CP v2

Tag: Wasabi

  • Japonų ilgaamžiškumo paslaptis lėkštėje? Šis priedas mažina uždegimą ir gerina virškinimą

    Japonų virtuvė daugeliui pirmiausia siejasi su sušiais, tačiau ne mažiau svarbūs ir priedai, kurie išryškina skonį bei gali turėti naudos sveikatai. Vienas jų – wasabi pasta, tradiciškai gaminama iš Wasabia japonica šakniastiebio. Nors dažnai laikoma tik aštriu pagardu, mokslininkai wasabi sieja su priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.

    Wasabi aštrumas skiriasi nuo čili: jis labiau „smogia“ į nosį ir greitai praeina. Šį pojūtį lemia izotiocianatai – sieros turintys junginiai, susidarantys pažeidus augalo audinius. Tyrimuose šie junginiai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir uždegiminių procesų slopinimu, o tai svarbu vertinant lėtinių ligų riziką ilgalaikėje perspektyvoje.

    Wasabi taip pat dažnai minimas dėl galimo antimikrobinio poveikio – tai viena priežasčių, kodėl jis tapo klasikiniu žalios žuvies palydovu. Nors tai nėra „apsauga“ nuo apsinuodijimų ir nepakeičia maisto saugos taisyklių, laboratoriniai tyrimai rodo, kad wasabi sudėtinės medžiagos gali slopinti kai kurių mikroorganizmų augimą. Praktikoje tai veikiau papildomas, o ne pagrindinis faktorius.

    Kalbant apie virškinimą, aštresni prieskoniai daliai žmonių gali skatinti seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl valgant jaučiamas lengvumo pojūtis. Vis dėlto žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą ar opaligę, wasabi gali dirginti ir sustiprinti simptomus. Tokiais atvejais patariama rinktis mažesnį kiekį arba jo visai atsisakyti.

    Japonų ilgaamžiškumas dažnai aiškinamas ne vienu produktu, o visuma: daugiau žuvies ir daržovių, mažiau itin perdirbto maisto, reguliarus judėjimas ir saikingas valgymas. Dažnai minimas principas hara hachi bu, kai valgoma iki maždaug 80 proc. sotumo. Wasabi gali būti tik viena dėlionės detalė, ypač jei jis vartojamas kaip dalis subalansuotos mitybos.

    Perkant wasabi parduotuvėje svarbu atskirti tikrą produktą nuo dažnos imitacijos. Dalis rinkoje esančių „wasabi“ pastų iš tikrųjų gaminamos iš krienų, garstyčių, prieskonių ir dažiklių, o wasabi kiekis jose būna minimalus arba jo visai nėra. Patikimiausia užuomina – sudėtyje nurodytas Wasabia japonica ir aiškiai įvardyta wasabi dalis.

    Tikras wasabi paprastai būna švelnesnio, kompleksiškesnio aštrumo, o jo spalva neturėtų būti nenatūraliai ryškiai žalia. Konsistencija dažnai būna kiek grūdėtesnė, ypač jei tai šviežiai tarkuotas wasabi. Jei norisi jį naudoti plačiau, jis tinka ne tik prie sušių, bet ir prie žuvies, jūros gėrybių, daržovių patiekalų, sultinių ar padažų, kai norisi trumpalaikės, „švarios“ aštrumo bangos.

  • Brangiausias valgomas augalas pasaulyje? Tikrasis wasabi auginamas ir Lenkijoje

    Wasabi, dar vadinamas japonišku krienu, laikomas vienu brangiausių valgomų augalų pasaulyje. Natūraliai jis auga Japonijoje, o kulinarijoje vertinamas dėl aitraus, šviežio skonio, kuris labiausiai „kerta“ per nosį ir sinusus, o ne ilgai degina burnoje.

    Šio augalo auginimas yra itin sudėtingas, todėl tikrasis wasabi kainuoja brangiai ir dažnai tampa restoranuose naudojama retenybe. Dėl specifinių poreikių wasabi įprastai neauga bet kur, tačiau žinoma, kad jis auginamas ir Lenkijoje, netoli Radomo, kur įrengtos tam pritaikytos plantacijos.

    Kodėl tikrasis wasabi toks brangus?

    Wasabi reikia labai konkrečių sąlygų: švaraus vandens, pastovios vėsos, didelės drėgmės ir šešėlio. Augalas prastai toleruoja temperatūros svyravimus ir „stresą“, o bet koks nukrypimas nuo idealios aplinkos gali smarkiai sulėtinti augimą arba visai sugadinti derlių.

