CP v2

Tag: Vytautas Didysis

  • Viekšniuose pradedami Vytauto paminklo tyrimai: aiškinsis pažeidimus ir rengs restauravimo planą

    Viekšniuose pradėti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų programos rengimo darbai. Nuo paminklo nuimta drėgmės poveikį mažinusi laikina apsauginė konstrukcija, o specialistai ėmėsi pirminio būklės vertinimo.

    Artimiausiu metu bus nustatoma, kokie pažeidimai jau atsiradę ir kokių priemonių prireiks, kad paminklas būtų apsaugotas nuo tolesnio irimo. Tokie tyrimai paprastai tampa pagrindu sprendžiant, ar pakaks konservavimo, ar būtina pilna restauracija.

    Pagrindinis tikslas – tikslūs duomenys

    Paminklo būklės tyrimus atliks restauratorė Rūta Glinskytė. Iš paimtų mėginių bus atliekami cheminiai ir kiti laboratoriniai tyrimai, kurie padeda nustatyti medžiagų sudėtį, ankstesnių remonto darbų pėdsakus ir irimo priežastis.

    Taip pat numatyti fotogrametriniai matavimai, leidžiantys tiksliai fiksuoti esamą paviršių, įtrūkimus ir deformacijas. Sukaupti duomenys vėliau praverčia ir planuojant tvarkybą, ir lyginant, kaip paminklo būklė kinta po atliktų darbų.

    Paminklas bus vėl uždengtas

    Baigus pirminį vertinimą ir mėginių paėmimą, paminklas bus vėl uždengtas, kad iki praktinių restauravimo darbų pradžios būtų apsaugotas nuo drėgmės. Drėgmė ir temperatūrų svyravimai lauko sąlygomis yra vieni dažniausių veiksnių, spartinančių paviršių irimą, ypač jei yra mikroįtrūkimų.

    Parengta tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų programa taps pagrindu tolesniems paminklo tvarkybos sprendimams. Joje paprastai apibrėžiama darbų apimtis, eiliškumas, tinkamiausios medžiagos ir metodai, taip pat ilgalaikės priežiūros rekomendacijos.

    Informaciją apie vykdomus darbus pateikė savivaldybės Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrius.

  • Knygoje apie Lietuvos istorijos mitus – Vytauto Didžiojo, Bonos ir Žiemos karo klausimai

    Knygoje apie Lietuvos istorijos mitus – Vytauto Didžiojo, Bonos ir Žiemos karo klausimai

    Gegužės 20 dieną Brazauskų namuose-muziejuje vyks istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Simono Jazavitos knygos Didieji Lietuvos istorijos mitai pristatymas ir susitikimas su autoriumi. Renginyje bus aptariama, kaip viešojoje erdvėje gimsta įsitikinimai apie praeitį ir kodėl dalis jų su laiku virsta sunkiai patikrinamomis „tiesomis“.

    Autorius kvies kalbėti apie istorinių pasakojimų patikimumą ir šaltinių svarbą, ypač kai visuomenėje įsivyrauja emocingi vertinimai. Pasak organizatorių, pristatyme bus siūloma atsiremti į istoriografiją ir faktų patikrą, o ne į vėliau susiformavusias legendas.

    Kas bus aptariama pristatyme

    Vienas pagrindinių renginio akcentų – klausimai, kurie nuolat grįžta į viešas diskusijas ir mokyklinius pasakojimus. Tarp jų – ar Vytautas pagrįstai vadinamas Didžiuoju ir kaip šis epitetas susiformavo politinės atminties tradicijoje.

    Taip pat bus paliečiama renesanso epochos intriga, siejama su Bonos Sforcos ir Barboros Radvilaitės santykiais, bei vertinimai, kiek istoriniai šaltiniai leidžia kalbėti apie sąmokslo ar net žmogžudystės versijas. Autorius žada aptarti, kuo tokios istorijos patrauklios, bet kartu pabrėžti, kur baigiasi faktai ir prasideda vėlesni prielaidų sluoksniai.

    Kodėl mito tema vėl aktuali

    Istorijos mitai dažnai atgimsta socialiniuose tinkluose ir politinėse diskusijose, kur trumpi teiginiai ima konkuruoti su sudėtingu kontekstu. Istorikai atkreipia dėmesį, kad mitai paprastai gimsta ne iš vieno „melagingo fakto“, o iš selektyviai pasirinktų detalių, nutylėjimų ir vėlesnių interpretacijų.

