Tag: Vyrų vaisingumas

  • Mokslininkai aptiko spermos mutacijų karą: rizika auga su amžiumi, bet ne viskas taip paprasta

    Spermatozoidų varžybos dėl išlikimo prasideda dar jiems nesusiformavus. Nauji duomenys rodo, kad vyro sėklidėse mutavusios kamieninės ląstelės gali įgyti pranašumą prieš kitas ir pamažu „užkariauti“ didesnę audinio dalį. Mokslininkų teigimu, šis paslėptas procesas gali būti gerokai platesnis, nei manyta anksčiau.

    Tyrėjai analizavo 24–75 metų vyrų spermos mėginius ir taikė itin tikslią DNR sekoskaitos metodiką „NanoSeq“. Jie ieškojo mutacijų, kurios pasitaiko dažniau, nei būtų tikėtina atsitiktinai, nes tai gali reikšti, kad tam tikros mutavusios ląstelių linijos sėklidėse išstumia kitas. Tokia konkurencija vadinama teigiama atranka, kai biologinį pranašumą turinčios ląstelės plinta sparčiau.

    Rezultatai parodė daugiau nei 35 000 mutacijų baltymus koduojančiose genų srityse. 40 genų aptikta teigiamos atrankos požymių, o 31 iš jų anksčiau nebuvo sieti su tokio tipo ląstelių konkurencija vyriškoje gemalinėje linijoje. Dalis naujai išryškėjusių genų siejami su paveldimomis ligomis, o dalis persidengia su žinomais su vėžiu susijusiais genais.

    Ypač išsiskyrė mutacijų, kurios anksčiau aptiktos vaikams, turintiems raidos sutrikimų, dažnis. Tyrimo duomenimis, spermos mėginiuose jos pasitaikė apie 66 kartus dažniau, nei būtų prognozuojama pagal įprastą mutacijų atsiradimo foną. Tai sustiprina prielaidą, kad dalis mutacijų ne šiaip atsiranda, bet ir yra „palaikomos“ ląstelių konkurencijos sėklidėse.

    Mokslininkai taip pat įvertino mutacijų kaupimosi spartą: vidutiniškai apie 1,67 mutacijos per metus. Pagal jų skaičiavimus, apie 30 metų amžiaus maždaug 2 proc. spermatozoidų galėtų turėti tikėtinai žalingą mutaciją, o apie 70 metų šis rodiklis galėtų didėti iki maždaug 4,5 proc. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginė tikimybė susilaukti vaiko su genetiniu sutrikimu.

    Tam, kad mutacija turintis spermatozoidas paveiktų palikuonį, jis pirmiausia turi apvaisinti kiaušialąstę, o embrionas turi sėkmingai vystytis. Dalis mutacijų gali mažinti apvaisinimo tikimybę arba lemti ankstyvus nėštumo nutrūkimus, todėl realus ryšys tarp mutacijų spermoje ir genetinių sutrikimų dažnio naujagimiams išlieka ne iki galo aiškus. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad svarbiausia žinia yra pati natūralios atrankos apimtis vyro gemalinėje linijoje ir tai, kaip ji gali keisti spermos genetinę sudėtį bėgant metams.

  • San Franciske rengia spermatozoidų lenktynių olimpiadą: žada 92 000 eurų prizą

    San Franciske ruošiamasi vienam neįprasčiausių turnyrų, kurį organizatoriai vadina pirmąja pasaulyje spermatozoidų lenktynių olimpiada. Mikroskopinių varžybų idėją žadama paversti dideliu šou su tiesioginėmis transliacijomis, turnyrine lentele ir maždaug 92 000 eurų prizu.

    Organizatoriai teigia, kad pagrindinis tikslas nėra vien pramoga: taip siekiama atkreipti dėmesį į vyrų vaisingumo problemas ir paskatinti vyrus dažniau tikrintis. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamos prastesnės spermos kokybės tendencijos, o viena svarbiausių rodiklių yra spermatozoidų judrumas.

    Į dalyvavimą turnyre jau esą užsiregistravo daugiau nei 10 000 vyrų iš įvairių šalių, o galutiniame etape planuojama atrinkti 128 dalyvius. Koncepcija primena sporto varžybas: numatomi atkrintamieji etapai, statistika, reitingai ir dalyvių profiliai su sveikatos duomenimis.

    Kaip vyktų lenktynės?

    Pagal pristatomą planą, spermos mėginiai būtų siunčiami į Kaliforniją, kur laboratorijoje iš jų būtų išskiriami spermatozoidai. Tuomet jie būtų leidžiami į specialiai sukurtą mikroskopinę mikroskysčių trasą, kurios ilgis siektų apie 400 mikronų.

    Varžybas ketinama rodyti realiu laiku, pasitelkiant didelės raiškos mikroskopus: vaizdas būtų transliuojamas į ekranus renginio vietoje ir internetu. Laimėtoju taptų dalyvis, kurio spermatozoidas pirmas kirstų finišo liniją.

    Kodėl tema kelia tiek dėmesio?

    Spermatozoidų judrumas laikomas vienu esminių vyrų vaisingumo rodiklių, o jam įtakos turi gyvenimo būdas ir aplinka. Medicinos šaltiniuose dažnai minimi rizikos veiksniai yra antsvoris, ilgalaikis stresas, miego stoka, prasta mityba, rūkymas, alkoholis, sėdimas darbas ir kai kurie aplinkos teršalai.

    Projekto autoriai akcentuoja ir socialinį aspektą: kalbėjimas apie vyrų vaisingumą vis dar neretai lydimas gėdos jausmo, todėl žmonės delsia atlikti tyrimus. Organizatorių logika paprasta: jei tema tampa vieša, suprantama ir net sportiškai azartiška, daugiau vyrų gali ryžtis profilaktiškai pasitikrinti.

    Ne pirmas toks bandymas

    Nors renginys pristatomas kaip pirmasis pasaulyje, panašios idėjos viešojoje erdvėje jau buvo pasirodžiusios anksčiau. Tai reiškia, kad didžiausias šių varžybų išskirtinumas greičiausiai bus ne pati technologija, o mastas, komunikacija ir bandymas sukurti globalų reginį.

    Kol kas neatskleidžiama, kada tiksliai vyks varžybos, kaip bus užtikrinamas mėginių anonimiškumas, duomenų apsauga ir dalyvių sveikatos informacijos tvarkymas. Būtent šie praktiniai klausimai gali nulemti, ar projektas taps vienkartine sensacija, ar ilgiau trunkančiu reiškiniu.