CP v2

Tag: Władysław Kosiniak-Kamysz

  • Lenkijos kariuomenė atsisako 30 metų Panteros: 2026 metais naujiems mundurams skirs apie 230 mln. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija pristatė naujo pavyzdžio uniformas, kurios artimiausiu metu turėtų pasiekti karius ir palaipsniui pakeisti daugiau nei tris dešimtmečius naudotą kamufliažą „Pantera“. Varšuva teigia, kad naujasis komplektas bus patogesnis, atsparesnis ir geriau maskuos skirtingomis sąlygomis.

    Apie pokyčius pranešta per pristatymą Cechanuve, kuriame dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, sprendimas dėl naujo rašto ir medžiagų siejamas su karių saugumu, tarnybos komfortu ir šiuolaikinio mūšio lauko realijomis.

    Kas keičiasi uniformose?

    Lenkijos kariuomenės atstovai nurodo, kad naujasis kamufliažas, remiantis bandymais, turėtų užtikrinti geresnį maskavimą dieną ir naktį. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: uniformos siūlomos atskirai pritaikytos vyrams ir moterims, o konstrukciniai sprendimai orientuoti į judėjimo laisvę ir ilgalaikį dėvėjimą.

    Skelbiama, kad audinys yra tvirtesnis už iki šiol naudotą: atsparumas plėšimui esą didesnis maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus. Be to, turėtų ilgiau išlikti kamufliažo spalvos, o pati medžiaga būti elastingesnė, kad geriau tarnautų įvairiose klimato ir lauko sąlygose.

    Nurodoma, kad naujos uniformos raštas yra užpatentuotas ir teisiškai apsaugotas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Ministerija taip pat pabrėžia, jog projektavimas vyko šalies viduje, o gamyba turėtų būti vykdoma 100 proc. Lenkijoje.

    Kiek kainuos ir kada kariai gaus?

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas teigė, kad vieno naujo uniformos komplekto kaina siekia apie 233 eurus. Planuojama, kad dar 2026 metais pirmieji pristatymai apims maždaug 7 500 komplektų, o diegimas bus tęsiamas etapais.

    Didžiausias finansinis šuolis numatomas 2026 metais, kai uniformoms ir aprūpinimui ketinama skirti ne mažiau kaip 230 mln. eurų. Tai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie didelio masto perėjimą prie naujos aprangos standarto.

    Diegimo pradžia siejama su aukščiausio parengties lygio vienetais, o vėliau uniformos turėtų pasiekti ir kitus dalinius, įskaitant specialiąsias pajėgas. Tokia seka leidžia greičiau aprūpinti tuos karius, kurie dažniau dirba sudėtingiausiose sąlygose ir kuriems maskavimas bei patvarumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl kamufliažas vėl tapo prioritetu?

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła pabrėžė, kad kamufliažo raida visada buvo lenktynės tarp stebėjimo ir taikinių aptikimo priemonių bei būdų nuo jų pasislėpti. Pastaraisiais metais, jo teigimu, situaciją kardinaliai pakeitė tai, kad mūšio laukas tapo kur kas „skaidresnis“.

    Šiuolaikinėse operacijose plačiai naudojami dronai, termovizoriai ir pažangūs jutikliai, o duomenų apdorojimas vis dažniau remiasi DI. Tai didina aptikimo ir identifikavimo greitį, todėl net ir aprangos detalės, audinių atspalviai ar raštų kontrastai gali turėti apčiuopiamą reikšmę karių išlikimui.

    „Tai geriausias momentas, kai galėjome nuspręsti diegti naujos kartos, daugiaaplinkį kamufliažą, kuris leis iš esmės pagerinti mūsų karių saugumą“, – sakė Wiesławas Kukuła.

