Tag: Władysław Kosiniak-Kamysz

  • Lenkijos gynybos viceministrė: dronų „pirkimas į sandėlį“ nereikalingas dėl sparčios technologijų kaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad „pirkti dronus į sandėlį“ nėra prasmės, nes per trumpą laiką mūšio lauke atsiranda naujų tipų ir sprendimų. Pasak jos, atsargos tokiu atveju greitai prarastų vertę.

    Kaip skelbia WNP.pl, pareigūnė šią poziciją pristatė konferencijoje, kur buvo aptartos Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams prielaidos. Gynybos sektoriaus užsakymai Lenkijai įvardijami tarp svarbiausių prioritetų.

    Sobkowiak-Czarnecka akcentavo, kad, atsižvelgiant į saugumo grėsmes ir itin sparčią technologijų raidą, būtina maksimaliai trumpinti pirkimų procesus. Ji kėlė klausimą, kokia prasmė užsakymams, jei tiekėjas parenkamas per penkerius metus, kai poreikiai keičiasi „čia ir dabar“.

    Pasak viceministrės, kartu svarbu užtikrinti atsakomybės apsaugą tiems, kurie vykdo pirkimus, kai jie atliekami ne pagal įprastas viešųjų pirkimų taisykles. Tokių sprendimų tikslas – greičiau aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

    Kodėl dronų nekaupia dideliais kiekiais

    Pareigūnė pabrėžė, kad dronai yra aiškus pavyzdys, kaip greitai kinta technologijos šiuolaikiniame kare. Jos teigimu, jei šiandien nupirktos didelės atsargos, po kelių mėnesių kariuomenei gali reikėti jau visai kitokio tipo sistemų.

    „Jeigu kažkas manęs klausia, kodėl neperkame tonų dronų, atsakau: kam man juos sandėliuoti, jeigu po dviejų mėnesių mūšio lauke turėsiu kitą dronų tipą? Toks pirkimas į atsargas tiesiog nereikalingas“, – sakė ji.

    Sobkowiak-Czarnecka taip pat priminė, kad 2025 metų rugsėjį Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą (Nr. 123), susijusį su dronų ir antidronų sistemomis. Šis sprendimas numato galimybę supaprastinti užsakymų kelią, jei sistema sėkmingai praeina bandymus ir gauna teigiamas kariuomenės rekomendacijas bei ministro pritarimą.

    Tokiu atveju, anot jos, kariuomenė gali teikti užsakymą aplenkdama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Viceministrė tai pavadino „gigantišku sutrumpinimu“.

    Išlaidos dronams sparčiai auga

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra priminęs, kad 2023 metais sistemoms be įgulos buvo skiriama apie 100 mln. zlotų per metus. Tuo metu 2026 metais dronams ir antidronų sistemoms numatyta 26 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2027 metų sausį pirmasis MQ-9B „SkyGuardian“ turėtų pasiekti 12-ąją bepilocių orlaivių bazę Miroslaviece. Šis aparatas įvardijamas kaip didžiausias ir brangiausias bepilotis Lenkijos kariuomenės arsenale.

    Trijų tokių orlaivių tiekimo sutartį, kurios vertė – 310 mln. JAV dolerių, Lenkijos gynybos ministerija pasirašė 2024 metų gruodį. MQ-9B turėtų pakeisti senesnius MQ-9A „Reaper“, kuriuos kariuomenė naudoja pagal lizingo schemą nuo 2023 metų vasario ir kurie dislokuoti Miroslaviece.

  • Lenkijos gynybos ministras Kosiniak-Kamysz vyksta į Vašingtoną: bazė ir „Patriot“ raketos

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pirmadienio vakarą išvyksta į Vašingtoną derėtis dėl dviejų Varšuvai strategiškai svarbių klausimų – galimos nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje ir pramoninio bendradarbiavimo, susijusio su oro gynybos sistemomis „Patriot“.

