CP v2

Tag: WB Group

  • Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkai svarsto „Apache“ ir vietinių dronų duetą: generolas užsiminė, kas gali pakeisti mūšį

    Lenkijos kariuomenėje vėl įsiplieskė diskusija, ar būsimi koviniai sraigtasparniai AH-64E „Apache“ galėtų būti pritaikyti darbui su šalies gamybos dronais. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos kariuomenės generolas Wiesławas Kukuła, pabrėžęs, kad tokia integracija ateityje yra labai tikėtina.

    Idėja paprasta: sraigtasparniui suteikti galimybę iš oro valdyti arba bent jau gauti realaus laiko informaciją iš bepiločių. Tai galėtų didinti įgulų situacijos suvokimą, greitinti taikinių paiešką ir leisti efektyviau naudoti ginkluotę, ypač kai reikia veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Vis dėlto kol kas tai išlieka aukšto rango kariškio vertinimas, o ne oficialiai pradėta programa. Nuo sutarties dėl „Apache“ įsigijimo pasirašymo iki šiol viešai nepaskelbta apie konkrečius techninius darbus, bandymus ar naujas sutartis, kurios apimtų lenkiškų dronų integravimą su šiais sraigtasparniais.

    Kaip veiktų įgula ir dronai

    Lenkijos kariuomenė jau anksčiau yra minėjusi, kad AH-64E bus komplektuojami su MUMT-X sprendimu, skirtu įgulų ir bepiločių sąveikai. Tokia koncepcija leidžia sraigtasparniui ne tik matyti drono perduodamus vaizdo ir jutiklių duomenis, bet ir tam tikrais atvejais perduoti užduotis ar komandas, priklausomai nuo integracijos lygio.

    „Jei kalbame apie bepiločius, verta pabrėžti, kad „Apache“ turi sąveikos su tokiomis platformomis galimybes per MUMT-X sistemą, kuri bus montuojama mūsų AH-64E, o mes norime tas galimybes ateityje išnaudoti“, – sakė brigados generolas Krzysztofas Zwolińskis.

    Ekspertų vertinimu, tokia sąveika dažniausiai orientuojama į vadinamąją žvalgybą prieš smūgį, kai dronas atlieka paiešką ir stebėjimą, o sraigtasparnis, išlaikydamas saugesnį atstumą, priima sprendimą dėl ugnies panaudojimo. Praktikoje tai reiškia didesnį lankstumą ir mažesnę riziką įgulai.

    Kontraktas milžiniškas, o integracija gali kainuoti dar

    Lenkija 2024 metais rugpjūčio 13 dieną pasirašė sutartį dėl 96 AH-64E „Apache“ įsigijimo su ginkluotės, logistikos ir mokymų paketais. Sutarties vertė siekė 10 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 9,2 mlrd. eurų, skaičiuojant apytiksliu pastarųjų metų vidutiniu kursu.

    Šalia pagrindinio kontrakto buvo pasirašytos ir trys ofseto sutartys, kurių bendra vertė siekė apie 1,23 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 280 mln. eurų. Be to, pereinamajam laikotarpiui Lenkija sudarė ir sutartį dėl 8 AH-64D „Apache“ nuomos mokymams, kurios vertė siekė 1,2 mlrd. zlotų, arba apie 270 mln. eurų.

    Galima lenkiškų dronų integracija į „Apache“ ekosistemą greičiausiai reikštų papildomas derybas, bandymus, sertifikavimą ir atskiras sutartis. Tai ypač aktualu kalbant apie ryšio saugumą, duomenų perdavimo protokolus, programinės įrangos suderinamumą ir atsparumą elektroninei kovai.

    Kodėl tai svarbu ir pramonei

    Lenkijos gynybos pramonė, įskaitant tokius gamintojus kaip „WB Group“, aktyviai vysto bepiločių sprendimus, todėl karinės vadovybės signalai apie galimą integraciją būtų reikšmingi ir ekonomine prasme. Vietinių sistemų įtraukimas į didelę platformą gali reikšti užsakymus, kompetencijų augimą ir didesnę technologinę nepriklausomybę.