    Dėl to kaina gali būti įspūdinga. Lenkijoje minima kaina už kilogramą siekia apie 350 eurų, o restoranams dažniausiai tiekiami mažesni kiekiai, nes wasabi šakniastiebis vertingiausias tada, kai yra visiškai šviežias.

    Didžioji dalis parduodamo wasabi nėra wasabi

    Daugelis žalių pastų, parduodamų kaip wasabi, iš tiesų yra paprasto krieno, garstyčių, dažiklių ir aromatinių priedų mišiniai. Aštrumas gali būti panašus, bet dingsta tai, dėl ko tikrasis wasabi ir vertinamas: subtilus aromatas, gaivumas ir trumpai trunkantis aštrumo efektas.

    Dar vienas ženklas, kad produktas gali būti netikras, yra spalva. Šviežiai tarkuotas tikrasis wasabi dažnai nėra ryškiai žalias: atspalvis gali būti nuo šviesiai žalio iki tamsesnio ar net šiek tiek gelsvo, o pati masė būna drėgnesnė ir „gyvesnė“.

    Ką sako mokslas apie wasabi savybes?

    Wasabi aštrumą ir kvapą lemia sieros junginiai, ypač izotiocianatai, kurie siejami su antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu. Mokslinėje literatūroje nagrinėjama, kaip šie junginiai gali veikti uždegiminius procesus ir kai kurių bakterijų dauginimąsi, tačiau tai nereiškia, kad wasabi gali pakeisti gydymą ar subalansuotą mitybą.

    Taip pat svarbu saikas, nes aštrūs produktai kai kuriems žmonėms dirgina gleivinę. Atsargesni turėtų būti turintys refliuksą, opaligę ar jautrų virškinimą, o vartojantys kraują skystinančius vaistus turėtų vengti didelių kiekių koncentruotų ekstraktų ar papildų, nors virtuvėje wasabi paprastai naudojamas labai mažomis porcijomis.

    Geriausias būdas mėgautis tikruoju wasabi yra tarkuoti jį prieš pat valgį ir patiekti su žuvimi, sušiais ar lengvais padažais. Jo aromatas greitai blėsta, todėl aukštesnio lygio restoranuose wasabi dažnai ruošiamas tiesiai prieš pateikimą.

  • Brangiausias pasaulio augalas auga Lenkijoje: tikrasis vasabis kainuoja šimtus eurų už kilogramą

    Tikrasis vasabis, dar vadinamas japoniškuoju krienu, Europoje išlieka retenybe, nors žalia vasabio pasta parduotuvėse seniai tapo įprastu produktu. Pagrindinė priežastis paprasta: augalas auga lėtai, o jo auginimui reikia išskirtinių sąlygų, kurias atkartoti pavyksta ne visiems.

    Vasabio augalas natūraliai auga Japonijos kalnų upeliuose, kur vanduo yra švarus, vėsus, o aplinka pavėsinga. Tokiam auginimui būtina pastovi temperatūra, drėgmė ir apsauga nuo tiesioginės saulės, todėl derlius dažnai būna nepastovus, o savikaina didelė.

    Dėl šių priežasčių šviežias vasabio šakniastiebis rinkoje kainuoja brangiai. Skaičiuojama, kad kilogramas gali atsieiti maždaug 270–340 eurų, o kaina priklauso nuo kokybės, sezono ir tiekimo apimčių.

    Vienintelė plantacija žemyninėje Europoje

    Skelbiama, kad žemyninėje Europoje veikia tik viena vasabio plantacija, ir ji įsikūrusi Lenkijoje, Jedlnia-Letnisko vietovėje netoli Radomo. Augintojai ten stengiasi sukurti sąlygas, kuo artimesnes natūraliai vasabio aplinkai, todėl itin daug dėmesio skiriama vandens kokybei, mikroklimatui ir pavėsiui.

    Tokios plantacijos paprastai orientuojasi į restoranus ir gurmaniškų produktų rinką, nes šviežias vasabis greitai praranda aromatą. Dėl to jis dažniau parduodamas trumpomis tiekimo grandinėmis, o tai taip pat kelia galutinę kainą.

    Kuo skiriasi nuo įprastos pastos?

    Vasabio skonis yra aštrus, tačiau jis veikia kitaip nei aitriosios paprikos: labiau jaučiamas nosyje ir sinusuose, o ne kaip deginantis pojūtis ant liežuvio. Dėl šios savybės jis ypač vertinamas su žuvies patiekalais, pavyzdžiui, su sušiais ir sašimiais.