    Kaip skelbia portalas WNP, Pentagonuose numatytuose susitikimuose Lenkijos delegacija ketina aptarti ir sprendimą dėl amerikiečių pajėgų dislokavimo, ir tolimesnius žingsnius po to, kai buvo paskelbta apie planus Lenkijoje įkurti „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą.

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad vizitas bus trumpas, bet intensyvus: ministras planuoja trečiadienį, lapkričio 11 dieną, grįžti į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime.

    Pasak jos, po sprendimo dėl aptarnavimo centro Varšuva siekia ne tik techninio serviso, bet ir platesnės pramoninės partnerystės – įskaitant galimą koprodukciją Lenkijos teritorijoje bei kitas investicijas, dėl kurių jau vyksta derybos.

    Du pagrindiniai derybų klausimai

    Pagrindiniai susitikimai Vašingtone numatyti Pentagone – Lenkijos atstovai planuoja kalbėtis su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu.

    Pirmasis derybų blokas – nuolatinės JAV bazės Lenkijoje klausimas. Lenkijos pusė teigia girdinti iš partnerių, kad sprendimas artėja, tačiau jis siejamas ir su Pentagonui atliekama platesne amerikiečių pajėgų Europoje strategine peržiūra.

    Antrasis blokas – bendradarbiavimas dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų. Lenkija jau gavo signalą dėl aptarnavimo centro, tačiau nori, kad bendradarbiavimas apimtų daugiau nei vien techninę priežiūrą.

    Trijų mėnesių terminas susitarimui su „Lockheed Martin“

    Lenkija nurodo, kad derybos dėl „Patriot“ raketų PAC-3 MSE aptarnavimo turėtų trukti apie tris mėnesius – tiek, anot M. Sobkowiak-Czarneckos, esą yra numatyta susitarti dėl sutarties turinio su gamintoju „Lockheed Martin“.

    Pasirašyta sutartis būtų esminis žingsnis, po kurio Varšuva žada pateikti daugiau detalių – įskaitant aptarnavimo centro vietą ir investicijos apimtį. Kol kas, kaip teigiama, vyksta intensyvus darbas už uždarų durų.

    Viceministrė taip pat pranešė, kad po kelių savaičių planuoja dar vieną vizitą JAV, kad derybos dėl projekto sąlygų būtų tęsiamos.

    Komentarai dėl galimų permainų Pentagone

    Lenkijos pareigūnams buvo užduotas ir klausimas, ar žiniasklaidoje aptariamos galimos permainos JAV gynybos sekretoriaus poste nepaveiks derybų.

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigė, kad Lenkija, rūpindamasi savo saugumu, neketina remtis spekuliacijomis ir pabrėžė, jog Varšuva yra pasirengusi kalbėtis su bet kuriuo JAV partneriu.

  • Pentagonas: Lenkijos gynybos ministras Kosiniakas-Kamyszas susitiks su Pete’u Hegsethu

    Pentagonas pranešė, kad antradienį Vašingtone JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas susitiks su Lenkijos vicepremjeru ir gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu.

    Derybų darbotvarkėje numatyta aptarti JAV karių buvimą Lenkijoje ir galimą nuolatinę bazę. Apie planuojamą susitikimą skelbiama iš anksto, pabrėžiant jo svarbą dvišaliam saugumo bendradarbiavimui.

    Pentagono teigimu, susitikimas turėtų vykti 10.30 vietos laiku. Tai būtų antras bandymas surengti šių politikų derybas po to, kai ankstesnis planas žlugo paskutinę minutę.

    Rugsėjį numatyta Kosiniako-Kamyszo kelionė ir susitikimas Vašingtone buvo atšaukti dėl Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizito Jungtinėse Valstijose. Dėl šios patirties Lenkijos gynybos ministras anksčiau viešai vengė įvardyti konkrečias galimas vizito datas.

    Apie ką ketinama kalbėtis Pentagone

    Prieš paskelbiant apie konkrečią susitikimo dieną, Lenkijos vicepremjeras buvo užsiminęs, kad į JAV vyktų „jei viskas klostysis gerai“. Jis teigė, jog Pentagone ketinama kalbėtis apie bazes, JAV karių buvimą Lenkijoje ir Lenkijos bei JAV aljansą.

