CP v2

Tag: WIG20

  • Puikios nuotaikos Varšuvos biržoje: WIG ir mWIG40 pasiekė rekordus, bankai tempia rinką aukštyn

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigėsi ryškiu optimizmu ir keliais naujais rekordais. Istorines aukštumas pasiekė platusis WIG ir vidutinės kapitalizacijos įmones vienijantis mWIG40, o bankų sektoriaus indeksas WIG-Banki taip pat užfiksavo rekordą.

    Per penkias prekybos sesijas pagrindiniai indeksai kilo: WIG20 paaugo apie 2,6 proc., WIG – apie 2,1 proc., mWIG40 – apie 1,5 proc., o sWIG80 fiksavo kuklesnį, maždaug 0,3 proc. prieaugį. WIG pasiekė maždaug 14 223 punktų ribą, o mWIG40 taip pat užsidarė rekordiniu lygiu.

    WIG20 nuo dabartinės ralio viršūnės atsiliko nedaug: mėnesiu anksčiau indeksas buvo pasiekęs apie 3 787,8 punkto, o savaitės pabaigoje laikėsi ties maždaug 3 769,5 punkto. Toks fonas rodo, kad rinka išlaiko pagreitį, nors dalyje stambiųjų bendrovių matėsi ir korekcinių judesių.

    Bankai muša rekordus

    Didžiausią įtaką bendrai nuotaikai turėjo bankų akcijos. Dėl jų stiprybės WIG-Banki pasiekė naują rekordą – apie 25 498 punktus, o nuo metų pradžios bankų sektoriaus prieaugis siekė apie 33 proc.

    Investuotojų dėmesys bankams dažnai sustiprėja, kai tikimasi stabilesnių palūkanų normų trajektorijos arba geresnių finansinių rezultatų perspektyvų. Kartu bankai Varšuvoje tradiciškai turi didelį svorį indeksuose, todėl jų ralis greitai atsispindi ir visos rinkos dinamikoje.

    Korekcijos: KGHM ir energetika

    Ne visiems WIG20 atstovams savaitė buvo sėkminga: dalis stambiųjų įmonių atpigo. Ryškiausia korekcija fiksuota KGHM akcijose, kurios per savaitę smuko daugiau nei 8 proc.

    Energetikos sektoriuje taip pat matėsi spaudimas: PGE krito apie 3 proc., o Tauron – apie 2 proc. Tuo metu „Żabka“ akcijos nežymiai koregavosi maždaug 0,7 proc., nors bendrai bendrovė išlaikė aukštą rinkos vertės lygį.

    Antroji linija: XTB, „Asbis“ ir „Synektik“

    Platesnėje rinkoje išsiskyrė antrosios linijos bendrovės, kurios gerokai prisidėjo prie teigiamos savaitės statistikos. Tarp dažniausiai minimų vardų – brokeris XTB, technologijų platintoja „Asbis“, taip pat medicinos technologijų įmonė „Synektik“.

    „Asbis“ nuo metų pradžios buvo išaugusi apie 250 proc., o XTB pasiekė naujas istorines aukštumas; rinkos vertė buvo perkopusi maždaug 3,5 mlrd. eurų ribą. „Synektik“ taip pat gerino rekordus, o investuotojai aktyviai sekė ir iš šios grupės išskirtos radiofarmacijos krypties įmonės „Syn2bio“ akcijas, kurios per savaitę brango daugiau nei 50 proc.

    Nors trumpalaikiai šuoliai daliai bendrovių gali būti susiję su rinkos lūkesčiais ir likvidumo banga, rekordai pagrindiniuose indeksuose paprastai signalizuoja platesnį rizikos apetito sugrįžimą. Vis dėlto investuotojams svarbu vertinti, ar augimą palaiko fundamentiniai rezultatai, sektorių perspektyvos ir įmonių prognozės, o ne vien momentinis entuziazmas.

  • KGHM akcijos po rekordo atvėso iki 300 zlotų: ar strategija ir vario kainos išlaikys augimą?

    Per pastaruosius 12 mėnesių KGHM akcijos nuėjo įspūdingą kelią: nuo maždaug 120 zlotų iki apie 300 zlotų, o pikas buvo pasiektas netoli 395 zlotų. Po rekordo sekė korekcija, ir rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar sparčiausias WIG20 augimas dar turi erdvės tęstis.