    Pristatyme bus keliama ir kontrafaktinių scenarijų tema, pavyzdžiui, klausimas apie Suomijos Žiemos karą ir prielaidą, ar Lietuva galėjo pasiekti panašų rezultatą. Tokie palyginimai, anot istorikų, padeda suprasti sprendimų kainą ir aplinkybių skirtumus, tačiau reikalauja atsargumo, kad netaptų propagandiniais supaprastinimais.

    Kas yra Simonas Jazavita

    Dr. Simonas Jazavita yra tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tyrinėtojas, dirbantis muziejinėje srityje Kaune. Jo populiarinamoji veikla siejama su pastanga sudėtingas istorines temas pateikti suprantamai, bet neaukojant argumentų ir šaltinių kritikos.

    Renginys nemokamas, o klausytojai bus kviečiami užduoti klausimus ir diskutuoti apie tai, kurie įsitikinimai apie Lietuvos praeitį remiasi patikrintais duomenimis, o kurie yra vėlesnių pasakojimų rezultatas.

  • Vytauto Didžiojo skulptūra keliauja į liejyklą: kada paminklas pasieks Trakus ir Karaimų salą

    Projektas, lauktas daugiau nei dešimtmetį

    Panevėžio rajone, Vadokliuose, gegužės 16 dieną pažymėtas svarbus Vytauto Didžiojo paminklo Trakuose etapas: skulptūros modelis išlydėtas liejimo darbams. Tai reiškia, kad kūrinys pereina į techninę gamybos fazę, po kurios jau bus formuojama galutinė skulptūros versija.

    Skulptūrą sukūrė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius prof. Gediminas Karalius. Pasak projekto rengėjų, baigtas kūrinys turėtų būti pastatytas Trakuose, vienoje iš Galvės ežero salų, Karaimų saloje, šalia Trakų Salos pilies prieigų.

    Kur bus pastatytas paminklas?

    Sprendimas įamžinti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą paminklu Trakuose buvo priimtas dar 2010 metais, o 2016 metais projektas suderintas atsakingose institucijose ir gautas statybos leidimas. Vis dėlto realūs darbai ilgą laiką nejudėjo taip sparčiai, kaip tikėtasi.

    Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad pastaraisiais metais projektas buvo atnaujintas ir vėl įgijo pagreitį. Savivaldybės teigimu, vyko ne vienas susitikimas su skulptūros autoriumi ir institucijomis, o dabar darbai artėja prie praktinio įgyvendinimo.

    Kodėl šis momentas svarbus?

    Modelio išlydėjimas į liejyklą yra vienas aiškiausių ženklų, kad projektas pereina nuo planų ir derinimų prie materialios paminklo gamybos. Liejykloje pagal paruoštą modelį bus išlieta skulptūra, kuri vėliau bus paruošta montavimui numatytoje vietoje.

    Išlydėjimo ceremonijoje Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius akcentavo projekto simbolinę reikšmę Trakams ir Lietuvai, siejant ją su artėjančiais Vytauto Didžiojo metais. Lietuvos Respublikos Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais.

    „Tai ilgai brandinta iniciatyva, kuri žymi ne tik istorinės atminties įprasminimą, bet ir konkretų darbų rezultatą“, – sakė Andrius Šatevičius.

    Skulptorius prof. Gediminas Karalius renginio metu pristatė kūrybinį procesą ir pabrėžė, kad iki šio etapo buvo nueitas ilgas kelias. Toliau skulptūros gamyba tęsis liejykloje, o galutinis rezultatas bus matomas Trakuose, kai kūrinys bus atgabentas ir sumontuotas numatytoje vietoje.

  • Vilkija mini 600 metų: naujoje knygoje – nuo Vytauto laiško iki šiandienos miesto atgimimo

    Atnaujintuose Vilkijos kultūros namuose pristatyta knyga Vilkija, skirta vienam seniausių Panemunės miestų ir jo istorijai įamžinti. Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, vietos bendruomenė, kultūros ir istorijos puoselėtojai bei Vilkijos gimnazijos mokiniai.

    Knygą rengė sudarytoja doc. dr. Inga Daugirdė, istorijos tyrinėtojai Algimantas Daugirdas ir Benediktas Laimutis Marma, taip pat Kauno rajono savivaldybės paveldosaugininkai Rūta Černiauskienė ir Žilvinas Rinkšelis. Leidinyje remiamasi archyvine medžiaga, istoriniais šaltiniais ir vietos atminties pasakojimais.

    Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė pabrėžė, kad tokie leidiniai stiprina bendruomenės ryšį su savo kraštu ir padeda saugoti vietos tapatybę. Pasak jos, knyga gali tapti ne tik istorijos santrauka, bet ir asmenišku atradimu tiems, kurie joje atpažins pavardes, vietovardžius ar šeimos istorijų fragmentus.

    „Vartydami šią knygą žmonės atras ne tik Vilkijos istoriją, bet galbūt ir pažįstamas pavardes, vietas ar dar negirdėtas krašto istorijas. Tai leidinys, padedantis išsaugoti mūsų atmintį ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vilkijos vardas šaltiniuose

    Leidinyje plačiai pristatoma Vilkijos susiformavimo ir raidos istorija, legendomis apipinta praeitis bei miestelio žmonių vaidmuo skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Daug dėmesio skiriama laikotarpiams, kai krašto gyvenimą formavo karai, sukilimai, knygnešystė ir rezistencija.

    Vienu svarbiausių istorinių atskaitos taškų įvardijamas 1426 metais gegužės 3 dieną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiškas kryžiuočių ordinui. Jame Vilkijos vardas minimas kaip faktas, leidžiantis aiškiau datuoti miestelio paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose ir susieti jį su platesniu regiono istoriniu kontekstu.

    Miesto atgimimas XXI amžiuje

    Knygoje apžvelgiami ir šiuolaikiniai Vilkijos pokyčiai, siejami su nuosekliomis investicijomis į viešąją infrastruktūrą. Pastaraisiais dešimtmečiais Kauno rajone daug dėmesio skiriama miestelių viešosioms erdvėms, švietimo ir kultūros įstaigoms, o tai tiesiogiai veikia ir vietos patrauklumą gyventojams.

    Leidinyje išskiriami darbai, kurie miestui suteikė naują impulsą: atnaujinti Vilkijos gimnazijos, pirminės sveikatos priežiūros ir kultūros namų pastatai, moderninta aplinka. Miestelis taip pat siejamas su Panemunės turizmo trauka, kur svarbūs ir kraštovaizdžio, ir kultūros paveldo elementai.

    Pasak renginio dalyvių, tokios knygos tampa ilgalaike investicija į vietos istorijos pažinimą. Leidinys gali būti aktualus ne tik vilkijiečiams, bet ir visiems, besidomintiems Lietuvos regionų raida, Panemunės kultūriniu paveldu bei miestelių istorijų išsaugojimu.

  • Vytauto Didžiojo metams ruošiama programa: Kultūros ministerija kviečia teikti idėjas iki birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda pasirengimą 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai ir kviečia visuomenę teikti siūlymus. Į procesą raginamos įsitraukti institucijos, organizacijos, bendruomenės ir pavieniai iniciatyvų autoriai.

    Seimas 2030 metus yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sukaks 600 metų nuo valdovo mirties. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo tradicijas bei istorijos pažinimą.

    „Siekiame, kad šios sukakties minėjimas būtų gyvas, įtraukus ir prasmingas, todėl kviečiame visuomenę aktyviai teikti savo idėjas ir pasiūlymus“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programa turėtų apimti skirtingo formato iniciatyvas: kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas, bendruomenines veiklas Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat numatoma vietos tęstiniams, visos valstybės mastu reikšmingiems projektams.

    Rengiant programą akcentuojama Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio reikšmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidai. Šiuo laikotarpiu valstybė stiprino ryšius su krikščioniškąja Europa, didino politinę įtaką regione, o įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūvis tapo svarbia daugiakultūrės tradicijos dalimi.

    Kultūros ministerija nurodo, kad siūlymai turėtų būti orientuoti į pasirengimą 2029–2030 metais vyksiančioms veikloms. Teikiant idėjas prašoma įvardyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus, kad planavimas būtų realistiškas ir įgyvendinamas.

    Programą ministerija rengia kartu su sudaryta darbo grupe, o galutinis dokumentas turėtų būti teikiamas tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Siūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 1 dienos.

  • Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija renka idėjas Vytauto Didžiojo metų programai: kaip prisidėti iki 2026 metų birželio 1 dienos

    Kultūros ministerija pradeda rengti 2030 metų Vytauto Didžiojo metų minėjimo programą ir kviečia visuomenę teikti idėjas. Pasiūlymų laukiama iš institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių gyventojų.