    Kita vertus, integracija su amerikietiška platforma dažnai priklauso nuo eksporto kontrolės, prieigos prie sąsajų ir gamintojo leidimų. Todėl net ir turint politinę valią, realus kelias iki veikiančio sprendimo paprastai užtrunka, o rezultatas priklauso nuo abiejų pusių techninių ir teisinių susitarimų.

  • Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos „Gladius“ pademonstravo galią: pratybose į skutelius sudraskyta HIMARS maketą

    Lenkijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą iš Torunės poligone vykusių pratybų, kuriose 18-oji mechanizuotoji divizija, vadinama Geležine divizija, demonstravo paieškos ir smogiamąjį kompleksą „Gladius“. Įraše matyti, kaip klajojanti amunicija tiksliai smogia į taikinį, imituojantį HIMARS raketų paleidimo įrenginį, ir jį sunaikina.

    Pratybos vyko kaip „Polish Apache Initiative 4“ ir „European HIMARS Initiative 8“ ciklų dalis, jose dalyvavo Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės atstovai. Pagrindinis tikslas buvo praktikoje sujungti žvalgybą, ugnies valdymą ir skirtingas smogiamąsias priemones, kad sprendimai mūšio lauke būtų priimami greičiau.

    „Gladius“ pristatomas kaip baterijos lygmens ugnies modulis, skirtas Raketinėms pajėgoms ir artilerijai. Sistema sukurta tam, kad sutrumpintų vadinamąją smūgio grandinę nuo taikinio aptikimo ir identifikavimo iki jo neutralizavimo, o tokia logika ypač svarbi moderniame kare, kai taikiniai greitai juda ir trumpai išlieka vienoje vietoje.

    Komplekso esmė yra kelių elementų sujungimas į vieną valdymo architektūrą: žvalgybinių bepilotžių orlaivių, klajojančios amunicijos ir skaitmeninio ugnies valdymo. Skelbiama, kad žvalgybos platformos gali ore išbūti iki 10 valandų, o smogiamųjų priemonių veikimo nuotolis siekia apie 100 kilometrų, todėl galima veikti giliai už priešo linijų.

    Sistemą kuria Lenkijos gynybos pramonės grupė WB, o duomenų ir ugnies valdymui naudojama TOPAZ architektūra, plačiai taikoma Lenkijos artilerijoje. Praktikoje tai leidžia viename tinkle sujungti žvalgybą, taikinių paskirstymą ir ugnies užduočių vykdymą, mažinant žmogiškųjų klaidų riziką ir taupant laiką.

    Lenkijos gynybos ministerija anksčiau skelbė, kad 2022 metais pasirašyta pirmoji sutartis dėl keturių modulių tiekimo, o dalis įrangos į dalinius pradėta perduoti tais pačiais metais. Vėliau viešai pranešta ir apie didesnius plėtros planus, siejant juos su poreikiu stiprinti tolimojo nuotolio smūgio ir savarankiškos žvalgybos pajėgumus.

    Šio tipo sprendimai NATO valstybėse laikomi viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, nes klajojanti amunicija ir bepilotės sistemos leidžia tiksliai smogti mažesnėmis sąnaudomis ir mažesne rizika įguloms. Integracija su sąjungininkų platformomis, tokiomis kaip AH-64 „Apache“ ar HIMARS, rodo kryptį į bendrą, duomenimis paremtą ugnies valdymą, kai svarbiausia tampa greitis ir tikslumas.

  • Ukraina sudarė norimos lenkų ginkluotės sąrašą: labiausiai geidžia Krab ir Piorun sistemų

    Ukraina sudarė norimos lenkų ginkluotės sąrašą: labiausiai geidžia Krab ir Piorun sistemų

    Kas lenkų ginkluotėje labiausiai vertinama?