    KGHM investuotojai iš esmės perka ekspoziciją į varį ir sidabrą, kurių paklausą kelia atsinaujinanti energetika, gynybos pramonės plėtra ir duomenų centrų bumas. Tačiau trumpuoju laikotarpiu kainą lemia ne tik įmonės rezultatai, bet ir žaliavų ciklai bei lūkesčiai dėl dividendų.

    Strategija 2055+: ambicijos ir kaina

    Neseniai KGHM pristatė strategiją 2055+, kurioje numatė apie 32 mlrd. zlotų investicijų programą, didžiąją dalį lėšų planuojant skirti projektams Lenkijoje. Taip pat numatyta iki 2028 metų parengti išsamų dekarbonizacijos planą ir grįžti prie dividendinės krypties.

    Pagal strategiją vario gamyba ilgainiui turėtų ūgtelėti iki maždaug 730 tūkst. tonų per metus, o sidabro apimtys iš esmės išliktų panašiame lygyje, apie 1 300 tonų per metus. Rinkai tai atrodo kaip konservatyvus, bet tikėtinas planas, vis dėlto jis neatsako į visus klausimus apie akcininkų grąžą.

    Dideli investiciniai poreikiai reiškia, kad dividendų tvarumas taps dar labiau priklausomas nuo metalų kainų ir projektų įgyvendinimo tempo. „Vario paklausa yra struktūrinė, o jos trūkumas – chroniškas, tačiau kelias iki ilgalaikės lyderystės bus ilgas ir nelygus“, – sakė XTB analitikas Kamilis Szczepańskis.

    Metalų kainos ir dividendai: kas svarbiausia rinkai

    KGHM vertinime lemiamą vaidmenį ir toliau atlieka vario ir sidabro kainos. Sidabro rinka šiemet patyrė ryškius svyravimus: po šuolio metų pradžioje kaina vėliau smuko daugiau nei perpus, o tokie judesiai paprastai greitai persiduoda su šiuo metalu siejamoms bendrovėms.

    Vario kainų dinamika buvo nuosaikesnė, tačiau pakankama, kad stipriai pagerintų finansinius rodiklius. 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinės vario kainos kilo, o tai atsispindėjo KGHM ataskaitose: pajamos šoktelėjo, EBITDA padidėjo kelis kartus, o grynasis pelnas išaugo iki kelių milijardų zlotų.

    Dividendų tema taip pat vėl sugrįžo į darbotvarkę. 2026 metais KGHM išmokėjo 300 mln. zlotų dividendų, arba 1,5 zlotų vienai akcijai, tačiau dalis analitikų pasigenda aiškesnės ir labiau nuspėjamos dividendų politikos, ypač turint omenyje planuojamą investicijų mastą.

    Rekomendacijos atvėso: iš „pirkti“ į „laikyti“

    Nuo istorinio piko birželio 17 dieną, kai kaina pasiekė 394,7 zlotų, akcijos atpigo daugiau nei 30 proc. Esant maždaug 300 zlotų lygiui, KGHM kapitalizacija sumažėjo nuo apie 79 mlrd. zlotų pike iki maždaug 62 mlrd. zlotų dabar.

    Vienas iš signalų rinkai buvo „Morgan Stanley“ sprendimas sumažinti rekomendaciją iki neutralios ir apkarpyti tikslinę kainą iki 340 zlotų nuo ankstesnių 416 zlotų. Bankas akcentavo rizikas, susijusias su strategijos kryptimi, įskaitant galimus įsigijimus ir didesnį neapibrėžtumą dėl akcininkų grąžos.

    Panašiai atsargiai nusiteikę ir kiti vertintojai: „Trigon DM“ taip pat linksta prie laikymo rekomendacijos, nors jų tikslinė kaina išlieka aukščiau dabartinio lygio. Tai reiškia, kad rinka KGHM istoriją vis dar mato patrauklią, bet po rekordinio ralio reikalauja daugiau aiškumo dėl investicijų grąžos ir dividendų.

    Artimiausiu metu KGHM akcijų kryptį greičiausiai lems du veiksniai: žaliavų ciklas ir tai, kaip greitai strategijos pažadai virs konkrečiais projektais, skaičiais bei prognozuojama grąža. Investuotojams tai reiškia daugiau turbulencijų, net jei ilgalaikė vario paklausos istorija išlieka palanki.

