CP v2

Tag: Vyresnio amžiaus sveikata

  • Tai chi po 50-ies: paprastas judesys, galintis sumažinti kritimų riziką ir stresą

    Tai chi po 50-ies: paprastas judesys, galintis sumažinti kritimų riziką ir stresą

    Tai chi – iš tradicinių Kinijos kovos menų kilusi lėto judesio praktika, šiandien dažnai apibūdinama kaip meditacija judesyje. Ji jungia švelnias, tolygias judesių sekas, sąmoningą kvėpavimą ir dėmesio sutelkimą, todėl tinka ir tiems, kurie vengia intensyvių treniruočių.

    Istoriškai tai chi siejamas su XVII amžiumi ir Chen šeimos tradicija, iš kurios vėliau išsivystė skirtingos kryptys, tokios kaip Yang ar Sun. Nors stiliai skiriasi, pagrindas panašus: laikysena, judesių tęstinumas, kūno svorio perkėlimas ir vidinė ramybė, kurią stiprina ritmingas kvėpavimas.

    Pastaraisiais metais tai chi vis dažniau integruojamas į sveikatinimo ir reabilitacijos programas, nes tai mažos apkrovos aktyvumas, lavinantis pusiausvyrą ir koordinaciją. Mokslinėse apžvalgose pabrėžiama, kad vyresniame amžiuje pusiausvyros treniravimas yra viena svarbiausių priemonių mažinant kritimų tikimybę ir su jais susijusių traumų riziką.

    Praktikoje daug judesių atliekama lengvai sulenkus kelius, kontroliuojant liemens padėtį ir sklandžiai perkeliant kūno svorį. Toks „lėtas darbas“ verčia tiksliau jausti kūno padėtį erdvėje, stiprina raumenų ištvermę ir judesių stabilumą, o tai ypač aktualu sulaukus 50 metų ir vyresniame amžiuje.

    Ne mažiau svarbi tai chi nauda siejama su psichologine savijauta: reguliarus ritmiškas judėjimas kartu su kvėpavimo kontrole gali padėti mažinti įtampą ir gerinti miego kokybę. Tyrimuose nagrinėjamas ir poveikis nerimo bei streso simptomams, o specialistai pabrėžia, kad nuoseklumas čia dažnai svarbesnis už treniruotės intensyvumą.

    Norint pradėti, nereikia nei specialios įrangos, nei sporto salės – užtenka patogios aprangos, stabilaus pagrindo ir kelių metrų laisvos erdvės. Svarbiausia rinktis lėtą tempą, vengti skausmą sukeliančių judesių ir, jei yra lėtinių ligų ar pusiausvyros sutrikimų, pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

  • Po 50-ies tyli aukštas kraujospūdis smogia netikėtai: paprastas įprotis gali jį mažinti

    Po 50-ies tyli aukštas kraujospūdis smogia netikėtai: paprastas įprotis gali jį mažinti

    Po 50 metų amžiaus padidėjęs kraujospūdis dažnai vystosi nepastebimai, todėl dalis žmonių apie problemą sužino tik atsitiktinai pamatuojant. Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, dažnėja antsvoris, suprastėja miegas, o stresas tampa sunkiau valdomas.

    Gydytojai pabrėžia, kad arterinė hipertenzija yra vienas svarbiausių insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizikos veiksnių. Dėl to net ir gera savijauta nereiškia, kad kraujospūdis yra normalus, o reguliari kontrolė tampa būtina.

    Kas iš tiesų labiausiai padeda?

    Vienas paprasčiausių, bet patikimai veikiančių įpročių yra reguliarus, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Tokia veikla laikomas judėjimas, kai kvėpavimas pagreitėja, tačiau žmogus vis dar gali kalbėti negaudydamas oro.

    Praktiškai tai gali būti spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ramiu tempu, šiaurietiškas ėjimas ar lengva mankšta namuose. Svarbiausia ne rekordai, o pastovumas, nes kraujospūdis geriau reaguoja į dažną, saikingą krūvį nei į retus intensyvius bandymus.

    Kaip pradėti, kad nepakenktumėte?

    Jei ilgai trūko judėjimo, verta startuoti nuo 10–15 minučių ėjimo per dieną ir palaipsniui didinti trukmę iki maždaug 30 minučių. Toks krūvio didinimas paprastai yra saugesnis sąnariams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Dažna klaida yra bandymas viską pakeisti per kelias dienas: ilgi žygiai, intensyvūs darbai sode ar staigiai išaugęs žingsnių skaičius. Toks šuolis gali baigtis pervargimu, skausmais, nusivylimu arba nemaloniu savijautos pablogėjimu.

    Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės skausmas, galvos svaigimas, neįprastas dusulys ar ryškus silpnumas, veiklą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju. Taip pat patariama vengti sulaikyto kvėpavimo ir nepervertinti jėgos pradedant nuo sunkių svorių, nes tai gali staigiai padidinti kraujospūdį.

    Ne tik judėjimas: kas dar daro įtaką?

    Didžiausias efektas pasiekiamas, kai reguliarus aktyvumas derinamas su kitais kasdieniais pasirinkimais. Kraujospūdį palankiai veikia mažiau druskos ir itin perdirbto maisto, daugiau daržovių, geresnis miegas ir nuoseklus streso valdymas.

    Pavasarį pradėti lengviau, nes ilgesnės dienos ir geresnis oras skatina išeiti į lauką. Ilgainiui pastovus ritmas dažnai „užkuria“ ir kitus pokyčius: geresnį miegą, daugiau energijos, mažesnį norą užkandžiauti, o tai padeda išlaikyti pasirinktas sveikesnes rutinas.

    Po 50 metų kraujospūdis retai susitvarko per vieną dieną, tačiau reguliarus, saikingas judėjimas gali reikšmingai prisidėti prie jo mažinimo. Patikimiausiai veikia paprastas planas, kurį realu laikytis savaitėmis ir mėnesiais, o ne trumpas entuziazmo proveržis.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.