomenimis, būtent šiame amžiuje dažniau išlieka reguliarūs lytiniai santykiai, o daliai vyrų tai sutampa su stabilesniu partnerystės laikotarpiu ir geresne bendra sveikata.

    Kartu mokslininkai pabrėžia svarbų niuansą: lytinis potraukis ne visada sutampa su lytinių santykių dažniu. Kai kuriuose dideliuose apklausų tyrimuose nurodoma, kad didžiausią libido vyrai neretai įvardija ne dvidešimties, o trisdešimties pabaigoje ar keturiasdešimties pradžioje.

    Ką rodo amžiaus grupių duomenys

    18–24 metų amžiaus grupėje reguliarus seksas bent kartą per savaitę nurodomas rečiau, nei daugelis tikisi. Tai siejama su socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, ilgesniu gyvenimu su tėvais, pasikeitusiais bendravimo įpročiais ir daugiau laiko praleidžiant internete.

    25–39 metų vyrų grupėje dažniau fiksuojamas aukščiausias reguliarumo lygis, o kai kurių apklausų duomenimis maždaug apie pusė vyrų teigia turintys lytinių santykių bent kartą per savaitę. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie skaičiai stipriai priklauso nuo tyrimo metodikos ir šalies.

    40–59 metų amžiuje lytinių santykių dažnis vidutiniškai mažėja, tačiau reikšminga dalis vyrų išlieka seksualiai aktyvūs. Dažniausiai šiuo laikotarpiu didesnę įtaką ima daryti sveikatos būklė, stresas, miego kokybė ir ilgalaikių santykių dinamika.

    Sulaukus 60 metų ir daugiau, statistiškai ryškiau mažėja tiek potraukis, tiek dažnis, tačiau tai nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos. Tyrimai rodo, kad vyresniame amžiuje seksualinį aktyvumą dažniau išlaiko tie, kurie rūpinasi širdies ir kraujagyslių sveikata, yra fiziškai aktyvūs ir palaiko artimą ryšį su partneriu.

    Kodėl dažnis skiriasi nuo potraukio

    Specialistai pabrėžia, kad seksualinio gyvenimo dažnį labiau lemia ne tik biologija, bet ir kasdienės aplinkybės. Gyvenimas su partnere paprastai didina galimybes turėti lytinių santykių, o vienišiams seksualinis aktyvumas dažniau priklauso nuo pažinčių ir socialinio gyvenimo intensyvumo.

    Reikšmingas veiksnys yra ir santykių trukmė: ilgalaikiuose santykiuose dažnis neretai mažėja, tačiau pasitenkinimas gali išlikti aukštas dėl emocinio artumo ir geresnio tarpusavio pažinimo. Taip pat svarbūs sveikatos aspektai, įskaitant lėtines ligas, hormonų pokyčius, kai kurių vaistų poveikį ir psichologinę savijautą.

    Ką verta prisiminti vertinant skaičius

    Ekspertai ragina seksualinį aktyvumą vertinti kaip plačią temą, kurioje nėra vieno visiems tinkančio standarto. Apklausuose žmonės gali skirtingai suprasti, kas yra reguliarus seksas, be to, atsakymus kartais veikia noras pateikti socialiai priimtiną įvaizdį.

    Galiausiai tyrėjai pabrėžia, kad amžius savaime nėra lemiamas rodiklis. Didesnę įtaką seksualiniam gyvenimui dažnai turi bendra sveikata, fizinis aktyvumas, santykių kokybė, patiriamas stresas ir gebėjimas atvirai kalbėtis su partneriu apie poreikius.