  • Varšuvos birža atsigavo po silpnos savaitės: WIG20 šoktelėjo, o GPW sulaukė naujų debiutų

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje šią savaitę grįžo pirkėjų aktyvumas: pagrindiniai indeksai kilo keliais procentais, o WIG20 vėl aiškiai pakilo virš 3 600 punktų ribos. Plačiosios rinkos WIG taip pat brango, o didžiausią savaitinį prieaugį demonstravo vidutinių bendrovių segmentą atspindintis mWIG40.

    Rinkos nuotaikas palaikė JAV dolerio silpnėjimas, kuris pristabdė ankstesnį brangimą ir sumažino spaudimą Europos akcijoms. Analitikai pabrėžė, kad investuotojai jautriai reaguoja į JAV makroekonominius duomenis ir lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia rizikos apetito grįžimą Europoje.

    „Akcijų brangimą pagrindinėse rinkose sustiprino silpnėjantis doleris, o Europai tai tapo ypač svarbiu impulsu“, – rašė rinkos analitikas Adamas Stańczakas.

    Per savaitę WIG20 pakilo apie 2,9 proc., WIG ūgtelėjo maždaug 2,8 proc., o mWIG40 pridėjo apie 3,5 proc. Mažųjų įmonių indeksas sWIG80 didėjo santūriau, tačiau ir jis užfiksavo teigiamą pokytį.

    Biržoje išryškėjo ir atskirų įmonių judėjimai: tarp didžiausių WIG20 bendrovių ryškesnį kilimą demonstravo energetikos bei žaidimų sektoriaus atstovai. Tuo pat metu mažmeninės prekybos sektoriuje investuotojų dėmesį patraukė kapitalizacijos persiskirstymas, kai „Žabka“ pagal vertę aplenkė „Dino“.

    Pagal savaitės pabaigos kainas „Dino“ kapitalizacija siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o „Žabka“ – apie 6,4 mlrd. eurų. Tekste taip pat pažymėta, kad „Dino“ akcijų kaina buvo nusileidusi iki žemiausių lygių nuo 2022 metų vidurio, o nuo ankstesnių aukštumų kritimas buvo itin ryškus.

    Didžiausių WIG20 bendrovių viršūnėje išliko dvi lyderės: „Orlen“ ir PKO BP. Jų rinkos vertė atitinkamai siekė apie 36,0 mlrd. eurų ir 30,5 mlrd. eurų, tad abi bendrovės išlaikė aiškų atotrūkį nuo likusios indekso dalies.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente fiksuota naujų rekordų: kelių bendrovių akcijos per savaitę pasiekė istorines aukštumas. Tarp minimų pavyzdžių buvo XTB, „Asbis“, pati „GPW“ grupė ir „Synektik“, kurių kainos augo dviženkliu tempu arba priartėjo prie reikšmingų maksimumų.

    Naujokų banga Varšuvoje

    Savaitė išsiskyrė ir naujų emitentų gausa. NewConnect rinkoje debiutavo kosmoso pramonės atstovas „Liftero“, o pagrindinėje rinkoje po ilgesnės pertraukos sugrįžo nekilnojamojo turto plėtotojas „Robyg“.

    „Liftero“ pirmosios prekybos dienos pabaigoje akcijos brango daugiau nei perpus, o vėlesnėse sesijose augimas tęsėsi. Savaitės pabaigoje kaina buvo apie 120 proc. aukščiau nei platinimo kaina, o bendrovė akcentavo tikslus plėsti gamybos pajėgumus, technologinę bazę ir pasirengimą didesniems tarptautiniams kontraktams.

    Į biržą taip pat atėjo „Adatex“, nors šios bendrovės debiutas buvo gerokai ramesnis ir savaitinis pokytis išliko nedidelis. Tuo metu „Robyg“ sugrįžimas į pagrindinę rinką po maždaug aštuonerių metų buvo vienas labiausiai aptariamų įvykių, ypač dėl įmonės deklaruojamos strategijos stiprinti žemės banką.

    „Robyg“ nurodė, kad 2024–2025 metais žemės įsigijimams skyrė apie 372 mln. eurų. Tarp akcininkų minimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris į bendrovės akcijas investavo iki maždaug 47 mln. eurų, o prekybos savaitę „Robyg“ užbaigė netoli platinimo kainos.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Rinkos dalyviai toliau vertins, ar indeksų atšokimas taps tvaresne tendencija, ar liks trumpalaikiu atsaku į valiutų ir palūkanų normų lūkesčių pokyčius. Papildomą kryptį gali nulemti JAV ekonominiai rodikliai ir centrinių bankų komunikacija, kuri daro įtaką dolerio dinamikai ir kapitalo srautams į Europos akcijas.

