Tag: WIBOR

  • Nuo 2027 metų Lenkijoje keičiamas WIBOR: ką tai reikš paskoloms su kintamomis palūkanomis?

    Lenkijos bankų sistemoje nuo 2027 metų numatomi pokyčiai, kurie aktualūs žmonėms, turintiems paskolas su kintamomis palūkanomis. Iki šiol taikytą WIBOR rodiklį planuojama pakeisti nauju – POLSTR.

    Kartu bankai gali pradėti siūlyti klientams pasirašyti galiojančių sutarčių pakeitimus (aneksus). Kaip rašoma „Gazetą Prawną“ cituojamų ekspertų vertinimu, kai kurios tokių dokumentų formuluotės vėliau gali apsunkinti skolininkų galimybes reikšti pretenzijas.

    WIBOR – tai rodiklis, kuris iki šiol buvo vienas pagrindinių kintamų palūkanų „dalių“ nustatant, kiek klientui kainuos kreditas. Jį pakeitus POLSTR, pasikeistų atskaitos taškas, pagal kurį perskaičiuojamos palūkanos.

    Nors pats rodiklio pakeitimas nereiškia, kad visų paskolų sąlygos automatiškai taptų blogesnės ar geresnės, svarbu suprasti, kaip tokie pokyčiai bus įgyvendinami sutartyse. Būtent todėl daliai klientų gali būti siūloma pasirašyti aneksus.

    Kas keisis: WIBOR vietoje – POLSTR

    Pagrindinis planuojamas pokytis – pereiti nuo WIBOR prie POLSTR. Tai reikštų, kad naujas rodiklis taptų baze, su kuria siejamos kintamos palūkanos.

    Tokie perėjimai paprastai reiškia, kad bankams ir klientams reikia susitarti, kaip konkrečiai sutartyse bus įrašytas naujas rodiklis, kaip bus skaičiuojama marža ir kaip vyks perskaičiavimai pereinamuoju laikotarpiu.

    Kodėl svarbūs bankų siūlomi aneksai

    Bankams siūlant pasirašyti aneksą, klientui tai yra momentas, kai verta ypač atidžiai perskaityti siūlomas sąlygas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kai kurie aneksų punktai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant ir galimus ginčus ateityje.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad dalis formuluočių gali apsunkinti skolininkų galimybes vėliau reikšti reikalavimus. Todėl sprendimas pasirašyti pakeitimus neturėtų būti priimamas automatiškai, neįsigilinus į turinį.

    Ką tai reiškia gyventojams už Lenkijos ribų

    Šie pokyčiai tiesiogiai taikomi Lenkijos rinkai ir Lenkijoje sudarytoms kredito sutartims. Tačiau jie gali būti įdomūs ir kitų šalių gyventojams kaip pavyzdys, kaip keičiami palūkanų indeksai ir kokių rizikų gali kilti atnaujinant sutartis.

    Jei paskola yra susieta su konkrečiu indeksu, bet kokie jo pakeitimai dažniausiai reiškia papildomą teisinį ir finansinį „niansų“ sluoksnį: nuo skaičiavimo metodikos iki to, ką klientas pasirašo ir kokias teises ar pareigas tai gali pakeisti.

  • Lenkijos bankai per 3 ketvirčius uždirbo daugiau nei prognozuota: politikai vėl taikosi į milijardus?

    Lenkijoje veikiantys komerciniai bankai šiemet uždirba daugiau, nei buvo prognozuota metų pradžioje, nors pelnai, palyginti su pernai, ir mažesni. Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius bankų sektoriaus grynasis pelnas jau viršijo 32 mlrd. zlotų, o tai kelia klausimą, ar valdžia vėl ieškos papildomų pajamų bankų sąskaita.

    Apie tokią tendenciją skelbia portalas WNP, atkreipdamas dėmesį, kad Lenkijos bankų asociacija 2026 metų pradžioje visiems metams buvo prognozavusi mažiau nei 31 mlrd. zlotų grynojo pelno. Vis dėlto šį lygį sektorius perkopė dar nepasibaigus metams.

