CP v2

Tag: Władysław Kosiniak-Kamysz

  • Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Kokio masto parama įvardyta

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė detalizuotą ginkluotės ir karinės įrangos, perduotos Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, sąrašą. Ministerijos skaičiavimu, bendra tokios paramos vertė siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

    Didžiausias perdavimų pikas fiksuotas 2022–2023 metais, kai Ukrainai perduotos siuntos sudarė pagrindinę visos sumos dalį. 2024–2026 metų laikotarpiui nurodyta maždaug 360 mln. eurų vertė, arba apie 9,4 proc. visos įvardytos paramos.

    Tankai, šarvuočiai ir artilerija

    Pasak pateiktų duomenų, perduota technika apytikriai prilygtų viso armijos korpuso aprūpinimui pagal sovietinius standartus. Tarp svarbiausių perdavimų minimi apie 350–354 tankai, įskaitant T-72, PT-91 Twardy ir „Leopard 2A4“.

    Taip pat nurodyta, kad Ukrainą pasiekė apie 500–550 šarvuotų transporterių ir pėstininkų kovos mašinų, įskaitant „Rosomak“, BWP-1 ir BRDM. Toks kiekis, vertinant pagal tipinę struktūrą, galėtų užpildyti kelių mechanizuotų brigadų poreikius.

    Vienu iš vertingiausių indėlių įvardytos 155 mm savaeigės haubicos AHS „Krab“, kurių šaudymo nuotolis, priklausomai nuo šaudmenų, gali viršyti 40 kilometrų. Pabrėžiama, kad mobilumas ir ugnies valdymo sprendimai leido Ukrainai efektyviau vykdyti kontrbaterinę kovą ir teikti paramą manevruojantiems daliniams.

    Pranešime taip pat minimos 2S1 Goździk haubicos, BM-21 „Grad“ reaktyvinės salvės sistemos ir minosvaidžiai. Greta sunkiosios ginkluotės įvardytos ir nešiojamos sistemos, tokios kaip „Javelin“ ir „Piorun“.

    Aviacija, dronai ir oro gynyba

    Oro pajėgoms, kaip teigiama, perduota 14 naikintuvų „MiG-29“ ir 14 atakos sraigtasparnių „Mi-24“. Tokio tipo technika Ukrainai svarbi tiek atremiant oro grėsmes, tiek vykdant tiesioginę paramą sausumos pajėgoms.

    Lenkija nurodė perdavusi ir šalyje gaminamas bepiločių sistemas, tarp jų klajojančią amuniciją „Warmate“ bei žvalgybinius dronus „FlyEye“, kuriuos sieja viena esminių šiuolaikinio karo tendencijų: greitas taikinių aptikimas ir tikslus smūgis trumpu sprendimo ciklu.

    Didelę dalį paramos sudarė ir oro gynybos priemonės, įskaitant S-200, S-125, „OSA“, „Szylka“ bei raketas „KUB“ sistemoms. Ministerijos vertinimu, tokie perdavimai prisidėjo prie daugiasluoksnės oro gynybos kūrimo, ypač intensyvių raketinių ir aviacinių atakų laikotarpiais.

    Atskirai viešojoje erdvėje nuskambėjo tema dėl ypač brangių „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 MSE perdavimo, kurį ministras oficialiai patvirtino. Tokios raketos laikomos kritiškai svarbiomis saugant didelės vertės taikinius, tarp jų ir Ukrainos sostinės infrastruktūrą.

    Karinės paramos struktūra rodo, kad Lenkijos indėlis apėmė ne vien pavienes siuntas, o kompleksinį Ukrainos pajėgumų stiprinimą nuo šarvuotos technikos ir artilerijos iki žvalgybos, oro gynybos ir individualios karių įrangos. Toks derinys laikomas vienu iš veiksnių, leidusių Ukrainai 2022 metų antroje pusėje vykdyti sėkmingas kontrpuolimo operacijas.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Triukšmas dėl SAFE pinigų Ukrainai: valdžia atrėžė, kas iš tiesų bus finansuojama Lenkijoje

    Lenkijoje pastarosiomis dienomis įsiplieskė diskusijos dėl ES iniciatyvos SAFE lėšų: socialiniuose tinkluose ir dalyje viešosios erdvės ėmė sklisti teiginiai, kad pinigai iš šio instrumento esą gali būti pervesti Ukrainai. Vyriausybės atstovai tokią versiją viešai atmetė, pabrėždami, kad SAFE mechanizmas nenumato pinigų pervedimų trečiosioms šalims.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime pareiškė, kad pagal SAFE planuojami pirkimai skirti tik Lenkijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijai. Pasak jo, sprendimai dėl įsigijimų priimami pagal nacionalinius teisės aktus ir kariuomenės poreikius, kuriuos suformuluoja Generalinis štabas.