    Varšuvos rinkai svarbus ir vietinis naujų listingų tempas, nes didesnis emitentų aktyvumas paprastai didina investuotojų dėmesį ir likvidumą. Jei debiutų banga išliks, o tarptautinė aplinka išliks palanki rizikingesniam turtui, GPW gali tikėtis tolesnio aktyvumo ir platesnio investuotojų susidomėjimo.

  • GPW savaitė su aiškiu signalu: WIG20 smuko 2,9 proc., o silpnesnis zlotas spaudė didžiausias įmones

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje (GPW) baigėsi ryškiu išpardavėjų dominavimu: visi keturi pagrindiniai indeksai fiksavo kritimą, o daugiausia prarado didžiausių bendrovių indeksas WIG20. Per penkias prekybos sesijas WIG20 smuko 2,9 proc., platusis WIG krito 2,7 proc., mWIG40 neteko 2,8 proc., o mažųjų įmonių sWIG80 – 2,0 proc.

    Toks rezultatas WIG20 buvo vienas prasčiausių šiais metais. Dar didesnis savaitinis nuosmukis fiksuotas kovo pradžioje, kai rinkas slėgė pasaulinė rizikos vengimo banga, o balandžio pabaigoje indeksas per savaitę buvo kritęs dar smarkiau.

    Situaciją ypač išryškina tai, kad vos prieš dvi savaites WIG20 buvo pasiekęs šių metų kilimo bangos rekordą – 3 787,8 punkto. Nuo to piko indeksas nuosekliai leidosi žemyn, o paskutinės savaitės pabaigoje užsidarė beveik 6 proc. žemiau rekordo.

    Kas labiausiai tempė indeksą žemyn

    Tarp didžiausių įmonių ryškiausiai krito KGHM akcijos, per savaitę atpigusios apie 10 proc. Tokį judėjimą rinkoje investuotojai siejo su vario kainų korekcija, nes KGHM rezultatams žaliavos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių.

    Pastebimesnė korekcija užfiksuota ir elektroninės prekybos sektoriuje: „Allegro“ vertė per savaitę mažėjo beveik 6 proc. Vis dėlto trumpesnio laikotarpio dinamika išliko palankesnė – per pastarąsias dešimt sesijų bendrovės akcijos buvo ūgtelėjusios.

    Tuo pat metu WIG20 indekse žalią savaitę užbaigė tik kelios išimtys, tarp jų – „Pepco“ ir „Żabka“. „Pepco“ dėmesio sulaukė po analitikų vertinimų pokyčių, o „Żabka“ paskelbė planus vasaros sezonui atidaryti apie 170 sezoninių prekybos vietų.

    Zloto silpnėjimas ir platesnis fonas

    Investuotojų nuotaikas veikė ne tik akcijų rinkos korekcija, bet ir valiutų judėjimas. Zlotas savaitės pradžioje silpnėjo JAV dolerio atžvilgiu, o euro atžvilgiu taip pat fiksuotas nuosaikus nuvertėjimas, kas papildomai didino nervingumą dalyje rinkos dalyvių.

    „Zloto silpnėjimas ir WIG20 ryšys su USD ir PLN dinamika tapo vienu pagrindinių veiksnių, nulėmusių savaitinį didžiųjų įmonių indekso nuosmukį“, – sakė DM BOŚ analitikas Adamas Stańczakas.

    Jo vertinimu, savaitė aiškiai parodė WIG20 jautrumą platesniems baziniams rinkų veiksniams – nuo pasaulinių akcijų nuotaikų iki žaliavų kainų ir valiutų svyravimų. Techninės analizės požiūriu, pirkėjai sureagavo indeksui artėjant prie 3 530 punktų zonos, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai ir toliau stebi 3 500 punktų ribą.

    Platesnėje rinkoje – ir išimčių

    Nors bendras fonas buvo korekcinis, platesnėje rinkoje netrūko pavienių ryškesnių judesių. Stipresnį šuolį demonstravo naujesnės, nišinėse srityse veikiančios bendrovės, o dalis aukštesnio rizikingumo įmonių patyrė didesnius svyravimus po ankstesnių pakilimų.

