CP v2

Tag: Vytauto Didžiojo universitetas

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Pedagogams siūlomos nemokamos studijos nuotoliu: 30 modulių ir galimybė įgyti naują specializaciją

    Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti atrankoje ir studijuoti pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Tikslas – sudaryti sąlygas mokytojams ir kitiems švietimo darbuotojams įgyti papildomų dalykinių kompetencijų arba specializacijų, derinant studijas su darbu.

    Siūloma rinktis iš 30 skirtingų studijų modulių, o studijų trukmė – nuo vienų iki dvejų metų. Nurodoma, kad didžioji dalis užsiėmimų vyks nuotoliu, todėl formatas pritaikytas dirbančių pedagogų užimtumui ir galimybei mokytis iš įvairių Lietuvos vietovių.

    Kas gali teikti paraišką

    Į studijas kviečiami pedagoginiai darbuotojai, turintys pedagogo kvalifikaciją ir dirbantys švietimo įstaigoje, kuri vykdo ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas. Tokia atrankos kryptis siejama su praktiniu poreikiu stiprinti ugdymo kokybę ir užtikrinti, kad mokytojai galėtų mokyti kelių dalykų ar turėti papildomų kompetencijų.

    Tačiau numatyti ir ribojimai: pažymima, kad asmenys, jau dalyvavę projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijose ar kitose veiklose ir gavę finansavimą, paraiškų teikti nebegali. Taip siekiama užtikrinti, kad galimybe pasinaudotų kuo platesnis pedagogų ratas.

    Finansavimas ir studijų sąlygos

    Studijų kaina dalyviams nekainuos – ji dengiama Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Tai reiškia, kad atranką įveikę pedagogai gali planuoti studijas be papildomos finansinės naštos, o pagrindinis įsipareigojimas – laiku vykdyti studijų reikalavimus.

    Taip pat nurodoma, kad pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną mokomojo dalyko arba specializacijos studijų sutartį ir tik su viena aukštąja mokykla. Toks principas padeda skaidriai paskirstyti finansuojamas vietas ir išvengti dubliavimo.

    Kur bus galima studijuoti

    Studijas siūlo kelios aukštosios mokyklos, tarp jų Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Skirtingos institucijos reiškia ir skirtingas programų kryptis, todėl pedagogams rekomenduojama rinktis modulį pagal tai, kokių kompetencijų labiausiai reikia kasdieniam darbui mokykloje.

    Tikslios paraiškų teikimo datos, studijų organizavimo forma, priėmimo sąlygos ir konkrečių modulių aprašymai pateikiami aukštųjų mokyklų ir NŠA informacijoje. Planuojantiems dalyvauti svarbu iš anksto įsivertinti studijų trukmę, nuotolinių užsiėmimų intensyvumą ir suderinamumą su pamokų krūviu.

  • Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Pedagogams startuoja atranka 2026–2027 metams: kur įgyti naujų dalykų kompetencijų ar specializacijų

    Nacionalinė švietimo agentūra kartu su aukštosiomis mokyklomis pradeda atranką pedagoginiams darbuotojams, norintiems 2026–2027 mokslo metais įgyti papildomų mokomųjų dalykų kompetencijų ar pedagoginių specializacijų. Galimybė skirta jau dirbantiems pedagogams, turintiems pedagogo kvalifikaciją.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per projektą Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!, kurio tikslas – padėti mokytojams persikvalifikuoti ar praplėsti kvalifikaciją ten, kur mokyklose jaučiamas didžiausias specialistų poreikis. Praktikoje tai reiškia daugiau kelių mokyti antrą dalyką arba prisiimti papildomas ugdymo funkcijas, ypač regionuose.

    Kurios aukštosios mokyklos priima

    Lietuvos sporto universitetas kviečia įgyti papildomą fizinio ugdymo kompetenciją. Paraiškų teikimo terminai, studijų trukmė ir forma nustatomi pačios aukštosios mokyklos tvarka.

    Mykolo Romerio universitetas siūlo papildomas ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbų ir psichologijos kompetencijas, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei socialinio pedagogo specializacijas. Tikslūs priėmimo etapai ir studijų sąlygos skelbiami universiteto informacijoje.

    Vilniaus kolegija organizuoja atranką papildomai šokio arba ekonomikos kompetencijai ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio, taip pat pradinio ugdymo specializacijoms. Studijų organizavimas gali skirtis priklausomai nuo pasirinkto modulio.