    Vis dėlto didelė dalis parduotuvėse esančių vasabio pastų nėra gaminamos iš tikrojo vasabio. Dažnai tai būna paprastųjų krienų, garstyčių ir dažiklių mišiniai, imituojantys spalvą ir aštrumą, tačiau neatkartojantys subtilaus aromato.

    Nauda sveikatai ir atsargumas

    Vasabio sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, kurie siejami su antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Taip pat minima, kad jame esantys antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą, o kai kurie junginiai tyrimuose nagrinėjami dėl galimos reikšmės lėtinių ligų rizikai.

    Kaip ir kitus aštrius produktus, vasabį vertėtų vartoti saikingai, ypač jautresnių skrandžio problemų turintiems žmonėms. Norint pajusti tikrą skonį, dažniausiai rekomenduojama rinktis šviežiai tarkuotą šakniastiebį, o perkant pastą atidžiai perskaityti sudėtį.

  • Kaip Mazovijoje užaugina tikrą wasabi: vienintelės Lenkijos plantacijos triukai ir kantrybės kaina

    Kaip Mazovijoje užaugina tikrą wasabi: vienintelės Lenkijos plantacijos triukai ir kantrybės kaina

    Wasabi, kurį sunku priversti augti

    Wasabi, dar vadinamas japonišku krienu, natūraliai auga vėsiame ir drėgname klimate prie kalnų upelių, kur vanduo nuolat švarus ir vėsus. Dėl šių reikalavimų ilgą laiką vyravo nuomonė, kad tokios kultūros auginti Vidurio Europoje praktiškai neįmanoma.

    Tačiau Mazovijoje, netoli Radomo, veikianti šeimos ūkio plantacija parodė, kad labai tiksliai suvaldžius mikroklimatą ir drėgmę galima priartėti prie natūralių sąlygų. Ūkininkai sistemą kūrė ne vienerius metus, daug sprendimų atsirado per bandymus ir klaidas.

    Švarus vanduo ir pastovi temperatūra

    Vienas svarbiausių principų, kuriuo remiasi ši plantacija, yra vadinamoji sawa auginimo praktika, kai augalams užtikrinamas pastovus vėsios ir švarios vandens tėkmės judėjimas. Japonijoje tam dažnai pasitelkiami natūralūs kalnų šaltiniai, o Mazovijoje teko sukurti dirbtinai valdomą vandens cirkuliaciją.

    Wasabi jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, todėl augintojams būtina išlaikyti palankų režimą maždaug nuo 8 iki 20 laipsnių. Per didelis karštis stabdo augimą, o šalčiai gali pažeisti šaknų sistemą, todėl nuolatinė stebėsena ir korekcijos tampa kasdienybe.

    Plantacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai: miškų apsuptose vietovėse dažnai juntama didesnė oro drėgmė nei atvirose erdvėse. Toks vietinis mikroklimatas padeda sumažinti stresą augalams, kuriems ypač svarbus pusšešėlis ir pastovi drėgmė.

    Kodėl tikras wasabi retas

    Augintojai pabrėžia, kad net sudarius tinkamas sąlygas didžiausias iššūkis yra laikas. Subrendusiam šakniastiebiui susiformuoti gali prireikti iki 2 metų, o visą šį laikotarpį reikia saugoti augalus nuo ligų, užtikrinti vandens kokybę ir stabilų substratą.

    Dėl sudėtingo auginimo ir lėto augimo tikras wasabi yra brangus ir sunkiai prieinamas, todėl daugelis žmonių jo net nėra ragavę. Restoranuose dažnai pateikiama žalia pasta paprastai būna pagaminta iš paprastų krienų, garstyčių ir dažiklių, o ne iš wasabi šakniastiebio.

    Šviežiai tarkuotas wasabi skiriasi ne tik kilme, bet ir skoniu: jo aštrumas yra ryškus, tačiau trumpalaikis, o aromatas sudėtingesnis. Dėl to restoranuose, kurie naudoja tikrą produktą, jis dažniausiai tarkuojamas prieš pat patiekimą.

    Lenkijos plantacijos produkcija, pasak augintojų, daugiausia pasiekia atrinktus restoranus ir virtuvės profesionalus, besispecializuojančius japoniškoje virtuvėje. Tai didina tikimybę paragauti tikro wasabi, tačiau kartu parodo, kodėl masinei rinkai jis vis dar išlieka retenybe.