CP v2

Tag: Vytautas Mitalas

  • Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Vilnius prieš Mokytojų dieną atskleidė vardus: 1 000 eurų dovanos ir išskirtinės istorijos

    Artėjant Mokytojų dienai Vilniuje surengtas tradicinis padėkos vakaras pedagogams, kurių darbas dažnai lieka už viešų įvertinimų ribų. Sostinė apdovanojo dešimt Metų mokytojų ir tris švietimo įstaigų vadovus už profesinį meistriškumą, lyderystę ir iniciatyvas.

    Apdovanotiesiems įteiktas vardinis ekslibris, mero padėka ir 1 000 eurų vertės dovana. Miestas taip pat išskyrė aktyviausius iniciatyvos „Vilnius yra mokykla“ pedagogus, kurie ugdymą perkelia į miesto erdves ir stiprina patyriminį mokymąsi.

    „Mokytojai ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, smalsumą, atsakomybę ir norą siekti daugiau. Norime padėkoti ne tik už pamokas, bet ir už tai, kas dažnai lieka už jų ribų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Pasak savivaldybės, dėmesys mokytojams siejamas ir su ilgalaikiais iššūkiais: pedagogų trūkumu, didėjančiu darbo krūviu bei poreikiu pritraukti jaunų specialistų. Vilnius jau ne vienerius metus taiko priemones, skirtas profesijos patrauklumui didinti, tarp jų ir nemokamą viešąjį transportą sostinėje dirbantiems mokytojams.

    Kas šiemet pripažinti Metų mokytojais

    Metų mokytoja pripažinta Vilniaus Volungės darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja Justina Bortkevičienė. Ji įvertinta už kūrybiškumą, pilietinę ir socialinę veiklą, inovatyvų darbą bei ryšį su bendruomene.

    Tarp laureatų taip pat Vilniaus darželio-mokyklos „Vilija“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ivona Pavlovska. Ji išskirta už drąsą taikyti naujus metodus ir darbą daugiakalbėje aplinkoje, kur ypač svarbūs įtraukties sprendimai.

    Įvertintas ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bei Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos istorijos mokytojas ekspertas Mindaugas Olbutas. Savivaldybė nurodo, kad apdovanojimas skirtas už profesinę brandą, vadybinius gebėjimus ir lyderystę švietimo bendruomenėje.

    Metų mokytojų sąraše ir Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ mokytoja Gintarė Laurinėnaitė, įvertinta už inovatyvumą ir metodų taikymą ugdymo procese. Apdovanota ir Vilniaus „Žaros“ gimnazijos mokytoja Irina Delgiado už integruotas pamokas miesto erdvėse bei ugdymo priemonių kūrimą.

    Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Tarptautinio bakalaureato biologijos mokytoja Hatice Kubra Kaya įvertinta už individualizuotą, įtraukiantį mokymą ir gebėjimą greitai užmegzti ryšį su mokiniais. Tarp laureatų ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jovarėlis“ muzikos mokytoja ekspertė Eglė Povilaitienė, išskirta už metodinę veiklą ir indėlį rengiant būsimus pedagogus.

    Apdovanojimą gavo ir Vilniaus Grigiškių meno mokyklos mokytojas Vladimir Šoch, orkestro įkūrėjas ir dirigentas, įvertintas už muzikinio ugdymo plėtojimą. Metų mokytoja tapo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos istorijos mokytoja Odeta Jonykienė už patyriminį ir įtraukų ugdymą, o Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ meninio ugdymo pedagogas Martynas Enčius įvertintas už netradicinius ugdymo sprendimus.

    Įvertinti ir mokyklų vadovai

    Metų vadovų apdovanojimai įteikti trims švietimo lyderiams, kurių darbas susijęs su pokyčių valdymu ir bendruomenių telkimu. Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė apdovanota už lyderystę, iniciatyvas ir tvarumo bei tarptautiškumo kryptis.

    Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė-Geffen įvertinta už strateginių pokyčių įgyvendinimą ir vadybinę lyderystę išlaikant bendruomenės ryšį. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika apdovanotas už ilgametį sistemingą darbą ir indėlį į miesto švietimą.