    Lenkijos sprendimas rodo platesnę regiono tendenciją: didėjant konvencinių grėsmių rizikai ir sparčiai modernėjant stebėjimo technologijoms, karių individuali apsauga ir maskavimas tampa ne mažiau svarbūs nei sunkioji ginkluotė. Uniforma šiuo atveju traktuojama kaip sistemos dalis, prisidedanti prie mobilumo, ištvermės ir išgyvenamumo.

  • Lenkijos gynybos ministerija skyrė apie 81 mln. eurų 86 įmonėms: parama pajėgumams, ne ginklų pirkimai

    Parama pramonei, o ne nauji užsakymai

    Lenkijos gynybos ministerija pranešė skyrusi tikslines dotacijas 86 įmonėms ir institucijoms, bendra suma siekia apie 81 mln. eurų. Ši parama nėra skirta naujos ginkluotės pirkimui, o orientuota į gamybos, remonto ir paslaugų pajėgumų išlaikymą, kurie krizės ar karo atveju būtų būtini kariuomenei.

    Dotacijų mechanizmas numatytas Lenkijoje galiojančiame teisės akte dėl valstybės gynybos, įsigaliojusiame 2022 metais. Tokiu būdu valstybė siekia užtikrinti, kad pramonė turėtų parengtus pajėgumus greitai didinti apimtis, jei saugumo situacija regione pablogėtų.

    Ką finansuoja dotacijos?

    Ministerijos akcentuojama kryptis yra ne įrangos įsigijimas, o infrastruktūra ir pasirengimas. Parama gali apimti gamybinių linijų palaikymą, remonto bazes, aptarnavimo galimybes, logistines grandis ir kitus pajėgumus, kurie karo ar mobilizacijos atveju leistų greitai pereiti prie intensyvesnės veiklos.

    Taip pat gali būti finansuojami su objektų apsauga susiję sprendimai, pritaikymas kariniams poreikiams ar kiti veiksmai, leidžiantys užtikrinti nenutrūkstamą darbą didesnės įtampos laikotarpiu. Lenkija pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria vidaus pramonės atsparumui ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Žinutė pramonei ir įsipareigojimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė, kad paramos gavėjų skaičius šiemet yra rekordinis. Pasak jo, tai yra investicija į nuolatinę parengtį ir gebėjimą reaguoti be delsimo, jei kiltų grėsmė.

    „Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, investuojami tam, kad būtų palaikomos gamybos linijos ir aptarnavimo galimybės, kad būtų visiška parengtis. Lenkijos gynybos pramonė turi būti visiškai pasirengusi, turi dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Gynybos ministerijos atstovai taip pat pabrėžė, kad tokia parama reiškia ne apdovanojimą, o aiškų įsipareigojimą. Ministerijos vertinimu, prireikus programoje dalyvaujančios įmonės turėtų gebėti greitai išplėsti gamybos ir remonto apimtis, taip pat ženkliai padidinti darbuotojų skaičių.

    Kas tarp paramos gavėjų?

    Skelbiama, kad tarp 86 subjektų yra tiek valstybinės, tiek privačios įmonės, taip pat mokslo ir tyrimų institucijos. Dalis paramos atiteko subjektams, susijusiems su valstybine Lenkijos gynybos pramonės grupe, o taip pat įvairiems tyrimų institutams ir aukštosioms mokykloms, dirbančioms su saugumo ir gynybos temomis.

    Toks platus gavėjų ratas rodo siekį stiprinti ne vien atskirus gamintojus, bet ir visą ekosistemą, kuri karo ar krizinės situacijos metu turi užtikrinti tiek gamybą, tiek remontą, tiek technologinę kompetenciją. Europoje ryškėjant tendencijai investuoti į gynybos pajėgumų didinimą, Lenkija akivaizdžiai siekia turėti kuo daugiau vidaus resursų, kurie galėtų veikti be išorinių trikdžių.

