CP v2

Tag: WLTP

  • „BMW“ Kinijoje nustebino: iX3 50L viena įkrova nuvažiavo 1 030 km – štai kas svarbu

    „BMW“ Kinijoje nustebino: iX3 50L viena įkrova nuvažiavo 1 030 km – štai kas svarbu

    „BMW“ pranešė Kinijos rinkai skirto elektrinio visureigio iX3 50L bandyme pasiekusi net 1 030 kilometrų ridą viena įkrova. Maršrutas buvo suplanuotas nuo gamyklos Šenjange iki įmonės tyrimų ir plėtros centro Pekine, tačiau pasirinkta ilgesnė trasa, kad būtų patikrinta reali riba.

    Gamintojo teigimu, automobilis finišą pasiekė įveikęs 1 030 kilometrų ir dar turėjo apie 5 proc. baterijos likučio. Tai įspūdingas skaičius net ir Kinijoje taikomų švelnesnių bandymų kontekste, tačiau svarbu pabrėžti, kad šįkart kalbama ne apie oficialų standartizuotą ciklą, o apie gamintojo organizuotą važiavimą.

    Kodėl skaičiai taip skiriasi?

    Elektromobilių nuvažiuojamo atstumo vertinimas skirtingose rinkose remiasi nevienodomis metodikomis. Jungtinėse Valstijose taikomas EPA testas paprastai laikomas artimesniu kasdieniam naudojimui, o Europoje naudojamas WLTP ciklas dažniau pateikia optimistiškesnius rezultatus.

    Kinijoje plačiai taikomas CLTC standartas neretai rodo dar didesnį nuotolį, nes bandymo profilis yra palankesnis elektromobiliams. Įdomu tai, kad iX3 50L atveju „BMW“ teigia viršijusi net šį oficialų optimistinį rodiklį, todėl be detalių apie greitį, oro sąlygas ir reljefą tokį rezultatą reikėtų vertinti atsargiai.

    Ką žinome apie iX3 50L

    Šis modelis Kinijoje siūlomas kaip pailgintos bazės versija, pritaikyta vietos pirkėjų poreikiams. Skelbiama, kad iX3 50L naudoja maždaug 108,7 kilovatvalandės talpos bateriją ir naujesnę „BMW“ elektrinę pavarą, orientuotą į didesnį efektyvumą.

    Gamintojas yra užsiminęs, kad naujesnės kartos sprendimai gali būti iki 20 proc. efektyvesni už ankstesnius. Praktikoje tai reiškia ne tik didesnę ridą, bet ir jautrumą važiavimo sąlygoms: greitis, temperatūra, vėjas, kelio danga bei aukščio pokyčiai gali lemti dešimčių procentų skirtumus.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Tokie demonstraciniai važiavimai gerai parodo, kokią ribą galima pasiekti palankiomis sąlygomis, tačiau jie nebūtinai atspindi kasdienį scenarijų greitkeliuose ar žiemą. Pirkėjams svarbiausia lyginti oficialius toje pačioje rinkoje taikomus ciklus ir atkreipti dėmesį į realių bandymų metodiką.

    Vis dėlto žinia signalizuoja aiškią tendenciją: gamintojai vis daugiau dėmesio skiria efektyvumui, o ne vien baterijos didinimui. Jei „BMW“ panašius rezultatus bent iš dalies galėtų pakartoti ir kituose regionuose, tai reikštų mažesnį įkrovimo poreikį ilgesnėse kelionėse ir patrauklesnę elektromobilių alternatyvą daliai vairuotojų, kurie vis dar baiminasi dėl nuvažiuojamo atstumo.

  • „Mercedes-AMG“ atskleidė GT 53 elektromobilį: mažiau galios, bet žada 809 km nuotolį

    „Mercedes-AMG“ atskleidė GT 53 elektromobilį: mažiau galios, bet žada 809 km nuotolį

    „Mercedes-AMG“ pristatė naują įėjimo lygio keturių durų GT 53 elektromobilio versiją, kuri orientuota ne į rekordinius greičius, o į efektyvumą ir didesnį nuvažiuojamą atstumą. Gamintojas skelbia, kad pagal WLTP ciklą šis modelis turėtų įveikti iki 809 kilometrų, nors galutiniai skaičiai dar gali kisti iki homologacijos.