    Vilniaus universitetas numato galimybę įgyti papildomas kompetencijas tokiose srityse kaip chemija, fizika, biologija, matematika, užsienio kalbos, psichologija, filosofija ir etika, pilietiškumo ugdymas ar geografija, taip pat pradinio ugdymo specializaciją. Kandidatams aktualiausia iš anksto įsivertinti, kokių dalykų trūksta jų mokyklose ir kokių kompetencijų reikia ateities pamokų krūviui.

    Vilniaus universiteto Šiaulių akademija siūlo papildomas anglų kalbos, informatikos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ar muzikos kompetencijas bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar logopedo specializacijas. Tai ypač svarbu savivaldybėms, kuriose dažnai ieškoma universaliau parengtų specialistų.

    Vytauto Didžiojo universitetas kviečia įgyti plačią papildomų kompetencijų aprėptį, įskaitant kalbas, tiksliuosius mokslus, technologijas, menų dalykus ir fizinį ugdymą, taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, specialiojo pedagogo ar logopedo specializacijas. Konkrečios studijų datos ir reikalavimai priklauso nuo pasirinktų modulių.

    Svarbiausios sąlygos dalyviams

    Pakviestas studijuoti pedagoginis darbuotojas gali pasirašyti tik vieną studijų sutartį dėl vieno mokomojo dalyko arba specializacijos ir tik su viena aukštąja mokykla. Tai reiškia, kad prieš teikiant paraišką verta aiškiai apsispręsti dėl prioritetinės krypties.

    Taip pat numatyta, kad asmenys, kurie jau dalyvavo projekto Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk! studijose ar kitose veiklose ir gavo finansavimą, paraiškų teikti negali. Ši nuostata taikoma siekiant užtikrinti, kad parama pasiektų kuo platesnį pedagogų ratą.

    Paraiškų priėmimo trukmė, studijų forma ir organizavimas skelbiami kiekvienos aukštosios mokyklos atskirai, todėl kandidatams rekomenduojama tikrinti naujausią informaciją ten, kur teikiama paraiška. Papildomai nurodoma, kad projektas finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Mokslininkai prašo pagalbos: iki vasaros fiksuoja Lietuvos medžių alėjas, kad jas būtų lengviau apsaugoti

    Mokslininkai prašo pagalbos: iki vasaros fiksuoja Lietuvos medžių alėjas, kad jas būtų lengviau apsaugoti

    Pavasarį, kai kelių pakraščiuose sužaliuoja seni medžiai, mokslininkai primena apie dar vieną vertę, kuri dažnai lieka nepastebėta: medžių alėjas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tyrėjai kviečia gyventojus pasidalyti informacija apie Lietuvoje esančias alėjas, kad jų būklę būtų galima įvertinti ir laiku imtis apsaugos priemonių.

    Duomenys renkami įgyvendinant tarptautinį projektą Medžių alėjų išsaugojimas biologinei įvairovei Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje. Nors didelis dėmesys skiriamas Šiaurės Lietuvos teritorijoms, organizatoriai pabrėžia, kad vertingos alėjos yra ir kituose regionuose, todėl laukiama informacijos iš visos šalies.

    Kodėl alėjos svarbios gamtai

    Medžių alėjos yra ne vien kraštovaizdžio akcentas ar kultūrinės atminties dalis. Senesni medžiai, ypač turintys drevių, atšokusia žieve ar sausuolių, tampa buveinėmis vabzdžiams, paukščiams, šikšnosparniams, kerpėms ir samanoms, o ištisinės želdinių juostos veikia kaip ekologiniai koridoriai tarp miškelių ir kitų žaliųjų plotų.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad alėjos taip pat turi ir praktinę reikšmę: jos mažina vėjo poveikį atvirose vietovėse, sulaiko dulkes, kuria pavėsį ir prisideda prie vietovės mikroklimato stabilumo. Tačiau dėl kelių rekonstrukcijų, intensyvesnės priežiūros, ligų ar senėjimo dalis alėjų nyksta, o jų vertė ne visada įvertinama laiku.

    Ką gali padaryti gyventojai

    Projekto komanda pabrėžia, kad vietos žmonės dažnai geriausiai žino, kur yra senos alėjos, kaip jos kito per dešimtmečius ir kokią reikšmę turi bendruomenei. Todėl kviečiami prisidėti ne tik gyventojai, bet ir keliautojai, fotografai, dviračių ar pėsčiųjų maršrutų mėgėjai.