    Nuolatinės JAV pajėgų dislokacijos klausimas Lenkijoje pastaruoju metu buvo aptariamas ir šalies vidaus formatuose – šis klausimas minėtas Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje.

    Politinis fonas JAV

    Susitikimas planuojamas praėjus maždaug savaitei po JAV vidurio kadencijos rinkimų į Kongresą. Po jų Respublikonų partija prarado daugumą abiejuose rūmuose, užleisdama ją Demokratų partijai.

    Tekste taip pat pažymima, kad JAV vidaus politikoje aptariamos priežastys, dėl kurių respublikonai patyrė nesėkmę, o tarp galimų pasekmių minimi svarstymai dėl atsakomybės gynybos sektoriuje.

  • Lenkijos gynybos ministras apie „Palantir“: su bendrove dirbame seniai, sprendimą lems kariuomenės analizė

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz tvirtina, kad Lenkijos bendradarbiavimas su JAV bendrove „Palantir“ nėra naujiena, o jos programine įranga naudojasi daugelis kariuomenių.

    Ministras pabrėžė, jog „Palantir“ sprendimai taikomi, be kita ko, NATO ir Ukrainoje, o Lenkijoje vykstančios derybos bei techniniai vertinimai jau kurį laiką yra kariuomenės rankose. Apie tai pranešė portalas WNP.

    Pasak W. Kosiniak-Kamyszo, šiuo metu viskas yra karinės analizės objektas, o galutinio sprendimo jis laukia po šios analizės pabaigos.

    Tuo pat metu dalis Lenkijos parlamentarų ir aktyvistų kelia klausimų dėl galimos prieigos prie jautrių kariuomenės duomenų ir ragina neskubėti su susitarimais, kol neįvyks viešas auditas.

    Ką sako Gynybos ministerija

    Gynybos ministras aiškino, kad pokalbiai su „Palantir“ vyksta jau daug mėnesių. Jis taip pat priminė, kad pats yra pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo remiantis toliau vyksta derybos.

    Pasak ministro, šios derybos vyksta Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų komponento vadavietėje. Būtent ten, kaip nurodoma, vertinamos galimos technologijos ir jų pritaikomumas.

    Kalbėdamas apie viešą kritiką ir spaudimą, W. Kosiniak-Kamyszas leido suprasti, kad šia tema esą yra daug interesų ir lobizmo, tačiau pabrėžė laukiantis karinių vertintojų išvadų.

    Parlamentarų ir akcijos „Mūsų duomenys“ kritika

    Ketvirtadienį Lenkijos parlamento nariai Franciszek Sterczewski (Piliečių koalicija), Daria Gosek-Popiołek (Kairė) ir Maciej Konieczny (Razem) kartu su aktyvistais spaudos konferencijoje kalbėjo apie rizikas, susijusias su kariuomenės duomenų saugumu.

    Jų teigimu, pagrindinis nerimas susijęs su tuo, kokią prieigą prie duomenų galėtų gauti privati bendrovė, ir ar tokie sprendimai būtų pakankamai skaidriai patikrinti.

    Akcijos „Nasze Dane“ („Mūsų duomenys“) iniciatoriai pranešė planuojantys protestą Varšuvoje savaitgalį. Jie reikalauja sustabdyti sutarties pasirašymą iki rengiamos „rimtos ir viešos“ patikros (audito).

    Kaip vystėsi Lenkijos ir „Palantir“ bendradarbiavimas

    Straipsnyje nurodoma, kad bendradarbiavimas pradėtas 2024 metų gruodį pasirašius memorandumą. Vėliau buvo pasirašytas ir ketinimų protokolas, apimantis dirbtinio intelekto, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo sritis.

    Taip pat minimi planai testuoti techninius sprendimus, keistis informacija, organizuoti mokymus ir pratybas. Paviešintuose dokumentuose buvo kalbama ir apie galimybę tirti „Palantir“ parengtos sistemos „Maven Smart System Poland“ (MSS-P) diegimą.