    Artimiausiomis savaitėmis GPW investuotojų dėmesys tikėtina išliks sutelktas į valiutų kryptį, žaliavų kainų dinamiką bei centrinių bankų signalus, nes būtent šie veiksniai pastaruoju metu labiausiai keičia rizikos apetitą regione.

  • Šaltas dušas Varšuvos biržoje: WIG20 penktadienį smuko, o rekordo šįkart pasiekti nepavyko

    Penktadienio kritimas atšaldė nuotaikas

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje pažymėta ryškia kaita: optimizmą dėl galimo naujo pakilimo rekordo užgesino silpna penktadienio prekybos sesija. WIG20 indeksas tądien fiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo kovo pradžios ir sugrąžino didelę dalį anksčiau sukaupto prieaugio.

    Nors savaitės pradžioje rinkoje dar buvo juntamos viltys priartėti prie šios bangos aukštumų, rekordo pagerinti nepavyko. Tai investuotojams tapo priminimu, kad net ir kylant rinkoms didesnis nepastovumas gali greitai pakeisti kryptį.

    Kaip baigėsi savaitė indeksams

    Per visą savaitę WIG20 prieaugis liko simbolinis ir siekė apie 0,3 proc., tačiau vien penktadienį indeksas smuko apie 2,4 proc. Platusis WIG pakilo apie 0,8 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 ūgtelėjo apie 0,5 proc.

    Tuo metu mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 savaitę užbaigė neigiamai ir krito apie 0,4 proc. Skirtingi segmentų rezultatai rodo, kad investuotojai labiau rinkosi likvidesnes ir aiškesnį pelningumą demonstruojančias įmones.

    Nuo metų pradžios Varšuvos biržos grąža išliko palyginti aukšta: WIG20 buvo pakilęs apie 11,4 proc., WIG apie 12 proc., mWIG40 apie 11,5 proc., o sWIG80 apie 4,2 proc. Tokia dinamika leidžia teigti, kad korekcija kol kas labiau panaši į atvėsimą po stipresnio periodo, o ne į aiškų tendencijos lūžį.

    Europos kontekste Varšuvos indeksai atrodė atsparesni: dalis didžiųjų Vakarų Europos indeksų savaitę užbaigė su ryškesniu minusu. Investuotojai tai dažnai vertina kaip signalą, kad regiono rinkos gali išlikti patrauklios, tačiau išlieka jautrios globaliems sentimentams.

    Bankai laikėsi tvirčiau, dėmesys krypo į rezultatus

    Tarp sektorių geriau išsiskyrė bankai: WIG-Banki per savaitę buvo pakilęs beveik 3 proc., nors penktadienį spaudimas pasiekė ir šį segmentą. Didesnis investuotojų dėmesys bankams įprastai siejamas su jų pelningumu ir aiškiau prognozuojamais pinigų srautais.

    Didžiausio Lenkijos banko PKO BP akcijos savaitę užbaigė su maždaug 3 proc. prieaugiu po paskelbtų ketvirčio rezultatų. Bankas pranešė, kad grupės konsoliduotas grynasis pelnas pirmąjį 2026 metų ketvirtį siekė 2,52 mlrd. zlotų, tai yra apie 590 mln. eurų, ir buvo maždaug 2 proc. didesnis nei prieš metus.

    Tuo metu KGHM akcijos elgėsi banguotai ir per savaitę buvo nusileidusios apie 0,8 proc., nors atskiromis dienomis svyravimai buvo ryškūs. Bendrovė rinkai siuntė žinutę apie rezultatus, kuriuos vadovybė apibūdino kaip stipriausius per daugiau nei dešimtmetį, tačiau žaliavų sektoriuje nuotaikos išlieka itin priklausomos nuo pasaulinių kainų.

    Ryškesniu savaitės akcentu tapo „Dino Polska“, kurios akcijos per savaitę buvo pakilusios apie 6 proc. Po paskelbtų rezultatų investuotojai reagavo į tai, kad pirmojo 2026 metų ketvirčio grynasis pelnas siekė 316 mln. zlotų, tai yra apie 74 mln. eurų, ir buvo didesnis nei tikėjosi rinka.