    Surinkta informacija leidžia sudaryti tikslesnius alėjų žemėlapius, įvertinti jų būklę ir identifikuoti vietas, kurioms gali reikėti papildomos apsaugos ar priežiūros. Tokie duomenys svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek planuojant gamtosaugos priemones ir derinant sprendimus su infrastruktūros plėtra.

    Gyventojai kviečiami pateikti pagrindinę informaciją apie alėjos vietą ir ypatybes, o jei įmanoma, pridėti nuotraukų. Kuo tikslesni duomenys, tuo lengviau specialistams palyginti skirtingus regionus ir įvertinti, kuriose vietose išsaugojimas turėtų tapti prioritetu.

    „Vietos žmonių žinios dažnai yra lemiančios, nes dalis alėjų nėra plačiai aprašytos, o be bendruomenių indėlio jos gali likti nepastebėtos“, – teigia iniciatyvos rengėjai.

    Kodėl dabar skubama

    Mokslininkai pažymi, kad duomenų rinkimo etapas artėja prie pabaigos, todėl gyventojų įsitraukimas per artimiausias savaites yra ypač svarbus. Pavasaris tam palankus ir praktiškai, nes alėjas lengviau atpažinti, užfiksuoti jų vientisumą ir bendrą būklę.

    Surinkta informacija padės ne tik geriau suprasti medžių alėjų paplitimą, bet ir sustiprinti argumentus, kodėl tokie želdiniai turėtų būti saugomi kaip biologinės įvairovės ir kultūrinio kraštovaizdžio dalis. Tyrėjai ragina nepraleisti progos ir prisidėti prie iniciatyvos, kol vyksta aktyvus duomenų rinkimas.

  • Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Anykščių savivaldybė įvertinta VDU ŽŪA: padėka už „Sumanaus moksleivio akademijos“ plėtrą

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko jubiliejinis, penktasis edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio klasių susitikimas. Renginys tapo mokslo metų uždarymo švente ir kartu pažymėjo projekto 10 metų sukaktį.

    Finale dalyvavo apie 600 moksleivių ir mokytojų iš 18 šalies savivaldybių. Tarp jų ryškiai skambėjo ir Anykščių vardas, o savivaldybei renginyje atstovavo vicemeras Dainius Žiogelis.

    Padėka už indėlį į ugdymą

    Renginio metu Anykščių rajono savivaldybei skirtas oficialus įvertinimas už bendrystę ir prisidėjimą prie projekto veiklų įgyvendinimo. Padėka įteikta vicemerui Dainiui Žiogeliui, pabrėžiant savivaldos vaidmenį sudarant sąlygas moksleiviams įsitraukti į papildomas ugdymo veiklas.

    Organizatorių teigimu, savivaldybių parama yra viena svarbiausių prielaidų, kad tokios iniciatyvos pasiektų regionų jaunimą, o moksleiviai galėtų praktiškai susipažinti su studijų kryptimis ir profesijomis dar mokykloje.

    „Šis projektas – tai investicija į jaunąją kartą. Džiaugiamės, kad Anykščių moksleiviai gali peržengti mokyklos suolo ribas, pažinti universitetinę aplinką ir stiprinti ateities profesijoms reikalingas žinias. Gauta padėka yra įvertinimas visai mūsų bendruomenei“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės vicemeras Dainius Žiogelis.

    Kaip augo „Sumanaus moksleivio akademija“

    „Sumanaus moksleivio akademijos“ ištakos siekia 2016 metus, kai tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete pradėta Verslumo laboratorijos iniciatyva. Pagrindinis tikslas buvo kurti tvarų ryšį su moksleiviais ir padėti jiems anksčiau atrasti dominančias sritis.

    Vėliau projektas plėtėsi tiek temomis, tiek geografija: prie verslumo veiklų prisijungė inžinerijos ir gamtos mokslų užsiėmimai, o dar vėliau atsirado ir ekologijos kryptis. Šiandien iniciatyva jungia 18 savivaldybių moksleivius, mokytojus, universiteto bendruomenę ir partnerius regionuose.