    GT 53 naudoja du nuolat sužadintus sinchroninius elektros variklius, po vieną kiekvienai ašiai. Bendra galia siekia 536 arklio galias, o sukimo momentas – 800 niutonmetrų, todėl iki 100 kilometrų per valandą automobilis turėtų įsibėgėti maždaug per 3,8 sekundės ir pasiekti 230 kilometrų per valandą elektroniniu būdu ribojamą maksimalų greitį.

    Technologiškai svarbiausia žinia – GT 53 išlaiko tą pačią 106 kilovatvalandžių bateriją kaip ir galingesni variantai bei 800 voltų elektros architektūrą. Dėl to deklaruojama iki 600 kilovatų pikinė įkrovimo galia, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. gali užtrukti apie 11 minučių, atstatant daugiau nei 70 kilovatvalandžių energijos atsargą.

    Kaip pasiektas didesnis nuotolis?

    Efektyvumas didinamas supaprastinus jėgainę: vietoje trijų variklių palikti du, o priekinė ašis dažniau veikia kaip pagalbinė. Kai papildoma trauka nereikalinga, mechaninis atjungimas leidžia priekiniam varikliui atsijungti ir sumažinti pasipriešinimą, todėl automobilis dalį laiko gali važiuoti kaip galiniais ratais varomas elektromobilis.

    Galinį variklį su ratais sieja dviejų pavarų transmisija: trumpesnė pavara skirta greitesniam startui ir važiavimui mieste, o ilgesnė – didesniam efektyvumui magistralėje ir esant aukštesniems greičiams. Tokia schema vis dažniau pasirenkama didelės galios elektromobiliuose, kai siekiama suderinti dinamiką ir sąnaudas.

    Kuo jis skiriasi nuo galingesnių versijų?

    GT 53 aiškiai atskiriamas nuo flagmanų: trijų variklių GT 63 šeimoje kalbama apie 1 153 arklio galias, o GT 55 – apie 805 arklio galias. Tuo tarpu GT 53 atsisako dalies trasai skirtos įrangos ir režimų, todėl jo charakteris labiau pritaikytas kasdieniam naudojimui.

    Važiuoklėje taip pat numatyti skirtumai: GT 53 komplektuojamas su AMG Ride Control pneumatine pakaba ir adaptyviais amortizatoriais, kai tuo metu GT 63 gauna sudėtingesnę aktyvią sistemą su hidrauliškai susietais amortizatoriais ir aktyviu kėbulo svyravimų valdymu. Visi variantai naudoja AMG Performance 4Matic+ visų varančiųjų ratų sistemą, tačiau dviejų galinių variklių nepriklausomo valdymo GT 53 neturi.

    Kada laukti rinkoje?

    Gamintojas nurodo, kad modelių pasirodymas bus etapinis: GT 55 turėtų startuoti anksčiau, o GT 63 ir naujasis GT 53 planuojami 2027 metų pradžioje. Tai reiškia, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas pirkėjams bus ne tik kaina, bet ir galutiniai sertifikuoti nuotolio bei įkrovimo parametrai konkrečiose rinkose.

    Elektromobilių segmente tai atspindi ryškią tendenciją: dalis gamintojų didžiausią dėmesį perkelia nuo maksimalios galios prie realiai kasdienėje eksploatacijoje svarbiausių rodiklių – nuotolio, greito įkrovimo ir efektyvumo greitkeliuose. GT 53 atvejis rodo, kad net sportiškoje AMG linijoje randama vietos racionalesniam, bet vis dar labai greitam elektromobiliui.