    Pasak vicemero Vytauto Mitalo, mokytojų profesijos stiprinimas sostinėje siejamas ne tik su padėkomis, bet ir su realiomis priemonėmis, padedančiomis pritraukti ir išlaikyti pedagogus. „Vilniuje investuojame į mokytojų pritraukimą ir išlaikymą, finansuojame pedagogų studijas“, – sakė Vytautas Mitalas.

    Mokytojų dienos proga sostinė taip pat kviečia pedagogus visą savaitę naudotis šventiniais pasiūlymais: lankytis kultūros renginiuose, muziejuose, dalyvauti ekskursijose ar sporto veiklose. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios iniciatyvos skirtos ne tik padėkoti, bet ir priminti, jog mokytojų darbas yra viena svarbiausių ilgalaikių investicijų į miesto ateitį.

  • Vilnius stato naują gimnaziją: gyventojams svarbi užduotis – išrinkti vardą iki spalio 7 dienos

    Vilniuje pradėtos antros naujos gimnazijos statybos per visą Nepriklausomybės laikotarpį, o sostinės savivaldybė kviečia gyventojus nuo pat pradžių prisidėti prie mokyklos tapatybės kūrimo. Verkių seniūnijos bendruomenė raginama siūlyti pavadinimus ir vėliau balsuoti už labiausiai patikusį variantą.

    Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, mokyklos vardas nėra formalumas, nes jis padeda kurti ryšį tarp ugdymo įstaigos ir ją supančios bendruomenės. Savivaldybė tikisi, kad pavadinimas atspindės vietos gyventojams svarbias vertybes ir taps ilgalaikės istorijos pradžia.

    „Norime, kad šią gimnaziją nuo pat pradžių kurtų ir bendruomenė – ne tik savo kasdienybe, bet ir vardu“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Planuojama, kad naujoji gimnazija bus skirta 480 vyresniųjų klasių mokinių ir turės 16 klasių komplektų. Greta pagrindinio pastato numatytos krepšinio ir žaidimų aikštelės, stadionas, skaityklos terasa, pėsčiųjų ir dviračių takai, o dalis lauko erdvių bus atviros ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    Projektuojant mokyklą akcentuojamas ryšys su gamtine aplinka ir viešosiomis erdvėmis. Mokiniai galės naudotis lauko klasėmis, o teritorija bus integruojama į aplinkinį kraštovaizdį bei takų tinklą, šalia esant Jeruzalės parkui.

    Pavadinimą rinks dviem etapais

    Pavadinimo siūlymo etapas vyks nuo rugsėjo 24 dienos iki rugsėjo 30 dienos, o balsavimas bus organizuojamas nuo spalio 1 dienos iki spalio 7 dienos. Dalyvauti abiejuose etapuose galės Verkių seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, tapatybė bus patvirtinama trumpąja žinute.

    Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas pabrėžia, kad pavadinimą prasmingiausiai gali sugalvoti tie, kurie čia gyvens ir leis vaikus į šią mokyklą. Savivaldybė ragina siūlant vardą atsižvelgti į vietos istoriją, gamtą, Jeruzalę, bendruomenės tapatybę, žinias ir vertybes.

    „Tegul jos vardas tampa pirmuoju bendru kūriniu, nuo kurio prasidės ir šios mokyklos, ir jos bendruomenės istorija“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Kas spręs galutinai?

    Gyventojų išrinktas pasiūlymas bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijai. Vėliau galutinis sprendimas dėl pavadinimo bus teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

    Tokios apklausos pastaraisiais metais tampa dažnesnės, nes savivaldybės siekia didesnio gyventojų įtraukimo į sprendimus, susijusius su viešąja infrastruktūra. Pavadinimo parinkimas laikomas vienu paprasčiausių, bet simboliškai svarbių būdų sustiprinti bendruomenės ryšį su nauja ugdymo įstaiga.

  • Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Vilnius meta rimtą sumą jauniesiems sportininkams: kas gaus 240 eurų už vaiką?

