Tag: Władysławas Kosiniakas-Kamyszas

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl 3 metų gynybos plano: ką jis keičia Ukrainai ir NATO

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas po susitikimo su Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi pranešė, kad abi šalys pasirašė trejų metų Gynybos bendradarbiavimo planą. Pasak jo, Varšuvos ir Londono partnerystė gynybos srityje šiuo metu yra ypač tvirta.

    Ministro teigimu, planas yra praktinis ankstesnių politinių įsipareigojimų tęsinys ir numato konkrečias bendras veiklas. Pagrindinis tikslas – stiprinti abiejų šalių pajėgumus, gerinti pasirengimą ir užtikrinti glaudesnį koordinavimą saugumo iššūkių akivaizdoje.

    „Šis Gynybos bendradarbiavimo planas rodo mūsų bendrą įsipareigojimą: bendras pratybas ir gynybinių pajėgumų stiprinimą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Vienu svarbiausių pokalbio akcentų tapo parama Ukrainai. Ministras pabrėžė, kad Lenkija ir Jungtinė Karalystė mato poreikį išlaikyti nuoseklų politinį ir praktinį palaikymą Kyjivui, nes tai tiesiogiai siejasi su viso regiono saugumu.

    Anot jo, susitikime daug dėmesio skirta ir transatlantiniam ryšiui, ypač bendradarbiavimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Lenkija ir Jungtinė Karalystė, pasak ministro, laikosi panašios pozicijos: stiprinti ryšį su JAV, bet kartu didinti Europos gynybinius pajėgumus.

    Ministras akcentavo, kad didesnis Europos savarankiškumas neturėtų būti suprantamas kaip atsitraukimas nuo JAV, o veikiau kaip gebėjimas prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. Jo vertinimu, alternatyvos transatlantinei partnerystei nėra, o bet koks kitas modelis būtų silpnesnis.

    Kalbėdamas apie platesnį europinį kontekstą, Lenkijos gynybos ministras teigė, kad Varšuva sieks, jog Jungtinė Karalystė galėtų kuo glaudžiau įsitraukti į Europos saugumo iniciatyvas. Taip pat, anot jo, Lenkija rems praktinį Londono ir Europos Sąjungos santykių suartėjimą saugumo ir gynybos srityje.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad dvišaliai ir regioniniai gynybos susitarimai Europoje tampa reikšmingu NATO atgrasymo papildymu. Tokie planai dažniausiai apima pajėgų sąveikumą, pratybas, logistiką, karinės pramonės bendradarbiavimą ir greitesnį sprendimų priėmimą krizių metu.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.