Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams
Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.
Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.
Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi
Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.
Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.
„Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.
Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien
Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.
Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.
„Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.
Importas kaip sprendimas ir kaip rizika
Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.
Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.
Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.