    Beveik 500 000 eurų jaunimui

    Vilniaus savivaldybė trečius metus iš eilės didina investicijas į jaunųjų sportininkų ugdymą ir šiemet Jaunojo sportininko krepšelio programai skiria 499 983,60 eurų. Finansavimą pasidalins 27 sostinėje veikiančios sporto organizacijos, rengiančios vaikus ir jaunuolius ilgalaikiam meistriškumo augimui.

    Pagal programos sąlygas už vieną sportininką organizacijoms numatoma skirti 240 eurų per metus. Šios lėšos paprastai nukreipiamos treniruočių proceso kokybei užtikrinti, dalyvavimui varžybose, inventoriui ir kitoms ugdymui būtinoms išlaidoms.

    Ką turi užtikrinti organizacijos

    Jaunojo sportininko krepšelis skirtas toms organizacijoms, kurios gali užtikrinti nuoseklų sportininkų rengimą nuo pradinių treniruočių iki aukšto meistriškumo. Vertinant paraiškas akcentuojama trenerių kvalifikacija, treniruočių bazė, ugdymo tęstinumas ir sportininkų dalyvavimas oficialiose varžybose.

    Programos tikslas – ne vien trumpalaikė parama, o aiškiai pamatuojamos sąlygos vaikams sportuoti stabiliai ir kokybiškai. Savivaldybė pabrėžia, kad miesto sporto mokyklos ir klubai yra grandis, iš kurios vėliau išauga nacionalinių rinktinių kandidatai.

    „Norime, kad kuo daugiau vaikų ir jaunuolių Vilniuje turėtų galimybę sportuoti kokybiškomis sąlygomis ir nuosekliai siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    „Už kiekvieno čempiono stovi labai plati komanda, kurios kasdienį darbą jaunojo sportininko krepšelis gali palengvinti“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Programa plečiasi: nuo kelių sportų iki 30

    Per trejus metus programa akivaizdžiai išaugo ir apėmė gerokai platesnį sporto šakų spektrą. Jei 2024 metais finansavimas buvo skirtas tik futbolo ir krepšinio organizacijoms, vėliau paraiškas galėjo teikti įvairių sporto šakų atstovai, o šiemet programa apima 30 sporto šakų.

    Šiais metais savivaldybė sulaukė 29 paraiškų, daugiausia jų pateikė futbolo organizacijos. Tarp pareiškėjų buvo ir kiokušin karatė, ledo ritulio, taip pat pavienės paraiškos iš regbio, lengvosios atletikos, laipiojimo sporto, dziudo, dviračių sporto, badmintono, teniso, tinklinio ir kitų sporto šakų bendruomenių.

    Šiemet skiriama suma yra didžiausia nuo programos pradžios. Ankstesniais metais šiai priemonei buvo numatoma po 400 000 eurų, o augant paraiškų skaičiui bei norui įtraukti daugiau sporto šakų finansavimas buvo didinamas, pernai iš viso paskirstant 446 160 eurų.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniaus miesto savivaldybė prieš naujus mokslo metus skelbia fiksuojanti teigiamą poslinkį: mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas mieste mažėja, o priėmimo į mokyklas procesas šiemet vyko sklandžiau. Kartu sostinėje įsibėgėja mokyklų rekonstrukcijos, kurios daliai bendruomenių reikš laikiną persikėlimą į kitas patalpas.

    Pasak savivaldybės, kasmetinė apklausa parodė, kad pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą šiemet nurodė 35 proc. apklaustų įstaigų, kai pernai tokių buvo 49 proc. Apklausoje dalyvavo 214 savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių, todėl duomenys atspindi didžiąją dalį miesto švietimo tinklo.

    „Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokytojų trūkumas: mažėja, bet rizikos išlieka

    Savivaldybės pateiktais skaičiais, ryškiausiai per metus sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis. Lietuvių kalbos mokytojų trūkumas, lyginant su pernai, mažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos – nuo 15 iki 7 mokytojų.

    Šį pokytį savivaldybė sieja su tikslinėmis priemonėmis: programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, pedagogikos studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“, kuri, savivaldybės teigimu, per pirmuosius mėnesius padėjo įstaigoms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir specialistų.