    Situacija iškalbinga ir platesniame kontekste: 2024 metais bankai Lenkijoje uždirbo 40,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, o 2025-ieji buvo rekordiniai – „į rankas“ liko daugiau nei 48 mlrd. zlotų. Dabartiniai rezultatai leidžia spėti, kad 2026 metais pelnas gali viršyti 2024 metų lygį.

    Viena svarbiausių detalių – nuo 2026 metų pradžios Lenkijoje bankams padidintas pelno mokestis: komerciniams bankams CIT tarifas pakeltas iki 30 proc. (iki 2026 metų pabaigos), o vėliau numatytas laipsniškas mažinimas iki 26 proc. 2027 metais ir 23 proc. nuo 2028 metų. Anksčiau tarifas siekė 19 proc.

    Kas labiausiai išsiskyrė tarp bankų

    Nepaisant didesnio mokesčio tarifo, dalis didžiųjų bankų sugebėjo pagerinti rezultatus, lyginant su praėjusiais metais. Tarp minimų – PKO BP, mBank, „Millennium“ ir ING.

    PKO BP trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,9 mlrd. zlotų grynojo pelno (3,4 proc. daugiau nei prieš metus). mBank, kurio rezultatus stiprino būsto paskolų segmentas, trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. zlotų – tai net 29 proc. augimas per metus.

    ING trečiąjį ketvirtį pasiekė 1,13 mlrd. zlotų grynojo pelno (apie 2 proc. augimas), o „Millennium“ fiksavo 16 proc. didesnį rezultatą. Tuo metu kai kurių bankų pelnai mažėjo: ryškiausią procentinį kritimą patyrė „Citi Handlowy“ (minus 25 proc.), daugiau nei 20 proc. smuko ir „Pekao“ bei „Erste“.

    Kodėl pelnai „laikosi“: kreditavimas ir mažesni atidėjiniai

    Anot analitikų, sektoriaus rezultatus pastaraisiais mėnesiais stiprino augantis palūkanų pajamų rezultatas: stabilizavosi maržos, o kartu didėjo suteikiamų paskolų apimtys. Prie to prisideda ir palyginti stabilios palūkanų normos.

    Svarbi priežastis – mažėjantys atidėjiniai, susiję su paskolomis Šveicarijos frankais. Būtent tai laikoma viena priežasčių, kodėl „Millennium“ ir mBank galėjo taip ryškiai pagerinti rodiklius.

    Lenkijos centrinis bankas (Narodowy Bank Polski) nurodo, kad iki rugsėjo pabaigos bankų sektoriaus paskolų portfelis siekė 1,35 trln. zlotų – beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tarp aktyviausiai augusių minimi ir PKO BP bei mBank, kurių bendras paskolų portfelis atitinkamai augo 15 ir 18 proc.

    Geri rezultatai – ir politinė rizika

    Kuo geriau sektoriui sekasi finansiškai, tuo dažniau, pasak analitikų, jis atsiduria politikų akiratyje. Tekste pažymima, kad artėjant 2027 metų parlamento rinkimams (planuojami rudenį) gali daugėti siūlymų didinti bankų apmokestinimą – ypač jei viešųjų finansų situacija bus įtempta.

    Be to, abejojama, ar nuo 2028 metų tikrai bus įgyvendintas numatytas CIT tarifo sumažinimas iki 23 proc. Kai kurių analitikų vertinimu, labiau tikėtina, kad tarifas 2028 metais liks 2027 metų lygyje arba net galėtų būti didesnis, jei valdžiai prireiktų papildomų biudžeto pajamų.

    Prie rizikų taip pat priskiriami ir techniniai pokyčiai rinkoje: minima, kad 2027 metų pradžioje papildomų vienkartinių kaštų gali sukelti planuojamas perėjimas nuo WIBOR prie POLSTR, nes tai reikštų papildomas operacines išlaidas.