    Be to, pranešta ir apie pasirašytą konfidencialumo susitarimą, kuris, kaip nurodoma, turėjo sudaryti sąlygas dalintis konfidencialia informacija testavimo, mokymų ir pratybų tikslais.

    Kodėl „Palantir“ kelia ginčų

    Tekste primenama, kad „Palantir“ praeityje buvo kritikuojama dėl glaudžių ryšių su žvalgybos ir saugumo institucijomis. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo pažeidimų riziką, nepakankamą skaidrumą ir galimą žmonių profiliavimą pagal skaitmeninę veiklą.

    Diskusijų kelia ir tai, kad „Palantir“ technologijos naudojamos įvairiuose kariniuose kontekstuose, o tai daliai visuomenės ir politikų tampa papildomu argumentu reikalauti griežtesnės kontrolės.

    Lenkijos gynybos ministerija kol kas pabrėžia, kad sprendimai dar nėra galutiniai, o tolesni žingsniai priklausys nuo kariuomenės analizės rezultatų.

  • PSL apsisprendė dėl 2027 metų rinkimų: Kosiniakas-Kamyšas atskleidė, kaip eis į kovą

    Nors Lenkijos parlamento rinkimai vyks tik 2027 metais, politinės partijos vis aktyviau dėlioja strategijas. Lenkijos valstiečių partija PSL signalizuoja, kad šįkart nori aiškesnio identiteto ir atskiro starto, o ne plataus koalicinio projekto.

    Pirmadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje PSL vadovas ir Lenkijos vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyšas buvo paklaustas, ar jau apsispręsta dėl dalyvavimo 2027 metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Politikas teigė, kad partija ruošiasi savarankiškam startui ir savo programą formuos taip, kad būtų atpažįstama be koalicinės etiketės.

    Šis pareiškimas reikšmingas, nes 2023 metais PSL rinkimuose dalyvavo bendrame sąraše su Polska 2050, o projektas buvo žinomas kaip Trečiasis kelias. Tokia formulė leido partneriams telkti balsus, tačiau kartu kėlė įtampų dėl lyderystės, darbotvarkės prioritetų ir rinkėjų profilio.

    Politikas taip pat komentavo viešojoje erdvėje aptarinėjamas galimas Prezidentūros užkulisinės derybas dėl vadinamojo senatorių pakto ir kontaktus su Konfederacijos Koronos Lenkijos lyderiu Grzegorzu Braunu. Kosiniakas-Kamyšas pareiškė, kad valdantiesiems nepalankus scenarijus Prezidentūrai būtų naudingas, o dalis iniciatyvų, jo vertinimu, yra orientuotos į politinį destabilizavimą.

    „Prezidentūrai mūsų Vyriausybės žlugimas būtų didžiausias džiaugsmas“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyšas.

    „Nenustebsiu, jei jie su Braunu ar bet kuriuo kitu gryno populizmo įsikūnijimu apie tai kalbėtų“, – pridūrė jis.

    Lenkijos politologų vertinimu, ankstyvas apsisprendimas dėl savarankiško starto dažnai reiškia siekį mobilizuoti branduolinius rinkėjus ir susigrąžinti politinę erdvę regionuose. Kita vertus, Lenkijos rinkimų sistema koalicijoms ir partijoms taiko skirtingus slenksčius, todėl atskiras startas paprastai didina riziką, jei reitingai svyruoja.

    PSL laikoma viena seniausių ir organizaciškai stipriausių Lenkijos partijų, tradiciškai turinčia atramą mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Artėjant 2027 metų rinkimams partijos sprendimas startuoti vienai gali pakeisti derybines pozicijas tiek su centristais, tiek su platesne valdančiosios stovyklos dalimi, jei po balsavimo prireiktų naujų koalicijų.

  • Lenkijos gynybos ministras įvardijo tris kariuomenės prioritetus: dronai, nuotolinis smūgis ir DI

    Lenkijos gynybos ministras, vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė tris pagrindines kryptis, į kurias artimiausiu metu turėtų koncentruotis Lenkijos kariuomenė. Jo teigimu, didžiausias prioritetas tenka dronams ir antidronų sistemoms, taip pat pigiems, bet tiksliems tolimojo nuotolio smūgio sprendimams bei DI.