  • „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ pristatė elektrinį kemperį 4 žmonėms: žada 656 km nuotolį ir namų komfortą kelyje

    „Nissan“ kartu su Vokietijos kemperių gamintoja „Eifelland“ pristatė elektrinio furgono „Interstar-e“ kemperinę versiją, pavadintą „Interstar-e Relax“. Iš išorės tai atrodo kaip įprastas komercinis automobilis, tačiau viduje jis pritaikytas kelionėms ir nakvynei keturiems žmonėms.

    Gamintojai akcentuoja 87 kilovatvalandžių bateriją, kuri pagal WLTP ciklą turėtų užtikrinti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą. Praktikoje realus nuotolis gali skirtis priklausomai nuo greičio, oro sąlygų, reljefo, apkrovos ir to, kiek energijos sunaudoja gyvenamosios zonos įranga.

    „Interstar-e Relax“ palaiko iki 130 kilovatų galios greitąjį įkrovimą, tačiau tikslaus 10–80 proc. įkrovimo laiko gamintojas nenurodo. Europoje toks įkrovimo pajėgumas laikomas vidutiniu didesnių komercinių elektromobilių segmente, ypač kelionėse, kai svarbus trumpesnis sustojimų laikas.

    Viduje – virtuvėlė ir dvigulė lova

    Kemperio koncepcijos esmė – autonomiškumas: baterija maitina ne tik važiavimą, bet ir buitinę įrangą. Komplektacijoje numatyta virtuvėlė su indukcine kaitlente, šaldytuvas ir pagalbinis šildytuvas, tad stovyklauti galima ir neprisijungus prie išorinio elektros šaltinio.

    Salonas suprojektuotas taip, kad būtų kuo universalesnis: priekyje esančios sėdynės gali pasisukti, o galinės sėdynės montuojamos ant bėgelių, todėl jas galima perstumti ar išimti. Miegui numatyta dvigulė lova, o po ja – daiktadėžės ir vieta bagažui.

    Toks sprendimas atspindi rinkos tendenciją, kai elektriniai furgonai vis dažniau adaptuojami ne tik miestų logistikai, bet ir laisvalaikiui. Vis dėlto kemperiui svarbus ne tik WLTP nuotolis, bet ir energijos sąnaudos šildymui ar maisto gamybai, todėl reali patirtis labiausiai priklausys nuo kelionės scenarijaus.

    Kaina – artima naujam automobiliui

    Skelbiama, kad modelio kaina siekia apie 89 900 eurų, todėl tai – brangus, nišinis produktas, skirtas pirkėjams, ieškantiems elektrinio kemperio be kompromisų komfortui. Gamintojai taip pat nurodo, kad šis kemperis nebus siūlomas Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje.

    Nors elektriniai kemperiai vis dar susiduria su įkrovimo infrastruktūros ir realaus nuotolio iššūkiais, jų privalumas akivaizdus keliaujant trumpesniais etapais: mažesnės eksploatacijos sąnaudos, tylus važiavimas ir galimybė naudoti automobilį kaip energijos šaltinį stovyklaujant. „Nissan“ projektas rodo, kad gamintojai vis aktyviau bando užimti augančią elektrinio laisvalaikio transporto nišą Europoje.

  • Elektrinis „Defender“ su 200 kWh baterija: nuvažiuoja toliau nei kai kurios „Tesla“ versijos

    Elektrinis „Defender“ su 200 kWh baterija: nuvažiuoja toliau nei kai kurios „Tesla“ versijos

    Nyderlandų nišinė gamintoja „The Landrovers“ pristatė „Panterra“ – klasikinio „Land Rover Defender“ perdarymą į elektromobilį, kuris išsiskiria itin didele baterija ir, gamintojo teigimu, kasdieniam naudojimui pritaikyta konstrukcija. Tokie projektai dažnai tampa brangiais žaislais, tačiau šįkart akcentuojama ilga, septynerius metus trukusi inžinerinė plėtra.

    Didžiausias „Panterra“ koziriu laikomas 200 kWh akumuliatorių paketas. Teigiama, kad pagal WLTP ciklą jis leidžia įveikti apie 375 mylias, tai yra maždaug 604 kilometrus vienu įkrovimu. Toks nuotolis priartina restomodą prie kai kurių masinės gamybos elektromobilių, o 200 kWh talpa prilygsta didžiausioms rinkoje naudojamoms baterijoms.

