Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė įvardijo ribą, kuri, jos vertinimu, žymi praktiškas kariuomenės plėtros „lubas“. Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła teigia, kad 300 tūkst. karių aktyvioje tarnyboje yra absoliutus maksimumas, nes išlaikymo kaštai tiesiogiai spaustų modernizacijos tempą.
Jo aiškinimu, didėjant profesionaliosios tarnybos skaičiui didėja ir nuolatinės išlaidos, kurios konkuruoja su lėšomis ginkluotei, technikai, infrastruktūrai ir mokymams. Todėl, pasak generolo, vien tik profesinės kariuomenės didinimas negali būti vienintelė kryptis, jei tikslas yra išlaikyti pajėgumų kokybę.
Finansiškai įtemptas 500 tūkst. planas
Lenkijos gynybos planuose numatoma siekti iki 500 tūkst. karių struktūros, kurioje derėtų aktyvioji tarnyba ir rezervas. Generalinis štabas pabrėžia, kad tokia schema įmanoma tik tuo atveju, jei augimas bus laipsniškas, o didžiausias šuolis numatomas po 2035 metų.
Generolas nurodė, kad kariuomenė skaičiavimus daro moduliais po 1 000 karių, vertindama, kaip kiekvienas papildomas tūkstantis paveiktų galimybes įsigyti konkrečias ginkluotės sistemas. Tokia metodika leidžia matyti ne tik personalo išlaidas, bet ir realią kainą modernizacijai, kai biudžetas yra ribotas.
„300 tūkst. yra absoliuti viršutinė riba, kalbant apie aktyviąją karinę tarnybą“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.
Jo teigimu, išlaidų balansą gali padėti užtikrinti didesnis atsargų, aktyviojo rezervo ir kitų tarnybos formų vaidmuo. Tai leistų palaikyti parengtį ir kartu sumažinti nuolatinius kaštus, kurie būdingi dideliam profesionalų korpusui.
Demografija verčia keisti personalo politiką
Kitas akcentas – demografinės tendencijos. Generolas pripažino, kad mažėjanti gyventojų bazė reiškia sunkesnį verbavimą ir didesnę konkurenciją dėl darbo jėgos, todėl kariuomenė turi prisitaikyti prie mažesnių potencialių kandidatų srautų.
„Artėja didelis demografinis nuosmukis, todėl turime pasirengti mažesniam naujokų skaičiui“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.
Tokiame kontekste Lenkijos kariuomenė daugiau dėmesio skiria tam, kaip efektyviau atrinkti žmones ir kaip juos paskirstyti pagal gebėjimus. Tikslas – mažinti situacijas, kai karys atsiduria pareigose, kurios neatitinka jo kompetencijų, o dėl to prarandamas motyvavimas ir mažėja efektyvumas.
Kompetencijų klausimynas ir testai
Generalinis štabas vysto kompetencijų valdymo sistemą, kurios dalis yra vadinamasis kariuomenės kompetencijų klausimynas. Jis pilotuojamas, o idėja paprasta: surinkti daugiau duomenų apie naują kariškį, jo stipriąsias puses, interesus, kalbų žinias ir motyvaciją.
Lygiagrečiai rengiami keli testų tipai. Vienas jų skirtas pradiniam vertinimui ir orientuotas į bendruosius gebėjimus, kitas labiau sietinas su psichofiziniu potencialu, o vėlesniuose etapuose planuojamas kompetencijų testas, kuris turėtų padėti priimant sprendimus dėl konkrečių pareigų.
Sistemos kūrėjai nurodo, kad klausimų bazė gali siekti daugiau kaip 15 tūkst. klausimų, o užduotys būtų adaptuojamos pagal atsakymų tikslumą, kad profilis būtų sudaromas kuo objektyviau. Galutinius sprendimus dėl paskyrimų, kaip pabrėžiama, ir toliau priimtų žmonės, tačiau algoritmai galėtų pateikti rekomendacijas.
Planuojama, kad ateityje rekomendacijų modulyje galėtų būti taikomas ir dirbtinis intelektas, kad paskirstymas pagal specialybes vyktų greičiau ir tiksliau. Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės turi derėti su duomenų apsaugos reikalavimais, nes būtent privatumo klausimai anksčiau buvo minimi kaip viena priežasčių, kodėl platesnis testavimas nebuvo pradėtas anksčiau.
Lenkijos kariuomenės siunčiama žinutė aiški: skaičiai patys savaime nekuria saugumo, jei augimas „suvalgo“ modernizacijos biudžetą. Todėl akcentuojamas balansas tarp aktyviosios tarnybos, rezervo ir efektyvesnio žmonių parinkimo, ypač kai demografinis spaudimas artimiausiais dešimtmečiais tik didės.