CP v2

Tag: West Texas Intermediate

  • Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos smunka toliau: rinkos tikisi JAV ir Irano derybų proveržio

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kritimą, investuotojams toliau tikintis, kad diplomatinės JAV ir Irano derybos gali priartinti karo pabaigą.

    Kaip praneša „Euronews“, rinkos nuotaikas palaiko lūkestis, jog įtampą Artimuosiuose Rytuose pavyktų sušvelninti politinėmis priemonėmis, o ne nauja eskalacija.

    „Brent“ rūšies nafta atpigo 1,31 proc. iki 91,36 JAV dolerio už barelį, o JAV etaloninė „West Texas Intermediate“ krito 1,59 proc. iki 85,47 JAV dolerio.

    Skaičiuojama, kad per šį mėnesį abu pagrindiniai kontraktai neteko maždaug 20 proc. vertės – prekiautojai statė už konflikto, trunkančio apie septynis mėnesius, sprendimą.

    Rinkos sureagavo į D. Trumpo signalus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė matantis „teigiamą pagreitį“ siekiant užbaigti karą. Tai jis sakė po susitikimo Baltuosiuose rūmuose su Kataro ministru pirmininku.

    Savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas teigė turėjęs „puikų pokalbį“ su šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu bin Jassimu Al Thani ir pridūrė, kad buvo daug kalbėta apie Irano Islamo Respubliką.

    Pastarosiomis savaitėmis rinkose buvo kilę lūkesčių, jog po praėjusią savaitę vykusių kadencijos vidurio rinkimų JAV gali atnaujinti smūgius Iranui dar šį mėnesį, tačiau pats D. Trumpas tokius scenarijus viešai slopino, nors visiškai jų neatmetė.

    Pirmadienį jis pakartojo, kad Jungtinės Valstijos yra „pasirengusios“, tačiau teigė manantis, jog tolesni smūgiai būtų „gana mažai tikėtini“, nes pagrindiniai JAV sąjungininkai Persijos įlankoje „norėtų išlaikyti status quo“.

    Panašiai jis kalbėjo ir savaitgalį interviu CNN, teigdamas, kad kovų atsinaujinimas yra „labai mažai tikėtinas“.

    Kodėl naftos kainos smuko taip sparčiai

    Sumažėjusi geopolitinė rizika dažnai reiškia mažesnę vadinamąją rizikos premiją naftos kainoje. Būtent todėl vien kalbos apie galimą diplomatinių derybų proveržį gali spausti kainas žemyn net ir prieš pasiekiant konkrečius susitarimus.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad ilgiau nei pusmetį trunkantis konfliktas buvo prisidėjęs prie infliacijos šuolio ir vertė centrinius bankus kelti palūkanų normas. Rinkoms tikintis deeskalacijos, dalis šio spaudimo gali slūgti.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikos išlieka trapios: situacija priklauso nuo politinių signalų ir realių žingsnių derybose, o staigi retorikos ar veiksmų kaita gali greitai pakeisti kainų kryptį.

  • Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos smuko dėl vilčių atverti Hormūzo sąsiaurį, bet Trumpas smūgių Iranui neatmeta

    Naftos kainos pirmadienio rytą krito rinkoms sureagavus į derybas Katare, kurios atgaivino viltis, kad gali būti atvertas Hormūzo sąsiauris. Vis dėlto JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinio smūgio Iranui galimybė išlieka.

    Kaip praneša „Euronews“, pasaulinis etalonas „Brent“ pirmadienį siekė apie 108,5 JAV dolerio už barelį – maždaug 2,8 proc. mažiau nei penktadienio uždarymo metu. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat smuko apie 3 proc. ir nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį.

    Rinkos judesį lėmė signalai, kad svarstomas planas atnaujinti laivybą per siaurą vandens kelią tarp Irano ir Omano, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos. Po karo pradžios vasario pabaigoje laivyba šiame ruože buvo smarkiai sutrikdyta.

    Tačiau aiškių proveržio ženklų kol kas nedaug: Vašingtonas skleidžia dviprasmiškas žinutes, o įtampa regione išlieka. Tai reiškia, kad naftos kainose tebėra įskaičiuota karo ir eskalacijos rizika, kuri gali atsispindėti ir degalų kainų svyravimuose vartotojams.

    Ką žada Iranas ir kokios sąlygos keliamos

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savaitgalį teigė, kad svarstomas planas galėtų leisti atverti sąsiaurį per maždaug dvi dienas, jei Vašingtonas sutiktų su tam tikromis sąlygomis. Jis pridūrė, kad Teheranas su JAV tiesioginių derybų neveda, o rezultatas priklausys nuo JAV atsakymų į Irano klausimus.

    Anksčiau Irano pareigūnai yra reikalavę nutraukti JAV jūrų blokadą Irano uostams, sušvelninti ar panaikinti sankcijas naftos eksportui ir stabdyti kovinius veiksmus visuose regioniniuose frontuose.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: net ir trumpalaikiai trikdžiai paprastai sukelia kainų šuolius, nes naftos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamesnės.

    Trumpo žinutės: diplomatinės viltys ir atviras karinis pasirinkimas

    Šeštadienio vakarą Floridoje, savo kurorte „Mar-a-Lago“, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad derybos „vyksta gerai“, bet iraniečius pavadino „nelabai patikimais“. Jis taip pat leido suprasti, kad JAV neskuba, nes esą jau buvo smogta Irano kariniams pajėgumams.

