CP v2

Tag: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

  • Skandalas Vilniaus rajone: teismas įpareigojo, bet įgaliojimas nepasirašytas – kreipėsi į VTEK

    Vilniaus rajono savivaldybėje bręsta konfliktas dėl tarybos sprendimo vykdymo ir atstovavimo teisme. Seimo narys Česlav Olševski kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti savivaldybės pareigūnų veiksmus ir neveikimą.

    Kreipimesi teigiama, kad taryba, būdama savarankiška atsakovė administracinėje byloje, dėl susidariusios situacijos negali pilnai įgyvendinti procesinių teisių. Ginčas Regionų administraciniame teisme siejamas su vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetais bei Rūtų gatvės asfaltavimu.

    Kas nutiko dėl atstovavimo teisme?

    Pasak tarybos narių pateiktos informacijos, taryba posėdyje priėmė sprendimą pavesti vicemerei D. Narbut atstovauti tarybai teisme. Nurodoma, kad meras 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pasirašė tarybos sprendimą, o šis sprendimas nebuvo panaikintas ar pakeistas.

    Taryba taip pat bandė aktyviai dalyvauti procese: pateikė atsiliepimą ir prašė suteikti pasirinktai atstovei prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. Tačiau, kaip nurodoma, teismas išaiškino, kad vien tarybos sprendimo nepakanka ir būtinas mero įgaliojimas.

    Kreipimesi rašoma, kad teismas nustatė 14 kalendorinių dienų terminą trūkumui pašalinti. Vis dėlto, teigiama, per šį laiką reikiamas įgaliojimas taip ir nebuvo išduotas.

    Kur įstrigo įgaliojimo pasirašymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įgaliojimo projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti bei pasirašyti, tačiau derinimas sustojo savivaldybės administracijos Teisės skyriuje. Tarybos narių teigimu, iki termino pabaigos projektas nebuvo nei suderintas, nei atmestas, nei grąžintas taisyti.

    Taip pat nurodoma, kad atsakingiems asmenims buvo priminta apie artėjančią termino pabaigą, o meras apie situaciją informuotas tiesiogiai. Nepaisant to, pasibaigus terminui įgaliojimas nebuvo išduotas, o tarybai nebuvo pateiktas paaiškinimas.

    Dėl to, kaip teigiama kreipimesi, liko neaiškus atsiliepimo priėmimo klausimas, o pasirinkta atstovė negavo prieigos prie elektroninės bylos. Taryba nurodo negalinti operatyviai susipažinti su bylos medžiaga ir reaguoti į kitų proceso dalyvių dokumentus.

    Kokius galimus pažeidimus prašoma įvertinti?

    Seimo narys prašo VTEK pagal kompetenciją įvertinti, ar įgaliojimo neišdavimas galėjo pažeisti mero pareigas ir teisėtumo principą. Kreipimesi taip pat keliami klausimai dėl teismo procesinių sprendimų vykdymo reikalavimų laikymosi.

    Be to, prašoma įvertinti situaciją Valstybės politikų elgesio kodekso kontekste, akcentuojant sąžiningumo, atsakomybės ir pagarbos valstybei principus. Kreipimosi autoriaus vertinimu, susidariusi padėtis kelia abejonių dėl gero administravimo ir institucijų bendradarbiavimo.

    „Jeigu šios aplinkybės pasitvirtintų, įgaliojimo neišdavimas galėtų sudaryti pagrindą vertinti galimą pareigų nevykdymą ir teisėtumo principo pažeidimą“, – sakė Česlav Olševski.

    Kreipimesi prašoma išsiaiškinti visas aplinkybes, surinkti reikalingus dokumentus ir paaiškinimus bei įvertinti mero veiksmus ar neveikimą. Taip pat prašoma apie priimtą sprendimą informuoti raštu.

  • Seime vėl judina Žemės ūkio rūmų įstatymo naikinimą: jaunieji ūkininkai kelia 4 klausimus

    Seimui vėl teikiamas projektas XVP-327, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp iniciatyvos autorių nurodomi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti parlamentarai.