    Tuo pat metu sektoriaus atstovai pabrėžia, kad bankai yra reikšmingi mokesčių mokėtojai ir vieni pagrindinių ekonomikos finansuotojų, todėl didesnė mokestinė našta galėtų turėti platesnių pasekmių kreditavimui ir investicijų tempui.

  • WIBOR galiojimo pabaiga jau numatyta: nuo 2027 metų naujoms sutartims bus taikomas POLSTR

    WIBOR galiojimo pabaiga jau numatyta: nuo 2027 metų naujoms sutartims bus taikomas POLSTR

    Kas keičiasi ir kada

    Lenkijos bankų sektoriuje oficialiai nubraižyta WIBOR ir WIBID rodiklių „tvarkingos likvidacijos“ trajektorija. Pagal rodiklių administratoriaus „GPW Benchmark“ ir finansų priežiūros institucijų pristatytą planą, WIBOR galutinai nustos būti skaičiuojamas 2037 metų sausio 1 dieną.

    Tai reiškia, kad paskutinė diena, kai bus nustatomos pagrindinių terminų WIBOR ir WIBID reikšmės, numatyta 2036 metų gruodžio 31 dieną. Iki tol senos sutartys, kurių palūkanos susietos su WIBOR, galės galioti pagal jose numatytas sąlygas.

    Naujoms sutartims – POLSTR

    Esminis pokytis aktualus naujoms sutartims: pereinamasis laikotarpis leidžia dar ribotą laiką sudaryti naujas sutartis su WIBOR, tačiau nuo 2027 metų sausio 1 dienos naujose sutartyse turės būti taikomas POLSTR. Šis rodiklis pristatomas kaip naujas rinkos standartas, palaipsniui perimsiantis WIBOR funkciją.

    Praktikoje tai palies ne tik bankų paskolas, bet ir kitus finansinius produktus, kuriuose naudojamos kintamos palūkanos, įskaitant dalį lizingo ar faktoringo sutarčių. Finansų įstaigos pereinamuoju laikotarpiu turės derinti dvi sistemas: aptarnauti senas sutartis su WIBOR ir kartu nuosekliai siūlyti naujas su POLSTR.

    Ką sako sektorius

    Sprendimų logiką komentavęs Nacionalinės darbo grupės vairo komiteto vadovas Tadeuszas Białekas pabrėžė, kad WIBOR bus paliekamas ilgam laikui tam, kad rinka galėtų „ramiai išnešioti“ senus įsipareigojimus. Jo teigimu, klientai ir toliau galės vykdyti anksčiau sudarytas sutartis, kuriose numatytas WIBOR taikymas.

    „WIBOR liks taikomas iki 2036 metų pabaigos, o nuo 2037 metų sausio 1 dienos galutinai nustos veikti“, – sakė Tadeuszas Białekas.

    Kaip atrodys tvarkaraštis

    „GPW Benchmark“ nurodo, kad 2036 metų gruodžio 31 dieną bus paskutinį kartą skaičiuojamos pagrindinės WIBOR ir WIBID reikšmės, įskaitant 1 mėnesio, 3 mėnesių ir 6 mėnesių terminus. Taip pat atskirai pažymėta, kad O/N terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Komunikatuose pabrėžiama, kad pasirinkta data grindžiama bankų sektoriaus įsipareigojimų ir realių grąžinimų struktūra, taip pat valstybės obligacijų, kurių palūkanos susietos su WIBOR, išpirkimo grafiku. Tokiu būdu siekiama sumažinti teisinius ir operacinius ginčus, kurie kyla, kai plačiai naudojamas rodiklis pakeičiamas per greitai.

    Ką tai reiškia klientams

    Gyventojams ir verslui, turintiems kintamų palūkanų įsipareigojimų, svarbiausia žinia yra dviejų etapų perėjimas: senoms sutartims paliekamas ilgas pereinamasis horizontas, o naujoms sutartims įvedamas aiškus terminas, kada WIBOR nebegalės būti naudojamas. Tai turėtų palengvinti ir bankų informavimą, ir klientų planavimą.