  • WOT šventės dieną Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras padėkojo terytorialsams už tarnybą

    Lenkijoje minint Teritorinės gynybos pajėgų (WOT) šventę šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai padėkojo kariams už tarnybą, pasirengimą ir atsakomybę už valstybės saugumą. Šventė kasmet siejama su 1939 metais prasidėjusiu Lenkijos pogrindžio valstybės kūrimu.

    Prezidentas pabrėžė, kad WOT kariai yra arti žmonių ir pasirengę veikti ten, kur jų labiausiai reikia. Tai atspindi ir formuotės moto visada pasirengę, visada šalia.

    „Jūs visada pasirengę ir visada arti ten, kur jūsų reikia Lenkijai ir lenkams. Ačiū už tarnybą Tėvynei“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat akcentavo WOT vaidmenį krizėse ir kasdienėje valstybės gynyboje. Pasak jo, terytorialsai prisideda ir prie NATO rytinio flango saugumo, o taikos metu dažnai įsitraukia į pagalbą stichijų ar kitų ekstremalių situacijų metu.

    „Jūs esate ten, kur to reikalauja valstybės saugumas ir kur jūsų reikia lenkams“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos kariuomenės generalinis štabas sveikinime kariams palinkėjo saugios tarnybos ir ištvermės, dėkodamas už užduotis pasienyje, paramą per krizes ir pagalbą vietos bendruomenėms. Pabrėžta, kad kasdienė parengtis ir profesionalumas tiesiogiai stiprina šalies atsparumą.

    Kodėl WOT šventė minima rugsėjo 27 dieną?

    WOT šventės data pasirinkta kaip simbolinė nuoroda į Lenkijos pogrindžio valstybės ištakas, kurios prasidėjo 1939 metų rugsėjo 27 dieną Varšuvoje. Tą dieną įkurta Służba Zwycięstwu Polski laikoma vėlesnių pogrindinių struktūrų pradžia, o tradicinė sąsaja siejama ir su Armija Krajowa paveldu.

    Ši istorinė linija pabrėžiama ir formuotės simbolikoje, kurioje naudojami Lenkijos pasipriešinimo ženklai. Taip WOT save pristato kaip modernią, bet tradicijomis paremtą visuomenės gynybos grandį.

    Kas yra WOT ir kaip jie veikia?

    Dabartinė WOT koncepcija Lenkijoje patvirtinta 2016 metais, o 2017 metų sausio 1 dieną pajėgos įkurtos kaip atskira ginkluotųjų pajėgų rūšis. Tai penktoji Lenkijos ginkluotųjų pajėgų šaka šalia sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų.

    Į WOT gali stoti tiek savanoriai be ankstesnio karinio pasirengimo, tiek rezervistai, o jų užduotys apima teritorinę gynybą ir paramą vietos bendruomenėms taikos metu. Karo atveju jie veikia kartu su reguliariosiomis pajėgomis, stiprindami gynybą regionuose.

  • Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Dėl milijardų iš SAFE bręsta įtampa: Ukraina įžvelgia galimą Lenkijos pasipriešinimą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad dalis nepanaudotų SAFE programos lėšų galėtų būti nukreipta bendriems Europos Sąjungos ir Ukrainos projektams, įtraukiant Ukrainos įmones. Ši žinutė iškart sukėlė aštrią diskusiją dėl to, kam ir kokiomis sąlygomis galėtų atitekti nepanaudoti pinigai.

    Ukrainoje tai vertinama kaip galimybė sparčiau integruoti šalies gynybos pramonę į Europos tiekimo grandines ir gauti užsakymų bendroms gamybos bei modernizavimo programoms. Tačiau kartu pabrėžiama, kad kai kurios ES valstybės gali nepritar­ti tokiam perskirstymui, jei tai reikštų mažesnes galimybes nacionaliniams projektams.

    Lenkija: pasiūlymas dar nepatvirtintas

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas viešai akcentavo, kad pristatyta idėja kol kas nėra galutinis sprendimas ir nėra formaliai patvirtinta. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka priminė, kad šiuo metu SAFE reglamentas aiškiai apibrėžia, kokioms reikmėms lėšos gali būti naudojamos.

