CP v2

Tag: Wiesław Kukuła

  • Lenkijos kariuomenė atsisako 30 metų Panteros: 2026 metais naujiems mundurams skirs apie 230 mln. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija pristatė naujo pavyzdžio uniformas, kurios artimiausiu metu turėtų pasiekti karius ir palaipsniui pakeisti daugiau nei tris dešimtmečius naudotą kamufliažą „Pantera“. Varšuva teigia, kad naujasis komplektas bus patogesnis, atsparesnis ir geriau maskuos skirtingomis sąlygomis.

    Apie pokyčius pranešta per pristatymą Cechanuve, kuriame dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, sprendimas dėl naujo rašto ir medžiagų siejamas su karių saugumu, tarnybos komfortu ir šiuolaikinio mūšio lauko realijomis.

    Kas keičiasi uniformose?

    Lenkijos kariuomenės atstovai nurodo, kad naujasis kamufliažas, remiantis bandymais, turėtų užtikrinti geresnį maskavimą dieną ir naktį. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: uniformos siūlomos atskirai pritaikytos vyrams ir moterims, o konstrukciniai sprendimai orientuoti į judėjimo laisvę ir ilgalaikį dėvėjimą.

    Skelbiama, kad audinys yra tvirtesnis už iki šiol naudotą: atsparumas plėšimui esą didesnis maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus. Be to, turėtų ilgiau išlikti kamufliažo spalvos, o pati medžiaga būti elastingesnė, kad geriau tarnautų įvairiose klimato ir lauko sąlygose.

    Nurodoma, kad naujos uniformos raštas yra užpatentuotas ir teisiškai apsaugotas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Ministerija taip pat pabrėžia, jog projektavimas vyko šalies viduje, o gamyba turėtų būti vykdoma 100 proc. Lenkijoje.

    Kiek kainuos ir kada kariai gaus?

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas teigė, kad vieno naujo uniformos komplekto kaina siekia apie 233 eurus. Planuojama, kad dar 2026 metais pirmieji pristatymai apims maždaug 7 500 komplektų, o diegimas bus tęsiamas etapais.

    Didžiausias finansinis šuolis numatomas 2026 metais, kai uniformoms ir aprūpinimui ketinama skirti ne mažiau kaip 230 mln. eurų. Tai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie didelio masto perėjimą prie naujos aprangos standarto.

    Diegimo pradžia siejama su aukščiausio parengties lygio vienetais, o vėliau uniformos turėtų pasiekti ir kitus dalinius, įskaitant specialiąsias pajėgas. Tokia seka leidžia greičiau aprūpinti tuos karius, kurie dažniau dirba sudėtingiausiose sąlygose ir kuriems maskavimas bei patvarumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl kamufliažas vėl tapo prioritetu?

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła pabrėžė, kad kamufliažo raida visada buvo lenktynės tarp stebėjimo ir taikinių aptikimo priemonių bei būdų nuo jų pasislėpti. Pastaraisiais metais, jo teigimu, situaciją kardinaliai pakeitė tai, kad mūšio laukas tapo kur kas „skaidresnis“.

    Šiuolaikinėse operacijose plačiai naudojami dronai, termovizoriai ir pažangūs jutikliai, o duomenų apdorojimas vis dažniau remiasi DI. Tai didina aptikimo ir identifikavimo greitį, todėl net ir aprangos detalės, audinių atspalviai ar raštų kontrastai gali turėti apčiuopiamą reikšmę karių išlikimui.

    „Tai geriausias momentas, kai galėjome nuspręsti diegti naujos kartos, daugiaaplinkį kamufliažą, kuris leis iš esmės pagerinti mūsų karių saugumą“, – sakė Wiesławas Kukuła.

    Lenkijos sprendimas rodo platesnę regiono tendenciją: didėjant konvencinių grėsmių rizikai ir sparčiai modernėjant stebėjimo technologijoms, karių individuali apsauga ir maskavimas tampa ne mažiau svarbūs nei sunkioji ginkluotė. Uniforma šiuo atveju traktuojama kaip sistemos dalis, prisidedanti prie mobilumo, ištvermės ir išgyvenamumo.

  • Lenkijos kariuomenės lubos – 300 tūkst. aktyvioje tarnyboje: generolai aiškina, kas stabdo plėtrą

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė įvardijo ribą, kuri, jos vertinimu, žymi praktiškas kariuomenės plėtros „lubas“. Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła teigia, kad 300 tūkst. karių aktyvioje tarnyboje yra absoliutus maksimumas, nes išlaikymo kaštai tiesiogiai spaustų modernizacijos tempą.