    Kartu tokia reforma rodo platesnę Europos tendenciją: po ankstesnių etaloninių palūkanų reformų vis daugiau rinkų pereina prie rodiklių, labiau paremtų faktinėmis sandorių palūkanomis. Tai dažniausiai daroma siekiant didesnio skaidrumo, mažesnės manipuliavimo rizikos ir aiškesnių taisyklių kriziniu laikotarpiu.

  • Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Gegužės sprendimas: normos lieka tos pačios

    Lenkijos centrinio banko pinigų politiką formuojanti taryba gegužę paliko bazines palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė (referencinė) palūkanų norma ir toliau siekia 3,75 proc. per metus, o tai atitiko didžiosios dalies ekonomistų lūkesčius.

    Kartu paliktos ir kitos normos: lombardo 4,25 proc., indėlių 3,25 proc., vekselių rediskonto 3,80 proc. ir diskonto 3,85 proc. Toks sprendimas rodo, kad po ankstesnio palūkanų mažinimo ciklo politika pereina į laukimo režimą.

    Infliacija vėl kyla, rizikos išlieka

    Išankstiniais statistikos duomenimis, balandį vartotojų kainų indeksas Lenkijoje augo iki 3,2 proc. per metus ir 0,6 proc. per mėnesį. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinė infliacija didėja, o vienas ryškesnių veiksnių – brangęs maistas.

    Dalis analitikų pabrėžia, kad auganti infliacija ir geopolitinė įtampa, galinti kelti energijos žaliavų kainas, didina neapibrėžtumą. Tokiose sąlygose centriniai bankai dažnai vengia skubotų sprendimų ir pirmiausia laukia aiškesnių duomenų apie kainų dinamiką.

    „Tikimės, kad taryba paliks palūkanų normas nepakitusias, nes po balandžio posėdžio vyravo laukimo režimo signalai, o neapibrėžtumas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali paveikti energijos kainas“, – sakė ekonomistai iš „Credit Agricole“.

    Ar įmanomas palūkanų didinimas?

    Nors bazinis scenarijus išlieka stabilios palūkanos, dalis rinkos dalyvių pastaruoju metu pradėjo svarstyti ir priešingą kryptį. Jei energijos kainos augtų, o infliacijos lūkesčiai pasaulyje vėl stiprėtų, spaudimas griežtinti pinigų politiką galėtų išaugti.

    Kai kurie bankų ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tokį scenarijų palaikytų ir netikėtai sparčiau kilęs balandžio CPI. Tuo pat metu dalis vertinimų išskiria, kad bazinė infliacija vis dar gali išlikti arčiau centrinio banko tikslo, todėl sprendimai gali būti atidedami iki naujesnių prognozių.

    „Negalima atmesti, kad gali pasirodyti signalų apie galimą palūkanų didinimą, jei sustiprėtų proinfliaciniai veiksniai, įskaitant energijos žaliavų brangimą ir aukštesnį nei laukta kainų augimą“, – sakė ekonomistai iš PKO BP.

    Ką tai reiškia paskoloms ir įmokoms?

    Nepaisant to, kad bazinės palūkanų normos liko stabilios, daliai gyventojų mėnesio įmokos vis tiek gali keistis. Priežastis – kintamų palūkanų paskolos, kurių perskaičiavimas priklauso nuo tarpbankinių palūkanų rodiklių ir jų atnaujinimo momento.

    Pavyzdžiui, nurodoma, kad 500 000 zlotų dydžio būsto paskolos įmoka po perskaičiavimo galėtų mažėti apie 123 zlotais, jei per laiką nuo paskutinio atnaujinimo sumažėjo atitinkamas rodiklis. Konvertavus, tai sudaro apie 29 eurus, tačiau konkreti suma priklauso nuo banko sąlygų ir paskolos struktūros.

    Kartu įspėjama, kad palankūs pokyčiai gali būti laikini: išankstiniai rinkos lūkesčiai kartais rodo galimą rodiklių kilimą per artimiausius mėnesius. Be to, Lenkijoje ruošiama pereiti prie naujo kintamų palūkanų indekso, kuris turėtų pakeisti WIBOR ir pirmiausia būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms.