Lenkijos anglies bendrovėje Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) įsibėgėję darbuotojų pasitraukimai pradeda tiesiogiai smogti kasdieniam kasyklų darbui. Nors valdžios atstovai viešai tvirtina, kad padėtį stabilizuojančios priemonės veikia, profsąjungos perspėja apie realias spragas pamainose ir riziką sustabdyti svarbiausius procesus.
Apie situaciją kalbėta parlamentinėje energetikos bei energetinės ir kasybos transformacijos grupėje, kur Energetikos ministerijos atstovas Tomaszas Stecas pristatė, kaip juda darbuotojų pasitraukimui skirti mechanizmai. Esminė žinutė – lėšos išmokoms ir vadinamiesiems kasybininkų atostogų paketams yra užtikrintos, o pati priemonė įvardyta kaip veiksminga.
Pagal JSW sudarytus susitarimus vienkartinės piniginės išeitinės numatytos 1 156 darbuotojams, o kasybininkų atostogų schema šiemet apimtų 3 092 žmones. Iki liepos 15 dienos ja jau buvo pasinaudoję 1 314 darbuotojų. Bendrai skelbiama, kad iš šių priemonių, reiškiančių išėjimą iš įmonės, gali pasinaudoti 4 248 žmonės, tai yra apie 20 proc. JSW darbuotojų.
Tačiau profsąjungos tikina, kad skaičiai popieriuje neatspindi to, kas vyksta cechuose ir šachtose. Związku Zawodowego „Jedność“ atstovas Oskaras Karwackis teigė, kad jau dabar matomas personalo trūkumas kertinėse pozicijose, o grafikus sudaryti darosi vis sunkiau.
„Jau matome išėjimų pasekmes. Nebepajėgiame uždengti darbų – trūksta žmonių konkrečiose pareigose“, – sakė Oskaras Karwackis.
Pasak jo, jautriausia vieta – anglies mechaninio apdorojimo grandis, kur atlyginimai, profsąjungų vertinimu, priartėję prie žemesnių rinkos ribų. Ši grandis iki šiol rėmėsi ir susijusios struktūros JSW Szkolenie i Górnictwo darbuotojais, tačiau ir jie, profsąjungų teigimu, ima masiškai teikti prašymus išeiti, nes yra paklausūs specialistai: suvirintojai, elektrikai, darbuotojai su įrangos valdymo kvalifikacijomis.
Profsąjungos akcentuoja, kad apdorojimo įrenginių sustabdymas praktiškai reiškia visos kasyklos veiklos paralyžių, nes be šio etapo užstringa visas gamybos ciklas. Dėl to keliamas klausimas, ar įmonės vadovybė pakankamai greitai reaguoja į personalo nutekėjimo pasekmes, kai oficialiai akcentuojamas programų efektyvumas.
Kaip galimą sprendimą darbuotojų atstovai siūlo keisti darbo organizavimą ir pereiti prie trijų pamainų režimo vietoje keturių. Jie primena, kad panašus modelis buvo taikytas per COVID-19 laikotarpį, kai dalis darbuotojų negalėjo dirbti dėl izoliacijos, o tuomet, profsąjungų vertinimu, pavyko pasiekti labai aukštus dienos gavybos rodiklius.
Įtampa persikelia ir į politinį lygmenį. Profsąjungos reikalauja paaiškinimų ir atsiprašymo iš valstybės turto ministro Wojciecho Balczuno dėl jo viešų pasisakymų apie JSW, įskaitant teiginius apie valstybės dopinguojamas išlaidas bei palyginimus, kad anglies gavybos kaštai JSW esą kelis kartus didesni nei kitose šalyse.
„Mes tikimės atsiprašymo už žodžius, kad valstybė moka vien tam, jog kalnakasiai ten tiesiog būtų“, – sakė Oskaras Karwackis.
Dar vienas neatsakytas klausimas, kurį kelia darbuotojų atstovai, – ar JSW atžvilgiu nėra pradėtos restruktūrizavimo procedūros, apie kurias, jų teigimu, akcininkai nėra informuoti per biržinius pranešimus. Taip pat minimi ir neaiškumai dėl galimų įmonės vadovybės kontaktų su administratoriumi, apie kuriuos, pasak profsąjungų, viešos informacijos trūksta.
JSW atvejis išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria tradicinės pramonės įmonės Europoje: net ir turint finansuojamas socialines programas, staigus patyrusių darbuotojų pasitraukimas gali sukelti kompetencijų spragą. Kai rinka už kvalifikuotą darbą siūlo kelis kartus didesnį atlygį, vien išmokomis pagrįstos schemos ne visada užtikrina sklandų kritinių grandžių veikimą.
Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar JSW vadovybei pavyks suderinti socialinių programų vykdymą su realiu veiklos tęstinumu kasyklose. Profsąjungos signalizuoja, kad be greitų organizacinių sprendimų ir atlygio politikos peržiūros net ir „sėkmingai“ įgyvendinamos priemonės gali atsisukti prieš pačią įmonę.