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express šią reakciją įvertino kaip signalą, kad gali prasidėti konkurencija dėl finansavimo. Ukrainos pusė baiminasi, jog dėl didelių sumų dalis ES šalių sieks, kad nepanaudotos lėšos liktų jų nacionaliniams poreikiams, o ne tarptautiniams projektams su Ukraina.

    „Nors Ursula von der Leyen gana aiškiai paskelbė apie ketinimą atverti kelią bendriems su Ukraina gynybos projektams, oponentų tarp ES valstybių rasti nebus sunku, ypač kai kalbama apie milijardus“, – sakė Defence Express.

    Kiek pinigų gali likti nepanaudota?

    SAFE programos biudžetas siekia 150 000 000 000 eurų, o iki šiol, kaip nurodoma Ukrainos analizėje, paskirstyta 130 500 000 000 eurų. Tai reiškia, kad reikšminga dalis lėšų teoriškai dar gali būti persvarstoma, jei valstybės nepasinaudos visa joms numatyta dalimi.

    Analizėje taip pat minima, kad dėl vidaus politikos veiksnių Italija gali atsisakyti dalies SAFE paskolos, kuri būtų skirta socialinėms reikmėms, o tai galėtų didinti nepanaudotų lėšų sumą maždaug iki 25 500 000 000 eurų. Toks scenarijus sustiprintų diskusijas dėl to, kas ir kokiu pagrindu galėtų pretenduoti į likučius.

    Terminais spaudžia ir taisyklės

    Pagal aptariamas nuostatas sprendimai dėl lėšų skyrimo valstybėms narėms turi būti galutinai priimti iki 2027 metų birželio 27 dienos. Skirtos lėšos turi būti panaudotos ir atsiskaitytos iki 2030 metų, o iki to laiko turi būti ir pristatyta užsakyta karinė įranga.

    Todėl artimiausiais metais gali daugėti situacijų, kai dalis finansavimo lieka neišnaudota dėl vėluojančių pirkimų, pramonės pajėgumų ribojimų ar politinių sprendimų. Būtent tai ir kuria prielaidas naujiems ginčams, ar nepanaudotos SAFE lėšos turėtų keliauti į papildomus nacionalinius projektus, ar į bendras Europos ir Ukrainos iniciatyvas.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.

  • Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Lenkijoje, netoli Rusinowo, rastas bepilotis orlaivis sukėlė klausimų dėl jo kilmės ir paskirties. Apie radinį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz, nurodęs, kad pirminė apžiūra leidžia įtarti rusišką karinį droną.

    Vėliau viešojoje erdvėje pasirodė kadras, kuris, žiniasklaidos vertinimu, gali rodyti vadinamąjį „Gerbera“ tipo aparatą. Tai kol kas nėra galutinis patvirtinimas, tačiau aptariami konstrukcijos bruožai dera su anksčiau fiksuotais tokio tipo dronais.

    Kas yra „Gerbera“ dronai?

    „Gerbera“ dažniausiai apibūdinamas kaip rusiškas dronas-masalas, Ukrainoje pastebėtas 2024 metais. Jo esmė ne smūgio galia, o siekis imituoti kovinių bepiločių ar sparnuotųjų taikinių požymius ir taip apkrauti oro gynybos sistemas.

    Tokie aparatai paprastai gaminami iš pigių medžiagų, tarp jų gali būti medienos, putplasčio ar faneros elementų. Dėl to jie pigesni, greičiau pagaminami ir tinkami masiškam naudojimui, kai tikslas yra priversti gynybą švaistyti resursus į netikrus taikinius.

    Kuo svarbus galimas nuotolis?

    Viešai aptariama, kad bazinis „Gerbera“ nuotolis gali siekti apie 600 kilometrų, tačiau analitikai yra kėlę prielaidų apie modifikacijas ilgesniems skrydžiams. Viena iš versijų siejama su didesniais ar pakeistais degalų bakais, kurie teoriškai galėtų reikšmingai padidinti pasiekiamą atstumą.