    Jo aiškinimu, didėjant profesionaliosios tarnybos skaičiui didėja ir nuolatinės išlaidos, kurios konkuruoja su lėšomis ginkluotei, technikai, infrastruktūrai ir mokymams. Todėl, pasak generolo, vien tik profesinės kariuomenės didinimas negali būti vienintelė kryptis, jei tikslas yra išlaikyti pajėgumų kokybę.

    Finansiškai įtemptas 500 tūkst. planas

    Lenkijos gynybos planuose numatoma siekti iki 500 tūkst. karių struktūros, kurioje derėtų aktyvioji tarnyba ir rezervas. Generalinis štabas pabrėžia, kad tokia schema įmanoma tik tuo atveju, jei augimas bus laipsniškas, o didžiausias šuolis numatomas po 2035 metų.

    Generolas nurodė, kad kariuomenė skaičiavimus daro moduliais po 1 000 karių, vertindama, kaip kiekvienas papildomas tūkstantis paveiktų galimybes įsigyti konkrečias ginkluotės sistemas. Tokia metodika leidžia matyti ne tik personalo išlaidas, bet ir realią kainą modernizacijai, kai biudžetas yra ribotas.

    „300 tūkst. yra absoliuti viršutinė riba, kalbant apie aktyviąją karinę tarnybą“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Jo teigimu, išlaidų balansą gali padėti užtikrinti didesnis atsargų, aktyviojo rezervo ir kitų tarnybos formų vaidmuo. Tai leistų palaikyti parengtį ir kartu sumažinti nuolatinius kaštus, kurie būdingi dideliam profesionalų korpusui.

    Demografija verčia keisti personalo politiką

    Kitas akcentas – demografinės tendencijos. Generolas pripažino, kad mažėjanti gyventojų bazė reiškia sunkesnį verbavimą ir didesnę konkurenciją dėl darbo jėgos, todėl kariuomenė turi prisitaikyti prie mažesnių potencialių kandidatų srautų.

    „Artėja didelis demografinis nuosmukis, todėl turime pasirengti mažesniam naujokų skaičiui“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Tokiame kontekste Lenkijos kariuomenė daugiau dėmesio skiria tam, kaip efektyviau atrinkti žmones ir kaip juos paskirstyti pagal gebėjimus. Tikslas – mažinti situacijas, kai karys atsiduria pareigose, kurios neatitinka jo kompetencijų, o dėl to prarandamas motyvavimas ir mažėja efektyvumas.

    Kompetencijų klausimynas ir testai

    Generalinis štabas vysto kompetencijų valdymo sistemą, kurios dalis yra vadinamasis kariuomenės kompetencijų klausimynas. Jis pilotuojamas, o idėja paprasta: surinkti daugiau duomenų apie naują kariškį, jo stipriąsias puses, interesus, kalbų žinias ir motyvaciją.

    Lygiagrečiai rengiami keli testų tipai. Vienas jų skirtas pradiniam vertinimui ir orientuotas į bendruosius gebėjimus, kitas labiau sietinas su psichofiziniu potencialu, o vėlesniuose etapuose planuojamas kompetencijų testas, kuris turėtų padėti priimant sprendimus dėl konkrečių pareigų.

    Sistemos kūrėjai nurodo, kad klausimų bazė gali siekti daugiau kaip 15 tūkst. klausimų, o užduotys būtų adaptuojamos pagal atsakymų tikslumą, kad profilis būtų sudaromas kuo objektyviau. Galutinius sprendimus dėl paskyrimų, kaip pabrėžiama, ir toliau priimtų žmonės, tačiau algoritmai galėtų pateikti rekomendacijas.

    Planuojama, kad ateityje rekomendacijų modulyje galėtų būti taikomas ir dirbtinis intelektas, kad paskirstymas pagal specialybes vyktų greičiau ir tiksliau. Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės turi derėti su duomenų apsaugos reikalavimais, nes būtent privatumo klausimai anksčiau buvo minimi kaip viena priežasčių, kodėl platesnis testavimas nebuvo pradėtas anksčiau.

    Lenkijos kariuomenės siunčiama žinutė aiški: skaičiai patys savaime nekuria saugumo, jei augimas „suvalgo“ modernizacijos biudžetą. Todėl akcentuojamas balansas tarp aktyviosios tarnybos, rezervo ir efektyvesnio žmonių parinkimo, ypač kai demografinis spaudimas artimiausiais dešimtmečiais tik didės.