    Apie tai jis kalbėjo Sopote vykusiame Europos naujųjų idėjų forume, akcentuodamas saugumo situaciją regione ir Rusijos tęsiamus išpuolius prieš Ukrainą. Ministras pabrėžė, kad parama Kyjivui išlieka Lenkijos interesas, nes karo pamokos tiesiogiai formuoja viso regiono gynybos planavimą.

    „Dalį turimos įrangos perduodame Ukrainai kaip paramą, ir tai darome ir dėl savo interesų. Toliau remsime Ukrainą, bus ir kitų paramos siuntų“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, dronai ir antidronų priemonės tapo būtinybe, nes šiuolaikiniame kare bepilotės platformos naudojamos žvalgybai, taikinių nustatymui ir smūgiams, o kartu didėja poreikis apsaugoti infrastruktūrą bei kariuomenės vienetus. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net palyginti nebrangūs dronai gali sukelti reikšmingų nuostolių, todėl atsakas turi būti masinis ir daugiasluoksnis.

    Antrasis įvardytas prioritetas – mažos kainos, bet didelio tikslumo tolimojo nuotolio smūgio pajėgumai. Tokie sprendimai leidžia atgrasyti ir veikti didesniais atstumais ne tik remiantis brangia technika, bet ir plečiant priemonių spektrą, kurios gali būti greičiau pagaminamos bei papildomos.

    Trečioji kryptis – DI, kuris, ministro vertinimu, tampa svarbus tiek mūšio lauko valdymui, tiek kariuomenės resursų planavimui. DI pritaikymas gynyboje dažniausiai siejamas su greitesne duomenų analize, žvalgybinės informacijos apdorojimu, situacijos vertinimu realiu laiku ir efektyvesniu logistikos organizavimu, tačiau tam būtini aiškūs saugumo standartai ir patikimos duomenų apsaugos priemonės.

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat pranešė šią savaitę nurodęs atlikti vadinamąją mažą strateginę peržiūrą, kurios tikslas – gauti tiesioginį kariuomenės ir vadų įvertinimą, ko labiausiai trūksta dabar. Ministro teigimu, civilinė valdžios priežiūra turi užtikrinti, kad poreikiai būtų suformuluoti aiškiai, o politinė atsakomybė už įsigijimų įgyvendinimą būtų prisiimta atvirai.

    Kalbėdamas apie technologijas, ministras akcentavo ir vadinamąjį dvejopos paskirties principą, kai sprendimai tinka tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Kaip pavyzdžius jis minėjo dronus, 3D spausdinimą ir DI, o tokios technologijos, pasak jo, šiuo metu turi palankiausias sąlygas sparčiai plėtrai.

    Ministras ragino investuoti į pasirengimą ir gamybinius pajėgumus, ypač rytiniuose Lenkijos regionuose, pabrėždamas, kad saugumo situacija skatina greitesnius sprendimus. Jo teigimu, šalyje nėra „blogos vietos investuoti“, o Lenkijos saugumas, pasak ministro, yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės stiprinimu ir modernizavimu.

  • Lenkija kuria Dronų legioną: civiliai operatoriai ruošiami kariuomenei, tikslas – šimtai tūkstančių

    Dronų legionas: civiliai kaip rezervo dalis

    Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie planus sukurti vadinamąjį Dronų legioną – iniciatyvą, kuri konfliktui kilus leistų greitai mobilizuoti dronus valdančius civilius kaip kariuomenės užnugarį.

    Apie tai per operatorių mokymus „Blue Eye 2026“ Naujajame Glinnike kalbėjo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžęs, kad moderniame kare dronai tampa kasdieniu įrankiu.