    Tokios diskusijos ypač aktualios regionui, nes dronų naudojimo taktika pastaraisiais metais kinta: vis dažniau derinami smogiamieji ir masaliniai aparatai, siekiant prisotinti radarus, priversti įjungti oro gynybą ir išryškinti jos pozicijas.

    Kaip dronas galėjo atsidurti prie kranto?

    Lenkijos kariuomenės atstovai viešai svarstė, kad rastas aparatas galėjo atplaukti iš tarptautinių vandenų. Tai reikštų, kad jis galėjo nukristi ar nusileisti kitur, o vėliau būti atneštas srovių, tačiau tikslios aplinkybės kol kas neaiškios.

    Kol vyksta vertinimas, svarbiausi klausimai lieka du: ar tai iš tiesų „Gerbera“ tipo dronas ir ar jo atsiradimas susijęs su platesniais karinės žvalgybos ar taktinio spaudimo scenarijais. Oficialūs tyrimo rezultatai turėtų atsakyti, ar radinys buvo atsitiktinis incidentas, ar platesnės veiklos požymis.

  • Tusko susitikimas su kariuomenės vadais: po dronų incidentų planuojama stiprinti Lenkijos sienas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas rugsėjo 14 dieną sušaukė posėdį su ministrais, Lenkijos kariuomenės vadais ir tarnybomis, kuriame aptartos tolesnės priemonės stiprinant šalies sienų saugumą. Pasak premjero, sprendimai susiję su augančia įtampa regione ir pastaraisiais incidentais netoli Lenkijos ir Ukrainos pasienio.

    Susitikime dalyvavo gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų sričių vadovai bei specialiųjų tarnybų koordinavimą kuruojantis ministras. Premjeras akcentavo, kad svarbiausias tikslas yra sustiprinti pasienio apsaugą taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas, ir sklandus judėjimas per sieną.

    Sienų saugumas po dronų incidentų

    Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pranešimai apie dronų smūgius Ukrainos pusėje, labai arti sienos su Lenkija. Tarp minimų atvejų buvo incidentas, kurio metu apgadinta lokomotyvo technika geležinkelio stotyje netoli pasienio, taip pat smūgis prie degalinės šalia Dorohusko–Jagodzino pasienio perėjos.

    Tokie epizodai kelia papildomų rizikų ne tik infrastruktūrai, bet ir pasienio logistikai, todėl Lenkijos valdžia ieško sprendimų, kaip sumažinti galimų atakų pasekmes ir užkirsti kelią panašiems incidentams. Viena aptariamų krypčių yra glaudesnė skirtingų institucijų koordinacija ir operatyvesnė reakcija į grėsmes.

    Koordinacija tarp tarnybų ir srautų valdymas

    Donaldas Tuskas viešai pabrėžė, kad bendras darbas tarp muitinės, policijos, sienos apsaugos ir kariuomenės turi būti maksimaliai suderintas. Jo teigimu, svarbu ne tik stiprinti apsaugą, bet ir užtikrinti, kad pasienyje nesusidarytų spūstys, kurios gali tapti papildomu pažeidžiamumu krizių ar atakų atveju.

    Lenkijos vyriausybės atstovai taip pat nurodė, kad prie sprendimų prisideda ir finansų institucijos, nes bet kokios papildomos priemonės pasienyje dažnai reiškia tiek daugiau išteklių, tiek naujus techninius ar organizacinius sprendimus. Praktikoje tai gali apimti papildomą patruliavimą, stebėjimo priemonių stiprinimą ir veiksmų planus, kaip greičiau identifikuoti oro erdvės pažeidimus.