    Vis dėlto sostinė pripažįsta, kad ilgalaikė problema niekur nedingo: jaunų mokytojų dalis vis dar sudaro tik 7,5 proc., o pensinio amžiaus mokytojų – 12,3 proc. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis formuosis matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.

    Priėmimas į mokyklas: daugiau aiškumo šeimoms

    Šiemet priėmimas į Vilniaus mokyklas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių. Taip pat sugriežtinta tvarka, taikoma norintiems patekti į miesto mokyklas vaikams, kurie nėra deklaruoti Vilniuje.

    Savivaldybės teigimu, dėl šių sprendimų dauguma šeimų dar iki birželio 1 dienos jau žinojo, į kurią mokyklą vaikas eis. Moksleivių skaičius auga: šiemet Vilniaus mokyklose turėtų mokytis apie 72,6 tūkst. mokinių, tai yra maždaug 1 000 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

    Iš viso gauti 27 590 prašymų, o savivaldybė tvirtina, kad absoliuti dauguma vaikų jau priimti. Pabrėžiama ir tai, kad laisvų vietų mokyklose pakanka visiems dar laukiantiems moksleiviams.

    Rekonstrukcijos ir laikinos klasės biuruose

    Infrastruktūros srityje savivaldybė žada rekonstrukcijų proveržį: per penkerius metus planuojama atnaujinti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. Šiais mokslo metais pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.

    Rekonstrukcijų metu dalis mokinių laikinai mokysis prie Ozo parko esančiose „Simbiocity“ biurų patalpose. Savivaldybė nurodo, kad vasarą jose vyko pritaikymo darbai, kad erdvės ir lauko teritorijos atitiktų ugdymo poreikius, taip pat organizuojamas mokinių pavėžėjimas viešuoju transportu ir privažiavimas prie pastatų.

    Be jau startuojančių rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius. Taip pat vykdoma švietimo valdymo pertvarka: savivaldybėje kuriamas Švietimo ir jaunimo departamentas, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

  • Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilnius dalija 150 tūkst. eurų stipendijų: kas gali gauti paramą sportui ir iki kada kreiptis

    Vilniaus miesto savivaldybė kviečia aukšto meistriškumo sportininkus teikti paraiškas miesto stipendijoms, skirtoms pasirengti varžyboms ir atstovauti sostinei. Šiais metais tam numatyta paskirstyti 150 000 eurų, o parama būtų skiriama vieniems kalendoriniams metams.

    Pasak Vilniaus vicemero Vytauto Mitalo, savivaldybė siekia suteikti sportininkams daugiau galimybių koncentruotis į treniruotes ir startus, kad rezultatai augtų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse varžybose. Tokia finansinė pagalba dažnai tampa esmine, kai reikia suderinti intensyvų pasirengimą, stovyklas ir keliones.

    Stipendijos numatytos 14–29 metų amžiaus individualių sporto šakų sportininkams ir iš dviejų atletų sudarytoms komandoms. Paraiškose vertinamas praėjusiais metais pasiektas geriausias rezultatas paraiškoje nurodytose varžybose, o išimtys dėl amžiaus gali būti taikomos komisijos sprendimu.

    Teikti paraiškas gali sportininkus ugdančios organizacijos, registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje ir savivaldybės teritorijoje veikiančios ne trumpiau kaip vienus metus. Tokia organizacija privalo būti sudariusi su sportininku sportinio ugdymo sutartį, turėti tinkamos kvalifikacijos trenerį ar specialistą bei užtikrinti sportininko ugdymui reikalingą bazę ir įrangą.

    Kartu su paraiška reikia pateikti vienų metų sportininko programą, sportinio ugdymo sutarties kopiją ir sportininko sutikimą teikti paraišką. Taip pat būtina pridėti trenerio ar specialisto sutarties ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, o jei dokumentus teikia įgaliotas asmuo, reikalingas ir įgaliojimas.

    Stipendijos dydis skaičiuojamas pagal galiojantį bazinį socialinės išmokos dydį ir nustatytą koeficientą, atsižvelgiant į sportininko pasiektą rezultatą. Praktikoje tai reiškia, kad skirtingų pasiekimų sportininkai gali tikėtis nevienodo finansavimo, o prioritetas teikiamas aukštesniems sportiniams rezultatams.

    Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 24 dienos, o visas konkurso aprašas ir teikimo instrukcijos skelbiamos savivaldybės konkursų sistemoje. Savivaldybė primena, kad vėluojančios ar nepilnos paraiškos gali būti nevertinamos, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Aukšto meistriškumo sportininkų stipendijų konkursas sostinėje pirmą kartą paskelbtas 2024 metais. Per šį laikotarpį stipendijos skirtos 19 sportininkų, viena sportininkė paramą gavo dvejus metus iš eilės, o skiriamos sumos augo nuo daugiau nei 22 000 eurų 2024 metais iki daugiau nei 89 000 eurų 2025 metais.

    Tarp anksčiau stipendijas gavusių atletų buvo įvairių sporto šakų atstovų, nuo imtynių ir dziudo iki šaudymo, orientavimosi sporto, biatlono ar buriavimo. Savivaldybė tikisi, kad tęstinė parama padės išlaikyti talentus sporte ir sustiprins Vilniaus matomumą varžybose, kuriose rezultatą lemia ne tik darbas, bet ir galimybės kokybiškai pasirengti.

  • Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilnius žengia dar vieną istorinės atminties žingsnį: Taikos progimnazijai siūlomas Leonido Donskio vardas

    Vilniaus Taikos progimnazijos bendruomenė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su iniciatyva mokyklą pervadinti Leonido Donskio progimnazija. Taip siekiama įamžinti 2016 metais mirusio filosofo, visuomenininko ir žmogaus teisių gynėjo Leonido Donskio atminimą.

    Pasak savivaldybės, pavadinimo keitimas būtų siejamas ne tik su simboliniu įamžinimu, bet ir su mokyklos krypties stiprinimu. Mokyklos bendruomenė akcentuoja humanistinio ugdymo idėjas, pilietiškumą ir kritinį mąstymą kaip prioritetus, kuriuos esą aiškiai įkūnijo L. Donskio vieša laikysena ir tekstai.

    „Nėra kitos tokios pastarojo laiko asmenybės Lietuvoje, kurios minties gylis veiktų kaip vaistas. Jo tekstai dabar labai reikalingi apsidairius aplinkui“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Taikos progimnazija veikia Justiniškėse ir buvo įsteigta 2001 metais reorganizavus Mykolo Biržiškos gimnaziją. Mokykloje mokosi 1–8 klasių mokiniai, o iki šiol jos tapatybė buvo siejama su nuostata gyventi taikoje su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

    Mokyklos vadovybė nurodo, kad baigiantis strateginiam laikotarpiui bendruomenė jaučia „išaugusi“ esamą pavadinimą ir ieško aiškesnės vertybinės ašies. Kartu pabrėžiama ir istorinės atminties aspektas: sovietmečiu „taikos“ sąvoka buvo plačiai naudota propagandoje, todėl pavadinimo keitimas kai kam simboliškai siejasi ir su desovietizacijos logika.

    „Norime kurti humanitarinę kryptį turinčią mokyklą su gilesniu turiniu ir aiškia vertybine ašimi. Siekiame, kad mūsų mokykloje augtų tolerantiškas, komunikuojantis, kritiškai mąstantis ir dialogą gebantis kurti žmogus“, – teigė progimnazijos direktorė Vaida Abramonienė.

    L. Donskis buvo vienas plačiausiai tarptautinėje erdvėje žinomų Lietuvos filosofų ir akademikų, aktyviai pasisakęs demokratijos, pilietinių laisvių ir tolerancijos temomis. Jis taip pat ėjo europarlamentaro pareigas, o jo viešosios eseistikos ir politinės minties darbai dažnai cituojami diskusijose apie nacionalizmą, žmogaus teises ir demokratinių institucijų atsparumą.

    Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija iniciatyvai jau pritarė. Galutinis sprendimas dėl progimnazijos pavadinimo būtų priimamas Vilniaus miesto taryboje, numatant balsavimą vasaros pabaigoje.