    Į politikus kreipėsi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, ragindama prieš balsavimą aiškiai atsakyti, kas pakeistų dabartinę žemdirbių atstovavimo sistemą. Organizacijos teigimu, pirmiausia būtina pateikti veikiantį modelį, o tik tada spręsti, ką naikinti ar perkurti.

    Diskusija grįžta ir dėl to, kad ankstesniais metais jau būta bandymų mažinti Žemės ūkio rūmų vaidmenį, daugiau galių suteikiant pavienėms interesų grupėms. Dabar siūloma žengti dar toliau ir panaikinti visą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas bendras skirtingų žemdirbių organizacijų atstovavimas.

    Kas liktų be balso?

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad realiose politinėse derybose svarbios ne tik formalios teisės, bet ir resursai. Stambesnės bendrovės bei jų asociacijos dažniau turi galimybių samdyti teisininkus, viešųjų ryšių specialistus ir nuolat dirbti su sprendimų priėmėjais.

    Tuo metu šeimos ūkiuose tas pats žmogus neretai vienu metu atlieka ir vadovo, ir technikos operatoriaus, ir ūkio darbų organizatoriaus, ir buhalterio funkcijas. Dėl to mažesniems ūkiams sunkiau sekti teisėkūros procesą ir reguliariai dalyvauti svarstymuose Vilniuje.

    „Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Interesų konfliktų šešėlis

    Organizacija atkreipia dėmesį į politinės darbotvarkės sutapimus: 2025 metais balandžio 11 dieną Lietuvos žemės ūkio taryba rezoliucijoje siūlė atsisakyti Žemės ūkio rūmų įstatymo, o po kelių dienų Seime buvo įregistruotas projektas XVP-327. Jaunieji ūkininkai sako, kad visuomenei būtina aiškiai suprasti, kas formavo iniciatyvos turinį ir argumentus.

    Papildomo svorio šiai temai suteikia ir 2025 metais lapkričio 25 dieną skelbtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos žemės ūkio taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Tarp institucijoms teiktų pasiūlymų buvo minimas ir siekis panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.

    Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad tokios aplinkybės turėtų būti įvertintos prieš priimant sprendimus, galinčius keisti visos šakos atstovavimo architektūrą. Pasak jų, klausimas yra ne tik teisinis, bet ir apie tai, kieno balsas ilgainiui bus girdimas žemės ūkio politikoje.

    Žemės koncentracijos klausimas

    Viešojoje erdvėje tuo pat metu vėl aštrėja diskusijos apie žemės koncentraciją ir realią kontrolę per įmonių grupes. Kaip pavyzdys minimas planuojamas Estijos bendrovės „Infortar“ sprendimas įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų, o kartu ir reikšmingą dirbamos žemės portfelį.

    Jaunieji ūkininkai akcentuoja, kad vien formaliai taikomi ribojimai ne visada parodo realią situaciją, jei žemė valdoma per susijusias įmones ar grupes. Jų teigimu, būtent tokiose diskusijose reikalinga platforma, kurioje dalyvautų skirtingos šakos ir ūkio dydžiai, o ne tik labiausiai finansiškai pajėgūs rinkos dalyviai.

    „Jeigu įstatyme turime 500 hektarų ribą, o verslo grupių ūkiuose matome dešimtis tūkstančių hektarų, valstybė turi tikrinti, ar įstatymo tikslas realiai veikia“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad žemė yra ribotas išteklius, todėl sprendimai dėl atstovavimo sistemos susiję ir su ilgalaike kaimo ateitimi. Organizacijos vertinimu, jei didėtų koncentracija, jaunam žmogui ateityje būtų vis sunkiau įsigyti žemės ir pradėti ūkininkauti.

    Seimo nariams pateiktame kreipimesi prašoma prieš balsavimą atsakyti į keturis klausimus: kas atstovaus skirtingiems ūkiams vienoje sistemoje, kaip bus ribojama pinigais grindžiama politinė įtaka, kas padės mažesniems ūkiams ir kodėl pirmiausia neteikiamas naujas savivaldos modelis. Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad keisti sistemą galima, tačiau naikinimas be aiškios alternatyvos gali turėti ilgalaikių pasekmių.