    „Dino Polska“ taip pat pranešė, kad grupės pajamos pasiekė 8,44 mlrd. zlotų, arba apie 2,0 mlrd. eurų, ir per metus išaugo apie 14,8 proc. Mažmeninės prekybos įmonėms rinkoje dažniausiai palankiai vertinamas stabilus apyvartų augimas, tačiau dėmesys dažnai krypsta ir į maržas bei kaštų kontrolę, ypač kai vartojimo tendencijos tampa mažiau nuspėjamos.

    Be didžiausių vardų, investuotojai vertino ir kitų įmonių ketvirčio ataskaitas, kurios tapo svarbiu trumpalaikių judesių katalizatoriumi. Tokiais laikotarpiais rinka dažnai reaguoja ne tik į pačius skaičius, bet ir į vadovų prognozes bei signalus apie paklausą, kainodarą ir investicijų planus.

  • Varšuvos birža po įtampos fone: KGHM ir Orlen atsilaikė, WIG20 smuko 1,59 proc.

    Varšuvos biržoje savaitės pabaigą pažymėjo bendras akcijų pigimas, o investuotojų nuotaikas ir toliau veikė užsitęsusi JAV ir Irano karo įtampa. Rinkoje daugiausia dėmesio teko žaliavoms, nes naftos, dujų ir tauriųjų metalų kainų svyravimai iš karto atsispindi didžiausių sektoriaus bendrovių vertinimuose.

    Penktadienio prekyboje pagrindinis indeksas WIG20 krito 1,59 proc. iki 3 535,94 punkto, platesnis WIG smuko 1,57 proc. iki 130 226,11 punkto. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG siekė 9 068,23 punkto, o bendra rinkos kryptis rodė didesnį atsargumą nei savaitės viduryje.

    KGHM ir Orlen išsiskyrė augimu

    Tarp didžiausių WIG20 bendrovių išsiskyrė dvi: KGHM akcijos kilo 1,39 proc. iki 338,65 zloto, o Orlen brango 0,21 proc. iki 140,30 zloto. Perskaičiavus pagal apytikslį 4,3 zloto už eurą kursą, tai atitinka maždaug 78,8 euro už KGHM ir 32,6 euro už Orlen akciją.

    Likusi didžioji indekso dalis fiksavo nuosmukį, o spaudimas buvo juntamas tiek finansų, tiek vartojimo, tiek energetikos segmentuose. Tokia struktūra rodo, kad investuotojai rinkosi aiškesnį ryšį su žaliavų ciklu turinčias pozicijas, o kitose srityse mažino riziką.

    Aktyviausiai prekiauta bankais

    Didžiausia apyvarta išsiskyrė Alior Bank: apie 254,46 mln. zlotų, tai yra maždaug 59 mln. eurų. Toliau rikiavosi KGHM su maždaug 233,64 mln. zlotų, arba apie 54 mln. eurų, taip pat Dino Polska, LPP ir PKO BP.

    Bendra akcijų rinkos apyvarta siekė 2,123 mlrd. zlotų, tai yra apie 494 mln. eurų. Palyginimui, aktyvesnę prekybą birža matė savaitės pradžioje, kai apyvarta buvo virš 2,9 mlrd. zlotų, arba apie 674 mln. eurų, tačiau vėliau dėl geopolitinių signalų rinka grįžo į gynybinį režimą.

    Rinkos plotis ir naujoko spaudimas

    Prekybos dieną brango 112 bendrovių akcijos, pigo 198, o 91 nekito, todėl bendras rinkos plotis buvo neigiamas. Tai paprastai signalizuoja ne vien atskirų sektorių judėjimą, o platesnį rizikos mažinimą.

    Dėmesio sulaukė ir naujokė Rex Concepts, kurios akcijų kaina po debiuto krito: nuo 14 zlotų emisijos kainos iki 13,60 zloto pirmos dienos pabaigoje, o vėliau dar 2,94 proc. iki 13,20 zloto. Tai atitinka kritimą nuo maždaug 3,26 euro iki 3,07 euro, ir rodo, kad investuotojai pirminėje rinkoje taip pat tapo atsargesni.

    Artimiausiu metu Varšuvos biržos kryptį, tikėtina, lems ne tik įmonių rezultatai, bet ir žaliavų kainų dinamika bei signalai apie konflikto Artimuosiuose Rytuose deeskalaciją. Kol aiškumo mažai, rinkoje dažniau matomas selektyvus pasirinkimas ir didesnis jautrumas naujienų srautui.