    „Jokia įranga nebus perduota Ukrainai“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kilus ginčams, ar gali būti pervedami bent pinigai, vyriausybės įgaliotinė SAFE programai Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad tokio scenarijaus nėra. Ji nurodė, kad SAFE struktūra sukurta kaip finansavimo priemonė Europos gynybos pajėgumų stiprinimui, o ne kaip kanalas tiesioginiams pervedimams kitoms valstybėms.

    „Pinigai nebus pervedami. SAFE nenumato pinigų perdavimo“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Kas yra SAFE ir kam skirtos lėšos?

    SAFE, arba Security Action for Europe, yra Europos Sąjungos instrumentas, skirtas spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus įsigijimus, ypač augant saugumo rizikoms regione. Viešai skelbiamuose planuose nurodoma, kad tai iki 150 milijardų eurų vertės paskolų mechanizmas, kuriuo valstybės narės gali finansuoti prioritetinius gynybos projektus.

    Lenkijos pareigūnai akcentuoja, kad SAFE lėšos susiejamos su nacionaliniais modernizacijos planais ir vietos pramonės įtraukimu, o ne su paramos paketais kitoms šalims. Toks modelis ES mastu siejamas su pastangomis didinti Europos gynybos pramonės pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines ir greičiau užpildyti kritines spragas, pavyzdžiui, amunicijos, oro gynybos ar ryšių sistemų srityse.

    Dezinformacijos fonas išlieka

    Lenkijos valdžios teigimu, SAFE tema tapo informacinių manipuliacijų objektu: anksčiau viešojoje erdvėje esą buvo keliamos versijos, kad pinigai bus skirti ne Lenkijos, o kitų valstybių pramonei, o vėliau atsirado naujas naratyvas apie lėšų nutekėjimą Ukrainai. Ministerijos linija šiuo klausimu išlieka griežta: priemonė skirta tik Lenkijos gynybinių pajėgumų didinimui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio ginčai dažnai kyla dėl painiavos tarp skirtingų ES instrumentų: vieni skirti bendriems įsigijimams ir finansavimui pačiose valstybėse narėse, kiti gali būti susiję su parama partnerėms per atskiras programas. Dėl to institucijos vis dažniau pabrėžia aiškias finansavimo taisykles ir skaidrumo principus, kad būtų užkirstas kelias klaidinančioms interpretacijoms.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Lenkijos gynybos ministras po pokalbio su Pentagonu: JAV karių buvimas Lenkijoje nemažinamas

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė po telefoninio pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu gavęs patikinimą, kad JAV įsipareigojimai Lenkijos saugumui nesikeičia. Pasak ministro, šiuo metu vyksta JAV pajėgų pergrupavimas Europoje, tačiau sprendimų mažinti pajėgumus Lenkijoje nepriimta.

    Ministras akcentavo, kad Varšuvos ir Vašingtono karinis bendradarbiavimas išlieka tvirtas, o Lenkija ir toliau vertinama kaip svarbi NATO rytinio flango valstybė. Jis taip pat nurodė, jog abi pusės sutarė tęsti darbą dėl ilgalaikio JAV karių buvimo modelio Lenkijoje.

    „Pokalbį su Pete’u Hegsethu baigiau gavęs patvirtinimą: Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Lenkijos gynybai ir saugumui nesikeičia“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas vyksta su JAV pajėgomis Europoje?

    Diskusijos dėl JAV karių dislokavimo Europoje suintensyvėjo po viešų signalų, kad Vašingtonas gali koreguoti savo karinį pėdsaką žemyne, labiau remdamasis europiečių indėliu. NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas Briuselyje teigė, kad dalies JAV pajėgų judėjimai neturėtų susilpninti Aljanso gynybos planų regione.

    Generolas pabrėžė, kad europiniai sąjungininkai ir Kanada palaipsniui prisiima daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą Europoje, o JAV pajėgumai gali būti pritaikomi prie besikeičiančių poreikių. Vis dėlto tai, anot jo, yra kelerių metų procesas, o konkretaus grafiko kol kas neįvardijama.