    Ukrainos kariuomenė ir politikai vis dažniau viešai įvardija lenkiškus ginkluotės sprendimus, kurie fronte pasiteisino labiausiai. Remiantis karių atsiliepimais ir oficialiomis užuominomis, sudaromas aiškus prioritetų sąrašas, ką Ukraina norėtų gauti daugiau arba įsigyti papildomai.

    Pagrindinis akcentas tenka artilerijai, labai trumpojo nuotolio oro gynybai ir bepiločių sistemų deriniams, kurie leidžia greitai aptikti taikinius ir juos sunaikinti. Šios sritys laikomos kritinėmis, nes Rusija remiasi masine artilerija, dronais ir aviacija, o fronto linija nuolat kinta.

    Krab: artilerija, kuri nenuvilia

    155 mm savaeigės haubicos Krab Ukrainoje vertinamos kaip vienas stipriausių Lenkijos indėlių į sausumos kovas. Ukrainos artileristai pabrėžia taiklumą, ugnies galią ir patikimumą net intensyviai naudojant, kai tenka išlaikyti didelį šaudymo tempą.

    Minimas standartinis maždaug 30 kilometrų nuotolis, o naudojant dalį sustiprintų šaudmenų jis gali siekti apie 40 kilometrų. Ukrainos pareigūnų retorikoje Krab pristatomas kaip sistema, kuri leidžia veikti tiksliai ir greitai, o tai ypač svarbu kovoje su priešo artilerija ir logistikos mazgais.

    Piorun, Rak ir šarvuotoji technika

    Ne mažiau dėmesio sulaukia nešiojama priešlėktuvinė sistema Piorun, kuri Ukrainoje siejama su realia apsauga nuo sraigtasparnių, šturmo lėktuvų ir dronų žemuose aukščiuose. Kariai ją vertina dėl didelės tikimybės numušti taikinį ir dėl paprasto naudojimo mūšio sąlygomis.

    Prie pageidaujamų priemonių priskiriamas ir savaeigis 120 mm minosvaidis Rak, vertinamas už mobilumą, greitą pozicijos užėmimą ir galimybę iškart pasitraukti po ugnies užduoties. Akcentuojamas ir ugnies valdymas, leidžiantis operatyviai reaguoti į situaciją, kai taikiniai atsiranda ir dingsta per minutes.

    Ukrainos daliniai taip pat teigiamai atsiliepia apie šarvuotąją techniką su 30 mm automatiniu pabūklu, kuri fronte vertinama dėl greičio, manevringumo ir ugnies galios. Tokios platformos svarbios tiek pėstininkų paramai, tiek kovai su lengviau šarvuotais taikiniais ar dronų komandomis.

    FlyEye ir Warmate: dronų tandemas

    Didelės pagyros tenka žvalgybiniam dronui FlyEye, kuris Ukrainoje naudojamas nuo 2015 metų ir laikomas patikimu žvalgybos įrankiu. Operatoriai pabrėžia stabilų vaizdą, dieninės ir termovizorinės kameros derinį bei atsparumą Rusijos radioelektroninėms trikdymo priemonėms.

    Praktikoje FlyEye dažnai veikia kaip akys artilerijai, nes leidžia greitai aptikti taikinį ir koreguoti ugnį. Ukrainos karių vertinimu, žvalgybos kokybė tiesiogiai didina artilerijos efektyvumą, ypač kai reikia smogti tiksliai, o šaudmenų atsargos ribotos.

    Kitas svarbus elementas yra loiteringo tipo smogiamoji amunicija Warmate, naudojama tiksliems smūgiams prieš radarus, oro gynybos elementus ar kitas vertingas pozicijas. Dažnai pabrėžiamas tandemas, kai FlyEye aptinka taikinį, o Warmate atlieka smūgį, taip sutrumpinant laiką nuo žvalgybos iki sunaikinimo.

