Lisabonos Rossio aikštėje įsikūręs nacionalinis teatras D. Maria II po beveik ketverių metų pertraukos vėl atveria duris žiūrovams. Pastatas grįžta į repertuarą po didžiausios per kelis dešimtmečius renovacijos, o atidarymui pasirinktas kūrinys, kurį teatro bendruomenė neretai vadina prakeiktu.
Teatras sezoną pradeda Williamo Shakespeareo tragedija Makbetas. Šis pasirinkimas simboliškas: 1964 metais, kai teatre buvo rodomas būtent Makbetas, gaisras sunaikino pastatą, o istorinis įvykis ilgam tapo viena ryškiausių teatro tapatybės žymių.
„Tai buvo teatro istorijos trauma ir labai apibrėžiantis momentas, o ši pjesė, apipinta prietarais, ilgą laiką čia nebuvo rodoma“, – sakė D. Maria II meninis vadovas ir spektaklio režisierius Pedro Penimas.
Naujojoje interpretacijoje režisierius sąmoningai žaidžia su Makbeto reputacija, scenoje naudodamas tikrą ugnį. Teatro pasaulyje šiai tragedijai per šimtmečius prilipo istorijos apie nelaimes užkulisiuose, traumas, netikėtus incidentus ir technines klaidas, todėl dalis kūrėjų ją iki šiol lydi su atsarga.
Spektaklis sutampa ir su teatro sukaktimi: D. Maria II mini 180 metų jubiliejų. Pasak kūrėjų, atidarymo programa siekia ne tik grąžinti publiką į pagrindinę salę, bet ir priminti, kad teatras atsinaujina, išsaugodamas savo istorijos sluoksnius.
Renovacija atnaujino pagrindinės salės technines galimybes. Skelbiama, kad pagerintos scenos mechanikos, apšvietimo ir garso sistemos, o pati scena gali būti keliama ir sukinėjama, todėl atsiveria platesnės režisūrinės ir scenografijos galimybės didelio masto pastatymams.
Makbeto pastatyme scenografija sąmoningai įtraukia patį teatrą: dekoracijose atkartojamas pastato fasadas, o vienas personažų susietas su karaliene Marija II, kurios vardu teatras ir pavadintas. Tokiu būdu spektaklis virsta ne tik Shakespeareo istorija apie valdžios geismą, bet ir pačios scenos sugrįžimo pasakojimu.
Vienas praktinių iššūkių kūrybinei komandai kilo dar prieš repeticijas. Iš pradžių buvo planuota naudoti istorinę pjesės versiją, tačiau, nesulaukus atsakymo dėl teisių, Pedro Penimas ėmėsi pats parengti naują vertimą, siekdamas išlaikyti poetiškumą, bet kartu priartinti kalbą prie šiuolaikinio žiūrovo.
Režisierius pabrėžia, kad Makbetas šiandien skamba ypač aktualiai, nes kalba apie visuomenėje matomą blogio patrauklumą ir jo demonstravimą. Jo teigimu, pjesė leidžia daugybę perskaitymų, o žiūrovui paliekama erdvės pačiam susidėlioti reikšmes, susieti jas su dabarties informaciniu triukšmu ir politiniais naratyvais.
Pagrindinį Makbeto vaidmenį kuria José Raposo, o ledi Makbet vaidmenį atlieka Bárbara Branco. Aktorė pabrėžė, kad spektaklis techniškai itin ambicingas, nes maksimaliai išnaudoja teatro infrastruktūrą, įskaitant scenos platformas, ugnį ir kitus efektus, todėl atsakomybė, anot jos, apima ne tik vaidmenis, bet ir paties teatro sugrįžimą.
Didelis susidomėjimas matomas ir bilietų kasose: ilgesnis nei įprasta sezonas vis tiek greitai išpirktas, o likusios vietos, kaip nurodoma, dažniausiai yra su ribotu matomumu. Premjera įvyko rugsėjo 18 dieną, o spektakliai numatyti iki spalio 31 dienos.
