Tag: Vyriausioji rinkimų komisija

  • Kelmės rajono savivaldybės taryboje pokytis: po VRK sprendimo prisiekė naujas narys

    2026 metais gegužės 28 dieną Kelmės rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Vincas Metrikis. Jo įgaliojimai pradėti vykdyti po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija pripažino jam tarybos nario mandatą.

    Pokytis taryboje įvyko, nes nutrūko tarybos narės Linos Samulytės įgaliojimai nesuėjus kadencijos terminui. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos sudėtis pasikeitė kadencijos viduryje, o laisva vieta buvo užpildyta pagal galiojančią rinkimų tvarką.

    Vyriausioji rinkimų komisija 2026 metais gegužės 14 dieną sprendimu Nr. SP-31 konstatavo įgaliojimų nutrūkimą ir nustatė, kam turi atitekti mandatas. Toks mechanizmas taikomas tuomet, kai tarybos narys pasitraukia ar netenka mandato, o jo vieta perduodama kitos eilės kandidatui pagal rinkimų sąrašą.

    Mandatas pripažintas Vincui Metrikiui, kuris Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų sąraše buvo pirmasis mandato negavęs kandidatas. Praktikoje tai užtikrina, kad rinkėjų valia, išreikšta balsuojant už sąrašą, būtų išlaikoma ir pasikeitus tarybos narių sudėčiai.

    Naujajam tarybos nariui prisiekus, taryba toliau dirba pilnos sudėties, o sprendimų priėmimo procesas neturėtų strigti dėl neužpildytos vietos. Savivaldybės taryboje tokie pasikeitimai paprastai reiškia ir frakcijų balanso bei komitetų darbo peržiūrą, jei to prireikia organizaciniu lygmeniu.

  • Panevėžio rajono taryboje prisiekė Darius Aleliūnas: inžinierius ir ilgametis choristas

    Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Darius Aleliūnas. Jis taryboje pakeitė mirusį ilgametį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį ir opozicijos lyderį Kazimierą Algirdą Budrį.

    Naujojo nario priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Reznikovas. Padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, D. Aleliūnas įsipareigojo gerbti ir vykdyti įstatymus, sąžiningai eiti pareigas bei saugoti savivaldybės bendruomenės teises ir viešuosius interesus.

    Po ceremonijos tarybos nariui įteiktas pažymėjimas, o jis oficialiai įgijo teisę dalyvauti tarybos darbe ir balsavimuose. Savivaldybė pažymi, kad pasikeitus sudėčiai, tarybos veikla tęsiama įprastu ritmu, o naujasis narys įsitrauks į kasdienius sprendimus dėl rajono paslaugų, infrastruktūros ir biudžeto.

    D. Aleliūnas yra nepartinis, pagal profesiją inžinierius, dirbantis AB „Roquette Amilina“ vyriausiuoju energetiku. Greta darbo jis daugiau kaip 20 metų dainuoja Panevėžio muzikinio teatro chore, taip pat yra Panevėžio rajono choro „Velžio vyrai“ narys ir gieda Miežiškių bažnyčios chore.

    2023 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose jis TS-LKD Panevėžio rajono kandidatų sąraše buvo įrašytas penktuoju numeriu ir surinko 273 pirmumo balsus. Tai pirmas kartas, kai D. Aleliūnas dirbs savivaldybės taryboje.

    Vietos savivaldos praktikoje tarybos nario mandato perdavimas po netekties reiškia, kad politinė atstovystė išlaikoma pagal rinkimų rezultatus, o sprendimų priėmimas neturi sustoti. Tokie pasikeitimai paprastai padeda užtikrinti, kad tarybos komitetai ir frakcijų darbas tęstųsi be ilgesnių pertrūkių.

  • Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Neringos savivaldybės taryboje prisiekė Feliksas Marčius: kuo keičiasi 2023–2027 kadencija

    Gegužės 28 dieną Neringos savivaldybės tarybos posėdyje prisiekė naujas tarybos narys Feliksas Marčius. Priesaiką priėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Laura Martinaitytė.

    F. Marčius taryboje pakeitė Lauryną Vainutį, o pokytis įvyko pagal rinkėjų pirmumo balsus ir galiojančią mandatų perdavimo tvarką. Tokiais atvejais, kai tarybos narys netenka mandato ar jo atsisako, jį paprastai perima kitas tos pačios kandidatų listės atstovas.

    Naujas tarybos narys išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą ir prisijungė prie opozicijoje dirbančios TS-LKD frakcijos „Kuršių nerija“. Tai reiškia, kad frakcijos sudėtis taryboje pasipildė, tačiau bendras tarybos narių skaičius nesikeičia.

    Neringos savivaldybės tarybą 2023–2027 metų kadencijoje sudaro 17 narių. Pasikeitus vienam tarybos nariui, institucijos darbas tęsiasi įprasta tvarka, o naujasis narys įgyja visas tarybos nario teises ir pareigas nuo priesaikos momento.

  • Lazdijų rajono taryboje permainos: po sudėties pokyčių priesaiką davė Sigita Lenauskienė

    Lazdijų rajono taryboje permainos: po sudėties pokyčių priesaiką davė Sigita Lenauskienė

    Lazdijų rajono savivaldybės taryboje įvyko sudėties pokyčiai: 31-ajame tarybos posėdyje priesaiką davė Sigita Lenauskienė ir vėl prisijungė prie tarybos darbo. Po priesaikos ji įgijo visas tarybos nario teises ir pareigas.

    S. Lenauskienė į tarybą buvo išrinkta kadencijos pradžioje, tačiau naujas mandatas jai suteiktas po pasikeitusios tarybos sudėties. Pasikeitimai įvyko Vyriausiajai rinkimų komisijai patenkinus tarybos narės I. Šaparauskienės prašymą nutraukti įgaliojimus prieš terminą.

    Mandatas S. Lenauskienei skirtas pagal Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąrašą. Tokia procedūra taikoma savivaldos rinkimuose, kai tarybos narys pasitraukia anksčiau laiko, o jo vieta atitenka tos pačios politinės jėgos sąrašo kandidatui, turinčiam teisę perimti mandatą.

    Tokie pasikeitimai paprastai reiškia, kad taryboje gali keistis komitetų sudėtis, darbo krūviai ir atsakomybės sritys, ypač jei pasitraukęs narys ėjo pareigas komitetuose ar darbo grupėse. Artimiausiuose posėdžiuose sprendžiama, prie kurių tarybos veiklų S. Lenauskienė bus priskirta ir kokiose srityse dirbs aktyviausiai.

    Savivaldybės taryba yra pagrindinė vietos savivaldos institucija, priimanti sprendimus dėl biudžeto, strateginių programų, viešųjų paslaugų ir savivaldybės turto valdymo. Todėl kiekvienas sudėties pasikeitimas turi reikšmę ir tarybos darbotvarkės tęstinumui, ir politiniams balsų santykiams priimant sprendimus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.