    Akcentas regionams ir ateities kompetencijoms

    Tokie projektai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas stiprinti karjeros ugdymą, ypač regionuose, kur moksleiviams ne visada lengva pasiekti laboratorijas, universitetines erdves ar karjeros konsultavimo tinklus. Universitetinė aplinka suteikia progą išbandyti skirtingas veiklas ir geriau suprasti, kokių gebėjimų reikalauja šiuolaikinės specialybės.

    Renginyje taip pat pagerbtas šviesaus atminimo Akademijos alumnas Irmantas Tarvydis, prisidėjęs prie inžinerinių eksperimentinių klasių idėjos vystymo. Anot organizatorių, jo pavyzdys primena, kad ilgalaikės iniciatyvos gimsta iš žmonių, kurie tiki pokyčiais ir nuosekliai juos kuria.

    Anykščių rajono savivaldybė teigia matanti prasmę tęsti bendradarbiavimą ir skatinti moksleivius išlaikyti smalsumą. Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokios patirtys padeda jauniems žmonėms drąsiau planuoti studijas ir karjeros pasirinkimus.

  • Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Alytaus rajono gimnazistai sužibėjo Sumanaus moksleivio akademijoje: jų projektas – geriausias

    Gegužės 15 dieną Alytaus rajono Miroslavo ir Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus gimnazijų mokiniai dalyvavo baigiamajame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos projekto Sumanaus moksleivio akademija susitikime. Renginyje vyko I ir II lygio klasių uždarymo ceremonija bei pristatyti mokinių parengti projektiniai darbai.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Miroslavo gimnazijos II lygio verslumo klasės komandos darbas apie žemės ūkio šalutinių produktų ir atliekų panaudojimo galimybes energetikoje, žemės ūkyje ir pramonėje. Projektą rengė Tajus Dambrauskas, Martynas Karkauskas ir Lukas Žilinskas, o jų idėja pripažinta geriausiu verslumo klasės projektiniu darbu.

    Ko siekė mokinių projektas?

    Mokiniai analizavo, kaip ūkyje susidarančios liekanos ir atliekos gali tapti ištekliais, o ne problema, ir kokios jų pritaikymo kryptys realiausios. Tokios temos aktualios ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl augančio dėmesio žiedinei ekonomikai, kai vertė kuriama efektyviau panaudojant jau turimus resursus.

    Praktikoje tai reiškia ieškojimą sprendimų, kurie mažintų švaistymą, prisidėtų prie tvaresnės gamybos ir galėtų suteikti papildomų galimybių regionų verslui. Universitetų ir mokyklų bendri projektai dažnai tampa pirmu žingsniu, kai moksleiviai išbando tyrimų, planavimo ir viešo pristatymo kompetencijas.

    Bendras darbas ir inžinerijos idėjos

    Renginyje pristatytas ir II lygio inžinerijos klasės projektas, kurį parengė Alytaus rajono Butrimonių ir Miroslavo gimnazijų III–IV gimnazijos klasių mokinių komanda. Organizatoriai pabrėžė, kad komanda sėkmingai bendradarbiavo rengdama ir pristatydama projektinę idėją, o tokia patirtis stiprina komandinio darbo įgūdžius.

    I lygio veiklose aktyviai dalyvavo Krokialaukio Tomo Noraus‑Naruševičiaus ir Miroslavo gimnazijų II gimnazijos klasių mokiniai. Visus mokslo metus jie gilino žinias per edukacines veiklas, kurios orientuotos į praktinį mokymąsi ir ankstyvą susipažinimą su studijų kryptimis.

    Studijų festivalis ir pažymėjimai

    Baigiamojo vizito metu mokiniai taip pat apsilankė VDU studijų festivalyje, kur susipažino su studijų programomis, dalyvavo praktinėse veiklose ir bendravo su universiteto bendruomene. Tokie susitikimai padeda moksleiviams realiau įvertinti studijų pasirinkimus ir suprasti, kokių kompetencijų reikės ateities profesijose.

    Mokslo metų pabaiga buvo pažymėta iškilminga ceremonija, per kurią dalyviams įteikti projekto pažymėjimai. Alytaus rajono mokyklų bendruomenė džiaugėsi mokinių iniciatyvumu, kūrybiškumu ir pasiekimais, o VDU Žemės ūkio akademijai padėkota už bendradarbiavimą ir suteiktas patirtis.