    Prieštaringi pranešimai dėl rotacijų Lenkijoje

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Pentagonas galėjo koreguoti planus dėl dalies JAV karių rotacinio dislokavimo Lenkijoje. Įvairūs šaltiniai JAV žiniasklaidoje tokius pokyčius siejo su platesniais sprendimais mažinti JAV pajėgų skaičių Europoje ir peržiūrėti dislokavimo planus.

    Lenkijos vadovybė teigė, kad apie bet kokį JAV karių buvimo mažinimą Lenkijoje oficialiai informuota nebuvo, o Varšuva tikisi artimiausiomis dienomis išsklaidyti likusias abejones. Premjeras Donaldas Tuskas taip pat pabrėžė, kad Lenkijai esminė išlieka patikima ir prognozuojama transatlantinė partnerystė.

    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła Briuselyje aptarė situaciją su NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybe bei Baltijos šalių gynybos vadovais. Lenkijos kariuomenės teigimu, dėmesys skirtas JAV pajėgų buvimui NATO rytiniame flange ir praktiniam atgrasymo stiprinimui.

  • Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija ir PKP Cargo pasirašė sutartį: ką ji keičia kariuomenės logistikai

    Lenkijos gynybos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su krovinių vežimo geležinkeliais bendrove „PKP Cargo“. Šalies pareigūnai teigia, kad tai rėminis susitarimas, skirtas sutvarkyti ir paspartinti kariuomenės bei sąjungininkų transportą geležinkeliais.

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz aiškino, kad dokumentas apima strateginės infrastruktūros parengimą taip, kad prireikus būtų galima greitai perkelti Lenkijos ir NATO pajėgas. Jo teigimu, mobilumas iš Baltijos uostų išlieka viena svarbiausių regiono saugumo grandžių.

    „Greitas karių ir technikos perdislokavimas yra vienas svarbiausių greito reagavimo elementų“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Susitarime akcentuojama ir praktinė nauda taikos metu: geležinkelių pajėgumai reikalingi karinėms pratyboms, planiniams perdislokavimams bei logistikai, susijusiai su paramos srautais Ukrainai. Tokia kryptis dera su platesne NATO karinio mobilumo darbotvarke, kai didelis dėmesys skiriamas maršrutams, terminalams, perkrovimo vietoms ir suderinamoms procedūroms.

    Lenkijos gynybos ministras taip pat užsiminė apie pačios „PKP Cargo“ padėtį, pripažindamas, kad įmonė buvo perimta sudėtingu laikotarpiu. Jo teigimu, anksčiau skelbti finansiniai nuostoliai siekė apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 810 mln. eurų, tačiau vėlesniuose rezultatuose esą jau fiksuotas teigiamas pokytis.

    „„PKP Cargo“ buvo bendrovė, kurią perėmėme labai sunkioje situacijoje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Ministro teigimu, dalį problemų lėmė nutrūkę sutartiniai krovinių srautai, tarp jų ir susiję su skaldos pervežimu, o išeitis siejama su restruktūrizacija ir derybomis su profesinėmis sąjungomis. Tokie procesai geležinkelių sektoriuje paprastai reiškia ne tik finansinių rodiklių gerinimą, bet ir parko, terminalų bei maršrutų efektyvinimą.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak pabrėžė, kad susitarimas sistemingai apibrėžia kariuomenės ir „PKP Cargo“ bendradarbiavimą geležinkelių transporte. Pasak jo, tai svarbu ne tik ekonomikai, bet ir valstybės gynybos planavimui, nes geležinkeliai leidžia perkelti didelius technikos kiekius neapkraunant kelių tinklo.

    „Šis susitarimas sistemingai sureguliuoja mūsų bendradarbiavimą, o „PKP Cargo“ grįžta į savo sisteminį vaidmenį“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Pareigūnai taip pat akcentavo, kad karinės logistikos dalies perkėlimas ant bėgių gali padėti saugoti vietinę kelių infrastruktūrą nuo sunkiosios technikos poveikio. Praktikoje tai reiškia mažesnę apkrovą regioniniams keliams ir aiškesnį planavimą, kai dideli gabenimai nukreipiami per geležinkelio koridorius ir logistikos mazgus.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.