    Viešojoje erdvėje aiškiausiai kartojasi žinutė apie poreikį gauti daugiau Krab ir Piorun, taip pat išlaikyti dronų tiekimą bei aptarnavimą. Ukrainai siekiant stabilaus tiekimo, vis dažniau kalbama ir apie bendradarbiavimą bei gamybos ir remonto pajėgumų stiprinimą, kad technika fronte būtų grąžinama į rikiuotę kuo greičiau.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija pradėjo itin spartų gynybos pirkimų etapą, siekdama iki gegužės pabaigos užbaigti apie 40 finansinių sutarčių pagal Europos Sąjungos instrumentą SAFE. Šis terminas svarbus todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kuriuos pirkimus galima finansuoti ir vienos valstybės sutartimis, o ne tik bendrais kelių šalių projektais.

    Gegužės 28 dieną Varšuvoje pasirašyti pirmieji dokumentai, susiję su kriptografijos sistemomis ir kibernetiniu saugumu. Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžę, kad lėšos turi pagreitinti pajėgumų stiprinimą ir vietos pramonės užsakymus.

    SAFE (Security Action For Europe) yra 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis mechanizmas, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos parengtį ir didinti Europos karinės pramonės gamybos apimtis. Instrumentas veikia paskolų principu: grąžinimo pradžia atidedama, o įsipareigojimai gali būti išdėstyti ilgam laikotarpiui, priklausomai nuo ES skolinimosi sąlygų.

    Pagal SAFE taisykles, finansavimas nukreipiamas į pajėgumus ir įrangą, kurių reikšminga dalis komponentų pagaminama ES, Europos ekonominėje erdvėje arba Ukrainoje. Tai reiškia, kad šalys, planuodamos pirkimus, privalo derinti operacinius poreikius su tiekimo grandinių reikalavimais ir pramoniniais pajėgumais regione.

    Lenkijai šiame instrumente numatyta 43,7 mlrd. eurų suma, didžiausia tarp dalyvaujančių valstybių. Tam, kad realiai prasidėtų lėšų srautai, šalis turi sudaryti paskolos sutartį su Europos Komisija ir užbaigti nacionalines procedūras, po kurių finansavimas gali būti naudojamas tiek naujiems, tiek tam tikromis sąlygomis refinansuojamiems kontraktams.

    Pagal viešai aptariamas kryptis, SAFE pinigai Lenkijoje siejami su plačiu gynybos projektų spektru: nuo kibernetinio saugumo ir ryšių apsaugos iki bepiločių sistemų, artilerijos ir šaudmenų. Nors detali pirkinių sudėtis dažnai neviešinama, valdžios užuominos ir pramonės pranešimai leidžia spręsti apie didelę paklausą dronams, amunicijai ir oro pajėgumų daugikliams.

    Minimi ir konkretūs sprendimai: bepiločiai „FlyEye“ ir „Warmate“, taip pat „GLADIUS“ sistemos iš „WB Group“, artilerijos kryptys, pėstininkų kovos mašinos Borsuk, savaeigės haubicos „Krab“, 155 mm artilerijos šaudmenys, priešdroninė sistema SAN, nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“. Taip pat aptariami infrastruktūros ir Baltijos jūros saugumo poreikiai, įskaitant specializuotus laivus duomenims rinkti bei gelbėjimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos projektus.

    Greitas sutarčių pasirašymo tempas siejamas ir su praktiniu aspektu: didžioji dalis dokumentų jau buvo suderinti derybose, todėl likęs etapas dažnai laikomas formalumu. Dėl sutarčių gausos dalis jų gali būti pasirašoma be viešų ceremonijų, o dėmesys sutelkiamas į labiausiai politiškai ir pramoniniu požiūriu reikšmingus kontraktus.

    SAFE instrumentas yra platesnės ES gynybos stiprinimo krypties dalis, kurią paskatino saugumo situacija Europoje ir poreikis greitai didinti gamybos pajėgumus. Lenkijos atvejis rodo, kad valstybės, turinčios parengtus projektus ir aktyvią vietos pramonę, siekia maksimaliai išnaudoti trumpus procedūrinius langus, kad finansavimas kuo greičiau virstų realiais pajėgumais.