    Gamintojas nurodo, kad automobilis sveria apie 6 400 svarų, tai yra maždaug 2 900 kilogramų, tad jis lengvesnis už dalį didžiausių elektrinių pikapų ar visureigių. Vis dėlto tai išlieka labai didelis svoris, kuris realiomis sąlygomis gali smarkiai paveikti tiek energijos sąnaudas, tiek stabdymą, ypač važiuojant didesniu greičiu ar bekelėje.

    Keturi varikliai ir 600 AG

    „Panterra“ komplektuojama su keturiais ratų stebulėse įmontuotais elektros varikliais ir realiu laiku veikiančiu sukimo momento paskirstymu. Bendra galia siekia apie 600 arklio galių. Gamintojo skaičiavimu, iki 100 kilometrų per valandą automobilis įsibėgėja per maždaug 5,5 sekundės.

    Tokio tipo pavara teoriškai turėtų suteikti pranašumų važiuojant slidžiu paviršiumi ir bekelėje, nes kiekvienas ratas gali būti valdomas atskirai. Kartu tai sudėtingas sprendimas, kuriam būtina pažangi programinė kontrolė ir patikimas aušinimas, nes didelės apkrovos režimuose didėja šilumos ir energijos nuostolių rizika.

    Pakeista važiuoklė ir kasdienis komfortas

    Skelbiama, kad tai nėra tik variklio ir baterijos įkėlimas į seną kėbulą: „Panterra“ gavo visiškai nepriklausomą pakabą abiejose ašyse ir perdarytus pagalbinius rėmus. Pirkėjams siūlomos spyruoklės arba pneumatinė pakaba, o dėl didelio svorio pastaroji dažnai laikoma praktiškesniu pasirinkimu komfortui ir prošvaisos kontrolei.

    Taip pat minima specifinė elektrinio vairo stiprintuvo sistema ir siekis išlaikyti 50 ir 50 masės pasiskirstymą. Tai svarbu valdymo tikslumui, nes klasikiniai „Defender“ vairavimo pojūčiu dažniau siejami su lėtesnėmis reakcijomis ir didesniais kėbulo svyravimais, o elektrinė konversija suteikia galimybę charakterį pakeisti iš esmės.

    Kaina – superautomobilių lygyje

    Projektas kainuoja brangiai: minima pradinė maždaug 570 000 JAV dolerių suma, kuri, perskaičiavus apytikriu 0,92 euro už dolerį kursu, sudaro apie 525 000 eurų. Už tokią kainą pirkėjui žadamas ne tik techninis išskirtinumas, bet ir prabangus salonas su frezuoto aliuminio detalėmis, aukštos kokybės oda bei kruopščia apdaila.

    Rinkoje elektrinių klasikinių automobilių konversijų daugėja, nes griežtėjant taršos reikalavimams kai kuriose zonose senesni automobiliai ribojami, o elektrifikacija tampa būdu išsaugoti dizainą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam naudojimui. Vis dėlto tokie restomodai dažniausiai lieka labai turtingų entuziastų nišoje, kur lemia ne tik nuvažiuojamas atstumas, bet ir meistrystė bei prekės istorija.

  • Naujasis „Mercedes-Benz“ GLA: 320 kW įkrovimas ir iki 656 km nuotolis – ar tai segmentą apversiantis EV?

    Naujasis „Mercedes-Benz“ GLA: 320 kW įkrovimas ir iki 656 km nuotolis – ar tai segmentą apversiantis EV?

    Mažiausias „Mercedes-Benz“ visureigis keičiasi

    „Mercedes-Benz“ pristato naujos kartos GLA, kuris JAV turėtų pasirodyti 2027 metų antroje pusėje kaip 2028 modelio metų automobilis. Gamintojas patvirtino, kad modelis bus siūlomas tiek kaip hibridas, tiek kaip visiškai elektrinis, o pagrindinis akcentas – gerokai spartesnis įkrovimas ir didesnis nuvažiuojamas atstumas.

    Šis žingsnis žymi platesnį „Mercedes-Benz“ elektromobilių strategijos persitvarkymą. Pastaraisiais metais gamintojas pripažino, kad EQ šeimos dizainas ir pozicionavimas ne visur pasiteisino, todėl nauji elektromobiliai kuriami kaip programiškai apibrėžti automobiliai, su daugiau dėmesio baterijai, įkrovimui ir skaitmeninei patirčiai.

    Elektrinė versija: dvi galios, vienas didelis akumuliatorius

    Elektrinis GLA bus siūlomas dviem versijomis: GLA 250+ Electric ir GLA 350 4Matic Electric. Pirmoji turės vieną elektros motorą ir 268 arklio galias, o antroji – du motorus, visų varančiųjų ratų pavarą ir 349 arklio galias.

    Gamintojas nurodo, kad galingesnė versija iki 96 kilometrų per valandą įsibėgės per 5,3 sekundės. Abiem elektrinėms modifikacijoms numatytas 85 kilovatvalandžių (naudojamos talpos) nikelio, mangano ir kobalto akumuliatorius.

    320 kW įkrovimas ir iki 656 km pagal WLTP

    Didžiausia naujiena – 800 voltų architektūra, leidžianti pasiekti iki 320 kilovatų nuolatinės srovės įkrovimo galią. „Mercedes-Benz“ teigia, kad per 10 minučių galima papildyti energijos tiek, kad užtektų maždaug 270 kilometrų nuotoliui pagal WLTP ciklą.

    Pagal WLTP elektrinis GLA turėtų pasiekti iki 656 kilometrų nuvažiuojamą atstumą, tačiau realūs rodikliai dažnai būna kuklesni, ypač vertinant griežtesniu JAV EPA metodu ar važiuojant greitkeliu. Vis dėlto net ir atsargesnė prognozė signalizuoja, kad tai gali būti vienas stipriausių pasiūlymų kompaktiškų premium klasės elektrinių SUV segmente.

    Svarbu ir tai, kad modelis turės integruotą nuolatinės srovės keitiklį, todėl galės krautis ir 400 voltų stotelėse. Praktikoje tai mažina priklausomybę nuo retesnių itin didelės galios 800 voltų infrastruktūros taškų.

    Hibridas ir naujos funkcijos salone

    GLA bus siūlomas ir su 48 voltų lengvojo hibrido sistema: 1,5 litro darbinio tūrio turbininis benzininis variklis derinamas su elektros motoru, integruotu į 8 laipsnių dviejų sankabų transmisiją. Elektros motoras išvysto 30 arklio galių, o 1,3 kilovatvalandės baterija leidžia trumpai judėti be vidaus degimo variklio, pavyzdžiui, lėtai riedant mieste.

    Regeneracinis stabdymas, gamintojo teigimu, gali grąžinti energiją iki 25 kilovatų galia, o sistema veikia visose aštuoniose pavarose. Tokie sprendimai atspindi bendrą rinkos tendenciją: net ir pereinant prie elektromobilių, gamintojai dar kurį laiką siūlys tarpinį variantą tiems, kuriems įkrovimo infrastruktūra ar įpročiai kol kas kelia abejonių.

    Įrangos sąraše atsiranda ir naujų skaitmeninių funkcijų, įskaitant MBUX virtualų asistentą, kuriame naudojamas „ChatGPT“ ir „Google Cloud“ automobiliams skirtas agentas. Gamintojas tikina, kad sistema geba pateikti sudėtingesnę navigacijos informaciją ir palaikyti pokalbį, turėdama trumpalaikę konteksto atmintį.

    Vairuotojo pagalbos sistemoms numatyta plati jutiklių architektūra: aštuonios kameros, penki radarai ir 12 ultragarsinių jutiklių, veikiantys kartu su vandeniu aušinamu valdymo bloku. Tai skirta pažangesniam adaptyviam greičio palaikymui ir eismo situacijų atpažinimui, tačiau konkrečių funkcijų prieinamumas gali skirtis pagal rinką ir reglamentus.