  • Trečiojo amžiaus universitetas VDU: konferencijoje senjorai dalijosi idėjomis, kaip ilgiau išlikti aktyviems

    Gegužės 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete surengta konferencija Trečiojo amžiaus universitetas: nuo idėjos iki šiandienos subūrė TAU bendruomenes, švietimo ekspertus ir aktyvius senjorus iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginyje aptarta, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikiai ir kokių sprendimų reikia, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamas kuo platesniam ratui.

    Konferencijos dalyvius pasveikinusi Kauno rajono vicemerė Snieguolė Navickienė akcentavo bendruomeniškumo ir smalsumo svarbą brandžiame amžiuje. Pasak jos, TAU veikla padeda ne tik plėsti akiratį, bet ir kurti ryšius, kurie mažina vienišumo riziką ir stiprina emocinę savijautą.

    „Džiugu matyti aktyvią, kūrybišką ir bendruomenišką senjorų veiklą. Linkiu ir toliau išlikti smalsiems, atviriems ir nesustoti kurti bei bendrauti“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Renginio pranešimuose daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybei: aptarta fizinio aktyvumo nauda, emocinės sveikatos stiprinimo būdai bei kasdieniai įpročiai, lemiantys geresnę savijautą. Specialistai pabrėžė, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu derinti judėjimą, mitybos balansą, miegą ir prasmingą socialinį gyvenimą.

    Pastaraisiais metais Europoje vis ryškesnė kryptis akcentuoti sveiką senėjimą ir prevenciją, o ne vien ligų gydymą, todėl TAU tipo iniciatyvos vertinamos kaip praktinis būdas stiprinti žmonių įsitraukimą ir savarankiškumą. Konferencijoje taip pat kalbėta apie tai, kad mokymasis, kūrybinės veiklos ir nauji socialiniai vaidmenys padeda palaikyti pažintines funkcijas bei pasitikėjimą savimi.

    Diskusijos, kurios įkvepia veikti

    Senjorai aktyviai įsitraukė į temines diskusijas ir pristatė savo patirtis skirtinguose formatuose: Sveikatingumo receptai, Pilietiškumo laboratorija Aš galiu, Inovacijų dirbtuvės ir Laisvalaikio mozaika. Šiose erdvėse dalyviai dalijosi praktiniais pavyzdžiais, kaip organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus, savanorystę, kultūrines iniciatyvas ir bendruomeninius projektus.

    Renginyje dalyvavę Kauno, Kauno rajono, Marijampolės, Panevėžio, Panevėžio rajono ir Raseinių TAU atstovai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda perimti veikiančius modelius ir drąsiau pradėti naujas veiklas savo miestuose. Konferencijos organizatoriai akcentavo, jog TAU stiprybė yra dalyvių motyvacija ir realus poveikis kasdieniam gyvenimui, kai mokymasis tampa ne pareiga, o bendruomenę vienijančia patirtimi.

    Konferencija VDU dar kartą priminė, kad mokytis ir kurti galima bet kuriame amžiuje, o aktyvus dalyvavimas bendruomenėje tiesiogiai siejasi su geresne gyvenimo kokybe. TAU bendruomenės tikisi, kad tokie renginiai ir toliau skatins savivaldybes investuoti į vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį, o senjorus įkvėps išlikti smalsiems ir fiziškai bei socialiai aktyviems.

  • Japonijos dienos Kaune WA sugrįžta: taiko būgnai, mikoši eisena ir renginiai visame mieste

    Japonijos dienos Kaune WA sugrįžta: taiko būgnai, mikoši eisena ir renginiai visame mieste

    Gegužės 13–16 dienomis Kaune vėl vyks festivalis Japonijos dienos Kaune WA, kviesiantis į kultūros, meno ir pažinimo renginius miesto erdvėse. Organizatoriai žada, kad programa bus orientuota ne tik į sceninius pasirodymus, bet ir į gyvas patirtis, kurios leis iš arčiau susipažinti su Japonijos tradicijomis.

    Festivalio startas numatytas gegužės 13 dieną kino teatre „Romuva“, kur Kauno šokio teatras „Aura“ pristatys spektaklį „Sodas 4.12°“. Renginys įrėmina festivalio toną: japonų estetika čia atsiskleidžia per šiuolaikinio šokio kalbą ir vizualią dramaturgiją.

    Gegužės 14 dieną veiksmas persikels į miesto centrą, kur Vienybės aikštėje planuojami moksleivių atliekami japoniški šokiai ir trumpa viešoji pasirodymų programa. Tą patį vakarą „Mokslo saloje“ numatyta tradicinės muzikos dalis, kurioje skambės japoniški instrumentai ir bus pristatomi Kauno mokyklų parengti kūrybiniai darbai.