    Kartu D. Trumpas pridūrė, kad JAV dar turi „sutvarkyti, sakyčiau, vieną ar dvi vietas“, o tai būtų galima padaryti „per 10 minučių“. Paklaustas, ar tikisi šią savaitę grįžti prie karo veiksmų, prezidentas atsakė išsisukdamas: ar jis apie tai pasakytų, jei taip būtų.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį taip pat teigė, kad sprendimas atnaujinti karinius veiksmus nėra priimtas.

    Tuo pat metu pranešta, kad Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaip skelbė „Axios“, šeštadienį telefonu ragino D. Trumpą atnaujinti smūgius iškart po antradienį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. D. Trumpas šį pokalbį apibūdino kaip „labai gerą“, tačiau esą linkęs suteikti daugiau laiko diplomatijai.

    Rinkose vis dar įskaičiuota karo rizika

    „Goldman Sachs“ pirmadienį investuotojams skirtame komentare teigė, kad geopolitinės rizikos priedas, jų vertinimu, siekia apie 27 JAV dolerius už barelį ir „dabar paaiškina didžiąją dalį spalio naftos kainų ralio“. Bankas taip pat pakėlė metų pabaigos „Brent“ prognozę iki 105 JAV dolerių už barelį (anksčiau – 90 JAV dolerių).

    Pasak banko, rinkos daugiau svorio suteikia eskalacijos rizikai po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Tai reiškia, kad net ir pasirodžius diplomatiškesniems signalams, kainos gali išlikti jautrios bet kokioms naujoms žinutėms iš Vašingtono ar Teherano.

    Tiekimo rizika taip pat niekur nedingo. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų centras, stebintis laivybą regione, sekmadienį pranešė gavęs informaciją apie sviedinio smūgį laivui Hormūzo sąsiauryje, o Iranas penktadienį buvo pranešęs ir apie kelis smūgius laivams.

    Tokie incidentai rodo, kad įtampa strateginiame jūrų kelyje nemažėja, o bet koks situacijos paaštrėjimas gali greitai persiduoti tiek naftos, tiek degalų kainoms.

  • Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Naftos kainos krito daugiau nei 6 proc.: diplomatija dėl Irano keičia rinkas per kelias valandas

    Pirmadienio rytą naftos kainos smuko, rinkoms sureagavus į suaktyvėjusias diplomatines pastangas mažinti įtampą su Iranu. Investuotojai ėmė perskaičiuoti karo rizikos priedą, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo įkainotas į naftos kainą.

    Pasaulinis etalonas „Brent“ per dieną krito daugiau nei 6 proc. ir iš maždaug 117 eurų už barelį nusileido iki maždaug 109 eurų. JAV etalonas „West Texas Intermediate“ taip pat traukėsi ir siekė apie 100 eurų už barelį.

    Penktadienį „Brent“ buvo užsidaręs aukščiausiame lygyje nuo kovo, o iki ankstesnio piko trūko visai nedaug. Prieš konfliktui įsibėgėjant nafta buvo gerokai pigesnė, todėl rinkose išliko didelis jautrumas bet kokiems signalams apie eskalacijos ar deeskalacijos kryptį.

    Derybos ir rizika tiekimui

    Nuotaikos pasikeitė po savaitgalio pranešimų apie regiono tarpininkų ir aukšto rango pareigūnų vizitus Teherane bei saugumo konsultacijas. Šie signalai sustiprino lūkesčius, kad gali atsirasti erdvės susitarimui arba bent laikinam įtampos mažinimui.

    „Svarstau, ar sudaryti su jais sandorį, ar užbaigti viską iki galo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto pasiūlos rizika neišnyko: išlieka grėsmės energetikos infrastruktūrai ir logistikai regione, o pranešimai apie atakas bei numuštus dronus ar raketas primena, kad situacija gali apsiversti labai greitai. Dėl to kainų svyravimai išlieka staigūs, o prekyba dažnai reaguoja ne į faktus, o į lūkesčius.

    Hormuzo sąsiauris lieka dėmesio centre

    Atskiru jautriausiu tašku išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Net ir be fizinio blokavimo vien grėsmė laivybai ar draudimo kaštų šuolis gali didinti transportavimo išlaidas ir kelti kainas galutiniams pirkėjams.

    Pastaraisiais metais Persijos įlankos eksportuotojai didino alternatyvių maršrutų naudojimą vamzdynais, kad sumažintų priklausomybę nuo sąsiaurio. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, jog visiškai pakeisti šio kelio neįmanoma, todėl bet kokia karinė ar politinė įtampa čia greitai virsta kainodaros veiksniu.

    Rinkas veikia ir centrinių bankų savaitė

    Naftos kainų kritimas sutapo su intensyvia finansų rinkų savaite, kai laukiama pagrindinių centrinių bankų sprendimų dėl palūkanų normų. Palūkanos ir ekonomikos augimo perspektyvos tiesiogiai veikia naftos paklausos prognozes, todėl energijos žaliavų rinkos šią savaitę ypač jautrios makroekonominiams signalams.

    Tuo pat metu įsibėgėja ir įmonių rezultatų skelbimo sezonas, kuris daro įtaką bendram rizikos apetito lygiui rinkose. Investuotojams vertinant tiek geopolitiką, tiek pinigų politiką, trumpalaikiai kainų šuoliai ar kritimai gali kartotis dažniau nei įprastai.

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.