    Rastas dronas prie Baltijos jūros

    Tą pačią dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad netoli Rusinovo, prie Jaroslaveco (Vakarų Pamario vaivadija), kariuomenė aptiko ir iš jūros paėmė droną. Pirminės apžiūros duomenimis, tai gali būti karinės paskirties bepilotis iš Rusijos.

    Šis pranešimas dar labiau sustiprino argumentus dėl platesnio pasienio ir strateginių šalies teritorijų stebėjimo. Lenkija, būdama NATO rytiniame flange, pastaraisiais metais daugiau investuoja į oro gynybą, žvalgybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o dronų keliamos grėsmės tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio saugumo iššūkių regione.

  • Lenkijos kariuomenė Baltijoje ištraukė droną: gynybos ministerija įtaria rusišką kilmę

    Dronas rastas prie Rusinovo

    Lenkijos kariuomenė Baltijos jūroje, netoli Rusinovo gyvenvietės prie Jaroslavieco, aptiko ir iškėlė iš vandens droną. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad pirminės apžiūros duomenimis tai gali būti Rusijos karinis bepilotis orlaivis.

    Pasak ministro, įvykio vietoje dirba tarnybos, kurios užtikrina teritorijos apsaugą ir paimtos įrangos saugumą. Toliau bus atliekami techniniai tyrimai ir identifikavimo procedūros, kurios turi patvirtinti kilmę ir nustatyti, kokiai paskirčiai dronas buvo naudotas.

    Kodėl ši vieta jautri?

    Rusinovas yra kelių ar keliolikos kilometrų atstumu nuo Centrinio karinių oro pajėgų poligono Vicko Morske, esančio netoli Ustkos. Ši teritorija reguliariai naudojama pratyboms, įskaitant oro gynybos ir aviacijos treniruotes.

    Lenkijos pareigūnų teigimu, toks radinys jautriame regione verčia griežtai vertinti galimus incidento scenarijus: nuo prarasto žvalgybinio aparato iki sąmoningo bandymo rinkti informaciją apie infrastruktūrą ar karinius objektus. Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange ypač daug dėmesio skiriama bepilotei žvalgybai ir elektroninės kovos priemonėms.

    Politikų reakcijos ir platesnis fonas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialaus tarnybų pasitarimo akcentavo, kad Rusijos veiksmų eskalacija tampa apčiuopiama, o jos pavyzdžiai vis dažniau fiksuojami netoli Lenkijos sienos. Tai siejama su intensyvėjančiais karo Ukrainoje epizodais ir augančiu rizikų skaičiumi pasienio regione.

    Seime apie situaciją paklaustas gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad pirminė informacija taip pat leidžia įtarti rusišką kilmę. Jo teigimu, dronas pagal nustatytas procedūras bus perduotas atsakingoms tarnyboms ekspertizei.

    „Lenkija šiandien daugeliu aspektų yra pirmo numerio taikinys, kalbant apie hibridines atakas ar stebėjimą“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras ragino stiprinti visuomenės atsparumą ir situacijos supratimą, pabrėždamas, kad kol išlieka grėsmė iš Rusijos pusės, Lenkija bus tikrinama įvairiais būdais. Tarp galimų veiksmų minimi žvalgybiniai skrydžiai ir oro erdvės stebėjimas, į kuriuos Lenkija reaguoja perėmimo ir kontrolės priemonėmis, laikantis tarptautinių taisyklių.

    Ką teigia Kremlius

    Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos kariuomenė veikia visoje Ukrainos teritorijoje ir ketina tęsti operacijas. Šie komentarai nuskambėjo po pranešimų apie atakas Ukrainos vakaruose, netoli Lenkijos sienos.

    Ukrainos institucijos taip pat informavo apie incidentus pasienio geležinkelio infrastruktūroje, įskaitant situaciją, kai netoli smūgių buvo diplomatiniai ir tarptautinių pareigūnų kelionėms naudoti traukiniai. Tai dar labiau išryškina rizikas regione, kuriame bet koks bepilotės technikos pasirodymas gali tapti svarbiu saugumo signalu.