    Sugiharos namų muziejus festivalio metu kvies į japonų fotografo parodą, o Vytauto Didžiojo universitete numatyti edukaciniai susitikimai ir tarptautinio bendradarbiavimo renginiai. Ši festivalio kryptis pabrėžia, kad Japonijos dienos Kaune WA nėra vien pramoga, bet ir platforma ryšiams tarp bendruomenių, mokyklų bei kultūros institucijų.

    Gegužės 15 dieną renginiai vyks Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, kur dėmesys bus skiriamas Japonijos santykiui su gamta ir estetika kasdienybėje. Programoje numatytos paskaitos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o vienas laukiamiausių akcentų – nivaki medžių formavimo meistrystės pristatymas.

    Kulminacija laukiama gegužės 16 dieną Laisvės alėjoje: organizatoriai praneša apie taiko būgnų pasirodymą ir tradicinę mikoši eiseną. Tai vienas ryškiausių festivalio momentų, nes tokie ritualiniai elementai paprastai reikalauja ne tik muzikantų, bet ir specifinių tradicijų išmanymo bei bendruomeninio dalyvavimo.

    Kauno miesto savivaldybė pabrėžia, kad festivalis siejasi su miesto tarptautinėmis partnerystėmis ir ilgalaikiu kultūriniu bendradarbiavimu. Programoje numatomas dėmesys ryšiams su Japonijos miestais ir atvykstančių svečių indėliui į bendrus projektus.

    Dalis renginių bus nemokami, tačiau organizatoriai įspėja, kad kai kur reikės išankstinės registracijos arba bilietų. Planuojantiems dalyvauti patariama iš anksto pasitikrinti laikus ir vietas oficialiuose festivalio kanaluose, nes atskiri pasirodymai gali turėti ribotą vietų skaičių.

  • Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    XVI amžiaus humanisto Mikalojaus Daukšos mintis, kad kalba yra valstybės sargas ir bendruomenės vienybės pamatas, Kėdainiuose virsta konkrečiais susitikimais su kalbos tyrėjais ir praktikai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną rengiamos viešosios paskaitos, skirtos kalbos ištekliams, skaitmeninėms priemonėms ir gimtosios kalbos išsaugojimui.

    Pirmoje dienos paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kaupiami ir naudojami lietuvių kalbos duomenys bei kokios technologijos padeda juos pritaikyti švietime ir tyrimuose. Tokie ištekliai svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visoms sritims, kuriose daugėja skaitmeninių paslaugų ir turinio.

    11.00 valandą vyks pranešimas apie Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos išteklius ir technologijas, kurį pristatys prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė. Paskaitoje bus aptariama, kaip kalbos ištekliai siejasi su šiuolaikiniais sprendimais, įskaitant DI taikymus tekstų analizei, paieškai ir mokymuisi.

    12.00 valandą numatyta paskaita apie gimtąją kalbą emigracijoje, kurioje bus kalbama apie kalbos vaidmenį tapatybei ir kasdieniam ryšiui su bendruomene. Šią temą pristatys Vilniaus centrinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Olena Kostrytsia, akcentuodama kalbos kaip atramos taško reikšmę gyvenant daugialypėje kalbinėje aplinkoje.

    Vakariniame renginyje bus keliama kaimyninių kalbų ir kultūrinės atminties tema. 17.00 valandą Krišjāņio Barono muziejaus direktorius Andris Ērglis skaitys paskaitą apie Krišjāņio Barono sudarytą rinkinį „Latvių dainos“ latvių kalbos istorijos ir raidos kontekste.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaitoje numatyta ir muzikinė dalis: skambės A. Ērglio atliekamos dainos, pritariant kanklėms. Toks formatas leidžia kalbos istoriją patirti ne tik per faktus, bet ir per gyvą tradiciją.

    Paskaitų klausytojai laukiami Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos aikštė 5, trečiame aukšte esančioje renginių salėje. Renginiuose numatytas vertimas į lietuvių kalbą iš latvių ir ukrainiečių kalbų.