    „Dronų legionas vienys civilius, kurie konflikto atveju bus pasirengę veikti. Mums reikia šimtų tūkstančių dronų operatorių“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, tikslas nėra suburti dar vieną karinį vienetą, o sukurti aiškią sistemą, kuri leistų panaudoti sertifikuotų operatorių kompetencijas valstybės gynybai, kai to prireiktų.

    Jis taip pat akcentavo, kad kiekviena Lenkijos kariuomenės grandis turėtų gebėti naudoti dronus, o ne pasikliauti atskiromis specializuotomis komandomis.

    Mokymai ir sertifikavimas plečiami

    Naujajame Glinnike įsikūrusi 25-oji oro kavalerijos brigada turėtų tapti nuolatine vieta mokymams ir sertifikavimui, o „Blue Eye 2026“ – reguliariu renginiu, skirtu operatorių rengimui.

    Skelbiama, kad kitais metais dronų mokymai galėtų apimti apie 33 000 mokinių iš 500 karinių profilių klasių, o mokymų pabaigoje numatomas egzaminas Civilinės aviacijos administracijoje.

    Infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas nurodė, kad šiuo metu Lenkijoje yra daugiau kaip 560 000 sertifikuotų dronų operatorių, tačiau siekiama šį skaičių dar didinti.

    Jo teigimu, projekte svarbų vaidmenį atliks Civilinės aviacijos administracija ir Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra, kurios, esant poreikiui, gali būti panaudotos ir gynybos tikslams.

    Dronai, antidroninės sistemos ir DI

    Gynybos ministras taip pat pranešė pavedęs skubiai atlikti strateginę apžvalgą, nukreiptą į tris sritis: antidronines sistemas, tolimo tikslumo priemones ir dirbtinis intelektas taikymą.

    Jo vertinimu, Ukrainos karo patirtis rodo, kad dronai ir priemonės jiems aptikti bei neutralizuoti tampa vienu iš lemiamų veiksnių tiek gynyboje, tiek puolime.

    Finansavimo mastai, apie kuriuos kalbėta renginyje, rodo aiškią kryptį – dronų ir antidroninių sistemų pajėgumai Lenkijoje iš nišinės srities stumiami į masinį, visiems kariuomenės lygiams reikalingą standartą.

    Toks modelis, kai remiamasi plačiu civilių operatorių rezervu, gali tapti svarbiu elementu didinant valstybės parengtį, ypač tais atvejais, kai kritiškai svarbu greitai išplėsti pajėgumus be ilgo karių rengimo ciklo.

  • Karvio paplūdimyje rasti karinio drono fragmentai: Gynybos ministerija aiškina, iš kur jie atsirado

    Lenkijos pajūryje, Karvio paplūdimyje Pamario vaivadijoje, antradienio vakarą rasti skraidančio objekto fragmentai sukėlė tarnybų reakciją ir paskatino viešus paaiškinimus. Radinį apžiūrai ir tyrimui paėmė karinė žandarmerija bei prokuratūra.

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad tai yra Lenkijai priklausiusio karinio drono liekanos. Pasak jo, dronas buvo numuštas per karines pratybas, vykusias pakrantės poligone Ustkoje prieš kelias savaites, o jūra vėliau fragmentus išmetė į krantą.

    Kas žinoma apie radinį?

    Apie įtartiną objektą tarnyboms pranešė pašalinis asmuo, o pranešimas per Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pareigūnus maždaug 18.30 valandą. Į vietą atvykę pareigūnai aptvėrė teritoriją, informavo prokuratūrą ir iškvietė atsakingas tarnybas, kad būtų užtikrintas saugumas ir surinkti įrodymai.

    Žiniasklaidos teigimu, rastas įrenginys ar jo dalys galėjo būti maždaug dviejų metrų ilgio. Neoficiali informacija, paskelbta dar prieš ministerijos komentarą, taip pat rodė, kad tai greičiausiai testinio lenkiško drono fragmentai iš pratybų.

    Kodėl dronų tema jautri?