  • Į Lasko bazę atskrido dar 5 F-35: Lenkija skuba juos įvesti į tarnybą ir planuoja tankerių pirkimą

    Lenkijos karinės oro pajėgos sustiprino savo penktosios kartos naikintuvų parką: į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Lasko mieste atskrido dar penki F-35A. Po šio pristatymo šalyje esančių F-35 skaičius išaugo nuo trijų iki aštuonių, o Varšuva akcentuoja, kad svarbiausias tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti realų kovinį pajėgumą.

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 14 šio tipo naikintuvų, o 2027 metais planuojama sulaukti dar 12 orlaivių. Iš viso Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A, o visa programa apima ne tik pačius orlaivius, bet ir mokymus, atsargines dalis bei logistinę paramą.

    Ne tik naikintuvai, bet ir infrastruktūra

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžia, kad vien sutarties pasirašymas ar naujų lėktuvų atgabenimas neatsako į pagrindinį klausimą, kaip greitai jie taps pilnaverte ginkluotųjų pajėgų dalimi. Kartu su naujais pristatymais didėja spaudimas užtikrinti bazavimo, techninės priežiūros, personalo rengimo ir operacinio planavimo grandinę.

    „Man svarbiausia, kad jie kuo greičiau būtų įvesti į tarnybą. Verta prisiminti, kad pirkimas ir kontrakto pasirašymas yra viena, o sąlygų jų veikimui sukūrimas yra kita“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    F-35 programose didelę reikšmę turi ne tik pilotų parengimas, bet ir žemės personalo kompetencijos, atsarginių dalių tiekimo disciplina, informacinių sistemų integracija bei sauga. Vakarų šalyse pabrėžiama, kad modernių naikintuvų vertė atsiskleidžia tik tuomet, kai veikia visa ekosistema nuo ryšių iki ginkluotės ir techninio aptarnavimo.

    Kodėl tankavimas ore tampa prioritetu

    Vienu iš svarbiausių trūkumų Varšuva įvardija nuosavo tankavimo ore pajėgumo nebuvimą. Tankeriai leidžia naikintuvams ilgiau išlikti ore, išplėsti veikimo nuotolį ir lanksčiau reaguoti į situaciją, ypač kai kalbama apie oro policijos, atgrasymo ar krizių valdymo užduotis.

    Lenkija kartu su Ispanija planuoja įsigyti mažiausiai septynis daugiafunkcius tankavimo ir transporto orlaivius Airbus A330 MRTT, iš kurių keturi būtų skirti Lenkijai. Skelbiama, kad finansavimui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos instrumentą SAFE, o galutinis sprendimas dėl konkrečios modifikacijos dar nėra viešai patvirtintas.

    Tokie orlaiviai svarbūs ne tik F-35 eksploatacijai. Tankavimo ore pajėgumas paprastai didina visos aviacijos grupuotės veikimo efektyvumą, leidžia ilgiau vykdyti patruliavimą ir suteikia papildomą logistinį lankstumą, kuris ypač aktualus rytiniame NATO flange.

    Platesnis kontekstas NATO rytiniame flange

    F-35 atvykimas į Lenkiją yra dalis platesnės regiono modernizacijos, kai šalys siekia greičiau pereiti prie aukštesnio technologinio lygio gynybos sprendimų. Penktosios kartos naikintuvai vertinami dėl jutiklių sintezės, duomenų apdorojimo ir gebėjimo veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje, tačiau jų nauda priklauso nuo integracijos su sąjungininkais, ryšių sistemų ir paramos ore.

    Varšuvos signalas aiškus: didėjant F-35 skaičiui, prioritetas tampa ne vien naujų orlaivių pristatymas, bet ir jų realus panaudojamumas. Todėl greta naikintuvų įsigijimo vis daugiau dėmesio skiriama papildomiems pajėgumams, kurie lemia, kiek ilgai ir kaip toli šie lėktuvai gali veikti be pertraukų.

  • Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pažadėjo išslaptinti visą karinę paramą Ukrainai, tačiau po pristatymo visuomenė tikslios suvestinės taip ir negavo. Vietoje aiškaus sąrašo pateikta apibendrinta informacija, kuri paliko daugiau klausimų nei atsakymų.

    Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Lenkijoje jau kurį laiką kritikuojamas skaidrumo trūkumas dėl perduotos, parduotos ar nupirktos ginkluotės Ukrainai. Argumentas, kad detalės esą galėtų pakenkti saugumui, ne kartą ginčytas tuo, kad Rusija realiai susiduria su šia technika fronte, o viešumoje galima neskelbti operacinių ar logistinių detalių.

    Kiek pinigų ir ko trūksta

    Pristatymo metu įvardyta bendra perduotos ginkluotės vertė siekė apie 3,8 mlrd. eurų, didžioji dalis priskirta 2022–2023 metų laikotarpiui. Tarp reikšmingesnių akcentų paminėta, kad Ukrainai perduota kelios PAC-3 raketos „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Vis dėlto esminė problema liko ne suma, o tai, kad trūko konkrečių kiekių pagal ginkluotės tipus ir modifikacijas. Būtent skaičiai leistų suprasti, kiek tankų, šarvuotos technikos, artilerijos sistemų, raketų ar kitos ginkluotės realiai pasitraukė iš Lenkijos atsargų ir kokia buvo paramos apimtis.

    Kai kurios kategorijos pristatytos taip abstrakčiai, kad komentatoriams teko spėlioti, kas iš tikrųjų buvo perduota. Pavyzdžiui, bendras įrašas apie prieštankines valdomas raketas neatsakė į klausimą, ar kalbama apie „Javelin“, ar apie kitus turimus sprendimus, todėl viešojoje erdvėje atsirado interpretacijų.

    Neįvertintos paslaugos ir mokymai

    Kritikai atkreipė dėmesį, kad tokiose suvestinėse dažnai neatsispindi parama, kuri nėra vien technikos perdavimas. Ukrainos kariams reikalingi mokymai, dalys, remontas, techninė priežiūra ir tiekimo grandinė, o tai reikalauja gamintojų, kariškių ir specialistų darbo.

    Minėta, kad Lenkija prisideda prie ukrainiečių karių rengimo Europos Sąjungos misijos EUMAM Ukraine rėmuose, tačiau detalių, kaip tai susiję su paskelbtais skaičiais, nepateikta. Dėl to susidaro įspūdis, kad pristatymas apėmė tik dalį realių kaštų ir pastangų.

    Rizika reputacijai ir komunikacijos klaidos

    Tarptautinėje erdvėje tokia fragmentiška komunikacija gali turėti priešingą efektą nei siekta. Paskelbus tik bendrą sumą, ji natūraliai lyginama su kitų šalių deklaracijomis, nors skirtingos valstybės dažnai skaičiuoja paramą nevienodai, įtraukdamos ilgalaikių kontraktų vertę ar dar neįgyvendintus įsipareigojimus.

    Kita vertus, Lenkijos ankstyvas ir didelės apimties sunkiosios ginkluotės perdavimas 2022 metų pradžioje turėjo didelę praktinę reikšmę Ukrainos gynybai. Tačiau be aiškių kiekių, paaiškinimų apie metodiką ir papildomų dedamųjų, toks kontekstas pasimeta, o informacinę tuštumą užpildo spekuliacijos.

    Ministras užsiminė, kad tikslesni duomenys gali būti pateikti vėliau, užbaigus išslaptinimo procedūras. Vis dėlto kritikai kelia klausimą, kodėl skubėta rengti pristatymą be aiškios struktūros ir pilnų skaičių, jei tai tik didina sumaištį ir silpnina šalies pozicijas informacinėje erdvėje.