    Dizaino kryptis artima naujausiems „Mercedes-Benz“ elektromobiliams: aptakesnis kėbulas, šviesų juosta gale ir labiau skaitmenizuotas salonas su dideliu ekranų plotu prietaisų skydelyje. Jei kaina išliks konkurencinga, naujasis GLA gali tapti rimtu varžovu tokiems modeliams kaip Tesla Model Y ar panašaus dydžio premium klasės elektriniai SUV.

  • „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ pigiausi elektromobiliai šluoja rinką: 70 000 užsakymų per kelis mėnesius

    „Volkswagen“ grupė skelbia, kad naujieji mažieji ir įperkamesni elektromobiliai Europoje sulaukė itin didelio pirkėjų dėmesio – užsakymų skaičius jau perkopė 70 000. Į šį ketvertą įeina „Volkswagen“ ID. Polo, „Volkswagen“ ID. Cross, „Skoda“ Epiq ir „Cupra“ Raval.

    Gamintojas nurodo, kad šių modelių paklausa reikšmingai viršijo lūkesčius, o vien ID. Polo esą surinko apie 25 000 užsakymų. Likusi dalis pasidalijo tarp „Skoda“ ir „Cupra“ modelių, o papildomas impulsas prognozuojamas dėl ketvirtojo šeimos nario – ID. Cross – starto.

    Kas vilioja pirkėjus?

    Esminis argumentas – kaina ir dydis, pritaikytas miestui. Vokietijoje šių elektromobilių kaina startuoja maždaug nuo 27 500 eurų, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl jie taikosi į pirkėjus, kuriems iki šiol elektromobiliai atrodė per brangūs.

    Įtampos rinkoje netrūksta: Europoje sparčiai daugėja konkurentų, ypač mažesnių elektrinių hečbekų ir krosoverių segmente, o gamintojai vis dažniau kovoja ne tik technologijomis, bet ir finansinėmis sąlygomis. Tai verčia tradicinius prekių ženklus greičiau plėsti biudžetinių modelių pasiūlą.

    Baterijos, nuotolis ir įkrovimas

    Šeimos techninė bazė panaši: siūlomos dvi baterijų kryptys, pradedant 32 kilovatvalandžių ličio geležies fosfato baterija. Tokia versija orientuota į kasdienes keliones mieste ir priemiestyje, o deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 290 kilometrų pagal WLTP.

    Norintiems didesnio lankstumo siūlomas 52 kilovatvalandžių nikelio, mangano ir kobalto baterijos variantas, kuris WLTP cikle gali siekti apie 450 kilometrų. Visų keturių modelių pavara – priekinė, o galia, priklausomai nuo versijos, numatoma nuo maždaug 84 iki 163 kilovatų.

    Įkrovimo parametrai šiame segmente vertinami kaip konkurencingi: mažesnė baterija gali priimti iki 90 kilovatų galią, o 10–80 proc. įkrovimas trunka apie 27 minutes. Didesnė baterija gali krautis iki 105 kilovatų ir tą patį intervalą pasiekia maždaug per 24 minutes.

    Ką tai reiškia Europai?

    Didelis užsakymų skaičius rodo aiškią tendenciją: masinei elektromobilių plėtrai Europoje kritinis veiksnys tampa kaina, o ne vien maksimalus nuotolis. Pirkėjai vis dažniau renkasi kompaktiškus modelius, kurie kasdienėms kelionėms pakankami, o kaina artėja prie vidaus degimo variklius turinčių alternatyvų.

    „Volkswagen“ grupei ši sėkmė svarbi ir strategiškai, nes Europoje spaudimą kelia tiek tradiciniai konkurentai, tiek sparčiai augantis Kinijos gamintojų pasiūlos segmentas. Kuo daugiau pirkėjų įtraukiama į žemesnę kainų kategoriją, tuo labiau tikėtina, kad elektromobiliai taps įprastu, o ne išskirtiniu pasirinkimu.