    Gynybos ministerijos vadovas pabrėžė, kad šis atvejis nėra susijęs su provokacija ar išorės grėsme, o veikiau yra pratybų pasekmė. Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione daugiau dėmesio skiriama tiek bepiločių sistemų panaudojimui, tiek jų neutralizavimo sprendimams, todėl bet koks panašus radinys automatiškai vertinamas atsargiai.

    Ministerijos teigimu, pratybose buvo testuojami Lenkijos kuriami dronai ir antidroninės priemonės, o jų plėtra siejama su šalies karinių pajėgumų stiprinimu. Tokie bandymai paprastai apima realias situacijas, įskaitant taikinių numušimą, o dėl oro ir jūros sąlygų nuolaužos gali būti nuneštos ir vėliau aptiktos civilinėse teritorijose.

    Ankstesni atvejai pajūryje

    Šis incidentas priminė ir ankstesnį atvejį, kai Baltijos jūra išmetė droną netoli Rusinovo, šalia Jarosławco. Tuomet viešai skelbta, kad tai buvo rusiškas kovinis bepiločio tipo aparatas, o aplinkybes tyrė prokuratūra ir specialiosios tarnybos.

    Dėl tokių precedentų kiekvienas panašus radinys pakrantėje vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad jis susijęs su nacionalinėmis pratybomis. Tarnybos primena, kad radus įtartinų daiktų pakrantėje svarbu jų neliesti ir nedelsiant informuoti atsakingas institucijas.

    „Užtikrinu, tai ne provokacija, o pratybų poligone Ustkoje pasekmė“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

  • Lenkai skelbia: iš ES gavo 44 mlrd. eurų gynybai – ministras žada panaudoti viską

    Lenkai skelbia: iš ES gavo 44 mlrd. eurų gynybai – ministras žada panaudoti viską

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz Varšuvoje pareiškė, kad šalis ketina maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos gynybai skirtas lėšas. Susitikime su už gynybą ir kosmosą atsakingu eurokomisaru Andriumi Kubiliumi aptarta Europos saugumo padėtis ir praktiniai pajėgumų stiprinimo žingsniai.

    Pasak ministro, Lenkija pasinaudos visomis lėšomis, kurias numato ES programa SAFE. Jo teigimu, Lenkijai skirta apie 44 mlrd. eurų suma, kuri galėtų būti nukreipta gynybos reikmėms, įskaitant įsigijimus ir modernizavimą.

    Diskusijose daug dėmesio skirta įvairioms sritims, nuo tradicinės ginkluotės iki kibernetinio saugumo ir naujų technologijų, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikiniam kariuomenės pasirengimui. Akcentuota, kad vien tik didesni biudžetai nepakanka, jei investicijos nėra suderintos su realiais pajėgumų poreikiais.

    Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad efektyviausias kelias yra sprendimus jungti taip, kad būtų kuriama moderni ir greitai prisitaikanti kariuomenė. Pasak jo, tai reiškia ne tik pirkimus, bet ir gamybos, tiekimo bei logistikos grandinių stiprinimą, taip pat mokymų ir infrastruktūros plėtrą.

    „Rusija veikia be pauzių ir nesidairo į kitus, o mes negalime likti miego režime“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Savo ruožtu Andrius Kubilius pažymėjo Lenkijos vaidmenį stiprinant visos Europos gynybą. Eurokomisaras atkreipė dėmesį, kad Lenkija išsiskiria didelėmis išlaidomis gynybai ir gali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms, nors toks tempas reikalauja politinės valios ir nuoseklaus planavimo.

    Pastaraisiais metais ES vis aktyviau ieško būdų spartinti gynybos pramonės pajėgumus ir bendrus pirkimus, kad valstybės narės greičiau užpildytų kritinius trūkumus. Tai apima ir siekį geriau koordinuoti investicijas, kad panašios sistemos būtų perkamos suderintai, o ginkluotės ir amunicijos gamyba Europoje didėtų.

  • Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Lenkai po 33 metų atsisveikina su „Pantera“: pristatė naują uniformą ir kamufliažą

    Pokytis po daugiau nei trijų dešimtmečių

    Lenkijos kariuomenė pristatė naują lauko uniformą, kuri turi pakeisti daugiau nei 33 metus naudotą modelį, siejamą su kamufliažu „Pantera“. Nauja apranga ir maskuotės raštas viešai pademonstruoti Čechanove, dalyvaujant aukščiausiems Lenkijos gynybos sistemos pareigūnams ir kariuomenės vadovybei.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad sprendimas keisti uniformą susijęs ne tik su estetika. Esminis tikslas – geriau pritaikyti aprangą šiuolaikinėms tarnybos sąlygoms, kintančiai kovos aplinkai ir naujausioms individualios ekipuotės tendencijoms.

    „Praėjo 33 metai nuo dabar naudojamo lauko uniformos rašto įvedimo. Atėjo laikas pokyčiams“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Naujas kamufliažas ir didesnis efektyvumas

    Naujasis maskuotės raštas pavadintas „K-03 Ryś“. Jis sukurtas taip, kad geriau skaidytų kario siluetą ir būtų veiksmingas skirtingose aplinkose – nuo miško iki urbanizuotų teritorijų.

    Teigiama, kad raštą sudaro penkios spalvos, parinktos pagal Lenkijos kraštovaizdyje dažniausiai sutinkamus atspalvius. Pristatymo metu akcentuota, kad kuriant raštą vertintas jo matomumas ir esant stebėjimui termovizoriais.

    Pagal pristatytą informaciją, naujojo kamufliažo efektyvumas turėtų būti maždaug 30 proc. didesnis nei iki šiol naudotos „Pantera“ maskuotės. Taip pat skelbta, kad jis panašiu skirtumu turėtų lenkti ir plačiai paplitusį „MultiCam“ tipo raštą.

    Uniformos konstrukcija, medžiagos ir apsauga

    Kartu su raštu atnaujintas ir pats uniformos kirpimas: švarkas ir kelnės suprojektuoti taip, kad geriau priglustų, nevaržytų judesių ir leistų patogiau pasiekti su savimi nešiojamą įrangą. Numatyta daugiau reguliavimo sprendimų, įskaitant lipdukus, o kišenės išdėstytos funkcionaliau.

    Atskiras dėmesys skirtas moterims kariams: pateikiami sprendimai, padedantys geriau pritaikyti švarko priekinę dalį, o kelnėms numatytas aukštesnis liemuo ir anatomiškesnis kirpimas. Skelbiama, kad komplektą bus galima individualizuoti pagal poreikius.

    Dideli pokyčiai numatomi ir audinyje: nurodoma, kad medžiaga tapo atsparesnė plyšimui maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus didesnis. Taip pat teigiama, kad audinys geriau praleidžia orą, todėl turėtų didėti komfortas ilgesnių pratybų ar tarnybos metu.

    Pristatant uniformą pabrėžta ir intelektinės nuosavybės klausimo svarba: naujasis kamufliažo raštas registruotas ir saugomas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Tai turi sumažinti nelegalios kopijavimo riziką ir aiškiau kontroliuoti tiekimą.

    Naujoji uniforma buvo demonstruojama kartu su kitu individualios ekipuotės atnaujinimu: pristatyti šarviniai liemenės sprendimai, taip pat pademonstruota ginkluotė ir priedai, naudojami šiuolaikinėje pėstininkų ekipuotėje. Lenkija šiuos pokyčius sieja su platesne karių individualios įrangos modernizacija.

    Skelbiama, kad vieno komplekto kaina siekia apie 230 eurų. Šiemet nauja uniforma turėtų pasiekti apie 7 500 karių, o pilnas perėjimas prie atnaujintos aprangos planuojamas iki 2028 metų pabaigos, numatant reikšmingą ilgalaikį finansavimą.

    Iki šiol naudota uniforma kilo iš 1993 metais sukurto modelio, pirmiausia sieto su specialiosiomis pajėgomis, o vėliau pritaikyto ir platesniam kariuomenės naudojimui. Per dešimtmečius ji keista ir tobulinta, tačiau „Pantera“ raštas išliko labiausiai atpažįstama jos dalis.