    Seimas 2030-uosius paskelbė Vytauto Didžiojo metais, nes tais metais sueis 600 metų nuo Lietuvos valdovo mirties. Ministerija pabrėžia, kad ši sukaktis laikoma proga ne tik pagerbti istorinę asmenybę, bet ir aktualizuoti valstybingumo raidą bei visuomenę telkiančias vertybes.

    Ką siekiama įprasminti 2030 metais

    Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniu sustiprėjimu ir platesniu įsitraukimu į krikščioniškosios Europos erdvę. Istorikai pabrėžia ir to meto daugiakultūrį valstybės pobūdį, kai skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės sugyveno bendros teisės ir papročio pagrindu.

    Ministerija pažymi, kad minėjimo programoje numatoma ieškoti pusiausvyros tarp istorinio tikslumo ir šiuolaikiškai pateikto turinio. Tikimasi, kad iniciatyvos padės plačiau kalbėti apie Lietuvos vietą regione, diplomatiją, kariuomenės ir valstybės valdymo tradicijas, taip pat apie kultūrinį palikimą.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Kokių pasiūlymų laukiama

    Planuojama, kad programa apims kultūrinius renginius, edukacinius projektus, parodas, mokslines konferencijas ir bendruomenines veiklas Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat numatomi ir tęstiniai, visos valstybės mastu reikšmingi projektai, kurie galėtų išlikti svarbūs ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Teikiant siūlymus prašoma aiškiai įvardyti planuojamas veiklas 2029–2030 metų laikotarpiu, nurodyti atsakingus vykdytojus ir galimus finansavimo šaltinius. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad į programą patektų įgyvendinami, aiškią naudą kuriantys sumanymai.

    Kada bus tvirtinama programa

    Kultūros ministerija kartu su sudaryta darbo grupe rengiamą Vytauto Didžiojo metų programą ketina teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Iki tol bus vertinami gauti pasiūlymai ir derinamos prioritetinės kryptys.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos, juos galima pateikti elektroniniu paštu info@lrkm.lt. Ministerija ragina teikti idėjas iš anksto, kad jos galėtų būti įvertintos ir, prireikus, patikslintos kartu su programos rengėjais.

  • Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija pradeda rengti Vytauto Didžiojo metų programą: laukia visuomenės idėjų

    Kultūros ministerija kviečia gyventojus, institucijas ir organizacijas teikti idėjas Vytauto Didžiojo metų minėjimo programai. Siekiama, kad 2030 metais suplanuotos iniciatyvos būtų ne formalios, o įtraukiančios ir turinčios ilgalaikę vertę.

    Seimas 2030-uosius yra paskelbęs Vytauto Didžiojo metais, numatant, kad tais metais bus minimos 600-osios Lietuvos valdovo mirties metinės. Ministerijos teigimu, tai proga ne tik prisiminti istorinę asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie valstybingumo raidą, politines bei kultūrines tradicijas ir jų reikšmę šiandien.

    „Vytauto Didžiojo metų paskelbimas – tai ne tik istorinės asmenybės pagerbimas, bet ir proga iš naujo apmąstyti Lietuvos valstybingumo raidą, mūsų visuomenės stiprybes ir vertybes“, – sakė kultūros viceministrė Renata Kurmin.

    Pasak ministerijos, programą planuojama rengti kartu su sudaryta darbo grupe, o parengtą dokumentą ketinama teikti tvirtinti Vyriausybei 2026 metais. Tikimasi, kad iki to laiko pavyks surinkti idėjas, kurios padėtų sujungti nacionalinio lygmens prioritetus su bendruomenių iniciatyvomis Lietuvoje ir užsienyje.

    Numatoma, kad programoje gali atsirasti kultūriniai renginiai, edukaciniai projektai, parodos, mokslinės konferencijos ir bendruomeninės veiklos. Kartu pabrėžiama, jog svarbus dėmesys bus skiriamas istorinei atminčiai, valstybingumo tradicijų aktualizavimui ir iniciatyvoms, kurios išliktų prasmingos ir pasibaigus atmintiniems metams.

    Ministerija siūlymų laukia dėl pasirengimo ir konkrečių veiklų 2029–2030 metais, prašant nurodyti galimus finansavimo šaltinius ir atsakingus vykdytojus. Siūlymus galima teikti iki 2026 metų birželio 1 dienos.