    Biblioteka taip pat primena apie kitą programos renginį: gegužės 15 dieną 17.00 valandą toje pačioje vietoje vyks literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…“, skirta M. Daukšai. Programoje dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas-baritonas Nerijus Masevičius ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

    Renginiai įtraukti į programą Kėdainiai – kultūros sostinė 2026 ir yra bibliotekos įgyvendinamo projekto (Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.

  • Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kauno literatūros savaitė: kokius užsienio rašytojus ir ryškiausius lietuvių autorius išgirsime šiemet

    Kaune gegužės 6–10 dienomis vyks Kauno literatūros savaitė – festivalis, suburiantis tarptautinį pripažinimą pelniusius autorius ir ryškius Lietuvos kūrėjus. Programoje numatyti pokalbiai, skaitymai, diskusijos ir kiti literatūriniai renginiai, kurie vyks ne tik miesto centre, bet ir už jo ribų.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet į festivalį atvyksta autoriai iš 9 šalių. Tarp svečių – vokiečių rašytojas Lutzas Seileris, italų autorė Viola Ardone, Šveicarijos ir Pietų Korėjos kilmės rašytoja Elisa Shua Dusapin, kartvelė Nana Ekvtimišvili, slovėnų poetas ir prozininkas Alešas Štegeris, britų autorė Sally Page ir kiti.

    Festivalio renginiai tradiciškai orientuoti į gyvą pokalbį su publika, o susitikimai su užsienio svečiais vyks su vertimu į lietuvių kalbą. Tokia praktika leidžia išlaikyti platesnę auditoriją ir sustiprina festivalio, kaip atviros kultūrinės platformos, kryptį.

    Lietuviški akcentai programoje

    Kauno literatūros savaitės vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Rūta Eidukevičienė pabrėžia, kad festivalis sąmoningai kuria dialogą tarp pasaulio literatūros ir Lietuvos autorių. Anot jos, programos centre svarbu matyti ne tik atvykstančius svečius, bet ir vietinius balsus, kurie formuoja šiuolaikinės literatūros lauką.

    „Visada mezgame dialogą tarp Lietuvos ir pasaulio literatūros, tačiau festivalio dėmesio epicentre norime matyti ir savo šalies autorius“, – sakė R. Eidukevičienė.

    Vienu iš ryškiausių lietuviškos programos akcentų įvardijamas prozininkas ir vertėjas Valdas Papievis. Jis 2016 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, o nuo 1992 metų gyvena Paryžiuje, tačiau nuolat palaiko ryšį su Lietuva.

    Pastaraisiais metais V. Papievio kūryba sulaukia itin daug dėmesio: naujausias romanas Ankančiam pasauly (2025 metais, „Odilė“) minimas kūrybiškiausių ir vertingiausių metų prozos sąrašuose. Tai autofikcinis pasakojimas, kuriame svarstoma apie regą, netektis, atmintį ir egzistencinę patirtį, o veiksmo erdvės siekia ir Normandijos peizažus.

    Festivalyje taip pat dalyvaus jaunosios kartos rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, kurios debiutinis romanas Pozuotoja (2024 metais) buvo įvertintas literatūrinėmis premijomis ir aptartas kaip vienas ryškesnių metų prozos debiutų. Kūrinys analizuoja žvilgsnio galią, tapatybės paieškas, kūniškumo ir traumos temas.

    Dialogai apie tapatybę ir miestą

    Dar vienas programos akcentas – renginys Išeiviai ir namiškiai, skirtas Kaunui, kūrybai, atminčiai ir tapatybei. Jo idėja remiasi dviejų skirtingų patirčių susitikimu: vienas pašnekovas šiuo metu gyvena Kaune, kitas su miestu siejamas praeities laikotarpiu.

    Šiemet šiame pokalbyje dalyvaus filosofas, rašytojas Gintautas Mažeikis ir tarpdisciplininis menininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Darius Žiūra. Renginyje numatoma kalbėti apie išvykimo ir sugrįžimo patirtis, ryšį su vieta ir tai, kaip miestas tampa asmeninių bei kultūrinių istorijų sankirta.

    Festivalio savaitę papildys ir kiti formatai: bendruomeniniai skaitymai, atviros scenos principu veikiantys renginiai, poezijos ir muzikos vakarai. Organizatoriai akcentuoja, kad programa sudaryta taip, jog tiek literatūros profesionalai, tiek atsitiktiniai smalsuoliai rastų jiems artimą formatą.

    Kauno literatūros savaitę organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir VšĮ Kauno literatūros biuras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.