CP v2

Tag: Vyresni darbuotojai

  • Per 60 ir ieškote darbo? Šių detalių CV geriau nerodyti – jie gali pakenkti

    Per 60 ir ieškote darbo? Šių detalių CV geriau nerodyti – jie gali pakenkti

    Vyresniems nei 60 metų darbo ieškantiems žmonėms CV dažnai tampa pirmuoju filtru, kuriame lemia ne tik patirtis, bet ir pateiktos detalės. Nors diskriminacija dėl amžiaus yra draudžiama, praktikoje stereotipai vis dar gali daryti įtaką atrankai.

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad CV viršuje iškart išryškintas amžius ar tiksli gimimo data retai padeda įvertinti kompetencijas. Kur kas efektyviau pirmiausia pateikti profesinę santrauką, svarbiausius gebėjimus ir rezultatą parodančius pasiekimus.

    Ką CV verta palikti už ribų

    Dažniausiai atrankai pakanka vardo, pavardės, telefono numerio, el. pašto ir, jei norite, gyvenamosios vietovės pavadinimo. Tikslus namų adresas, asmens kodas, šeiminė padėtis ar informacija apie vaikus nėra būtini, o pertekliniai duomenys tik didina privatumo riziką.

    Nuotrauka taip pat nėra privaloma, nebent jos aiškiai prašoma skelbime arba tai įprasta konkrečioje profesijoje. Kuo mažiau nereikalingos asmeninės informacijos, tuo daugiau dėmesio lieka jūsų kompetencijoms ir tam, ką galite duoti darbdaviui.

    Verta vengti ir sveikatos detalių, finansinių sunkumų ar asmeninių priežasčių, kodėl baigėte ankstesnį darbą. Tokia informacija darbdaviui nėra būtina sprendžiant apie tinkamumą pareigoms, o jautrūs duomenys gali būti neteisingai interpretuoti.

    Patirtis: atrinkite, o ne išvardykite

    Turint 35 ar 40 metų stažą, natūralu, kad pareigų ir darboviečių sąrašas gali būti ilgas. Vis dėlto CV nėra gyvenimo kronika, todėl dažniausiai pakanka išsamiau aprašyti paskutinius 10–15 metų, o ankstesnę patirtį pateikti sutrumpintai.

    Išimtis gali būti atvejai, kai senesnė patirtis tiesiogiai susijusi su konkrečia pozicija. Tokiu atveju verta išryškinti būtent tai, kas atitinka skelbimo reikalavimus, o ne detaliai aprašyti kiekvieną kadaise turėtą pareigybę.

    Vietoj bendrinių frazių apie ilgametę patirtį labiau veikia konkretūs pavyzdžiai. Pavyzdžiui, vietoj „daug metų dirbau prekyboje“ geriau aprašyti, kad mokėte naujus darbuotojus, dirbote su nuolatiniais klientais, savarankiškai planavote užsakymus ar sprendėte konfliktines situacijas.

    Įgūdžiai ir mokymasis šiandien

    Darbdaviai dažnai ieško ne tik patirties, bet ir ženklų, kad žmogus išlieka aktyvus profesiškai. Dėl to didesnę vertę turi naujausi kursai, sertifikatai, teisės aktuose numatytos kvalifikacijos ar šiuo metu naudojamų sistemų ir programų išmanymas.

    Ilgas pasenusių technologijų sąrašas gali sukurti klaidingą įspūdį, kad kandidatas nebeseka pokyčių. Geriau paminėti tas priemones, kurias naudojate dabar, ir nurodyti realų lygį, nes tai lengvai patikrinama pokalbio metu.

    Jei esate pensijoje, tai savaime nėra informacija, kuri turėtų būti pirmasis sakinys CV. Kur kas svarbiau aiškiai įvardyti, kiek laiko galite dirbti, kokiu grafiku, kokios jūsų stiprybės ir kokią vertę kuriate, o statusą aptarti tada, kai to prireikia.

    Gera praktika CV pradžioje pateikti trumpą profesinę santrauką, o visą dokumentą pritaikyti konkrečiam skelbimui. Dažniausiai pakanka vieno ar dviejų puslapių, aiškių antraščių, tvarkingo el. pašto adreso ir tik tokių teiginių, kuriuos galite pagrįsti pavyzdžiais.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.