Tag: Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2

  • Lenkija planuoja įsigyti keturis „Airbus“ A330 MRTT: kodėl jų priežiūrai Okęcie pritrūks vietos

    Lenkijos gynybos ministerija derasi dėl keturių daugiafunkcių transporto ir oro papildymo degalais lėktuvų „Airbus“ A330 MRTT įsigijimo iki 2030 metų. Šios platformos būtų skirtos karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai bei kitų orlaivių degalų papildymui ore.

    Projektui numatoma pasitelkti Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentą SAFE, kuriuo siekiama palengvinti bendrus Europos gynybos pirkimus. Kartu su Lenkija analogiškus A330 MRTT planuoja įsigyti ir Ispanija, todėl derybos vyksta platesniame bendradarbiavimo kontekste.

    Kur bus atliekami sunkieji patikrinimai?

    Derybose aptariamas ne tik orlaivių pirkimas, bet ir jų techninės priežiūros apimtis bei vieta. A330 MRTT priklausys didžiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų orlaivių kategorijai, todėl priežiūrai reikalinga infrastruktūra tampa vienu svarbiausių klausimų.

    „Airbus“ vadovas Lenkijoje Sebastianas Magadzio teigė, kad dėl techninės priežiūros vyksta pažengusios derybos su Bydgoščiuje veikiančia įmone Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, priklausančia gynybos pramonės grupei PGZ. Galutinė darbų apimtis, anot jo, priklausys nuo susitarimų, kuriuose dalyvauja ir Lenkijos oro pajėgos, ir pramonė, ir tiekėjas.

    „Dėl priežiūros esame pažengusiose derybose su WZL2 Bydgoščiuje, priklausančia PGZ. O konkreti priežiūros, remonto ir modernizacijų apimtis Lenkijoje priklausys nuo tolesnių derybų su trimis pusėmis“, – sakė Sebastianas Magadzio.

    Okęcie patirtis ir infrastruktūros riba

    „Airbus“ Lenkijoje turi bazę Varšuvoje, kur jau daugiau nei dešimtmetį aptarnaujami lengvieji transporto lėktuvai C-295M, dažnai vadinami CASA. Varšuvos centras prižiūri ne tik Lenkijos, bet ir kitų šalių C-295M orlaivius, o tai sukūrė tvirtą patirties pagrindą.

    Vis dėlto A330 MRTT dydis riboja galimybes Varšuvos Okęcie teritorijoje. A330 MRTT sparnų mojis siekia daugiau nei 60 metrų, o fiuzeliažo ilgis yra beveik 59 metrai, todėl sunkiesiems patikrinimams reikia itin didelio angaro ir atitinkamos logistikos.

    „Sunkieji patikrinimai, atliekami po ketverių ar aštuonerių eksploatacijos metų, greičiausiai bus perkelti į Bydgoščių, nes „Airbus Poland“ neturi tinkamos infrastruktūros ir angaro dydžio tokiems darbams“, – aiškino Sebastianas Magadzio.

    Pasak jo, Okęcie tiesiog nėra pakankamai vietos pastatyti tokio masto angarą. Bydgoščius šiuo požiūriu vertinamas kaip logiška alternatyva, ypač atsižvelgiant į vietos įmonės patirtį aptarnaujant C-130 „Hercules“ tipo transporto lėktuvus.

    Kodėl A330 MRTT svarbūs?

    MRTT tipo orlaiviai sukurti iš plataus fiuzeliažo keleivinių lėktuvų, pritaikant juos karinėms užduotims. A330 MRTT gali būti greitai sukonfigūruotas krovinių gabenimui, keleivių transportui arba medicininei evakuacijai, o tuo pačiu metu išlieka pilnavertė degalų papildymo ore platforma.

    Lenkijai tai reikštų didesnį strateginį mobilumą ir galimybę ilgiau ore išlaikyti naikintuvus ar kitus orlaivius, ypač pratybų ir sąjungininkų operacijų metu. Toks pajėgumas taip pat stiprina sąveikumą su NATO partneriais, kurie MRTT tipo platformas naudoja kaip vieną pagrindinių logistikos ir oro operacijų atramų.

    Kol kas galutiniai sprendimai dėl aptarnavimo modelio dar nėra priimti, tačiau kryptis aiškėja: lengvesnės priežiūros ir mobilios techninės komandos galėtų remtis Varšuvos kompetencija, o sunkesni darbai labiau tikėtini Bydgoščiuje. Tai leistų Lenkijai turėti ne tik naują didelį orlaivį, bet ir vietinę kompetenciją jo eksploatacijai per visą tarnybos laikotarpį.

  • Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Bulgarijos žiniasklaida praneša, kad šalies Gynybos ministerija kreipėsi į kelias valstybes, tarp jų ir Lenkiją, dėl naikintuvų MiG-29 atsarginių dalių. Šis klausimas, kaip teigiama, buvo aptariamas ir Bulgarijos gynybos ministro Dimitaro Stojanovo susitikimuose NATO formato renginiuose.

    Bulgarijos karinės oro pajėgos oficialiai turi 15 MiG-29, iš jų du yra dviviečiai. Tačiau realiai skraidyti gali tik dalis – viešai minima, kad šiuo metu tinkami naudoti yra maždaug šeši, o likę lėktuvai laikomi ant žemės ir naudojami kaip dalių šaltinis.

    Tokį sprendimą lėmė ilgėjantis atsarginių dalių deficitas: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių tapo politiškai ir praktiškai sudėtinga užtikrinti rusiškos kilmės komponentų tiekimą. Dėl to MiG-29 eksploatacija sensta vis greičiau, o techninės priežiūros kaštai kyla.

    Bulgarija taip pat planuoja skelbti konkursą MiG-29 variklių remontui, kurio vertė, kaip nurodoma, viršija 26 mln. eurų. Anksčiau Bulgarijos MiG-29 variklių remontas buvo atliekamas Lenkijoje, Bydgoščiuje veikiančioje bendrovėje „Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2“, todėl Sofia tikisi, kad ryšys su Lenkijos pramone ir logistika gali padėti atgaivinti turimus pajėgumus.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Bulgarija pereina prie vakarietiškos technikos: šalis yra užsakiusi 16 naikintuvų F-16 Block 70. Vis dėlto viešai aptariama, kad tiekimo grafikas vėluoja, o pilnas kovinis parengimas priklauso ne tik nuo lėktuvų atvykimo, bet ir nuo pilotų bei technikų rengimo tempo.

    „Bulgarija tęs MiG-29 eksploatavimą iki 2030 metų, nes iki tol F-16 rengiami pilotai nebus pasirengę pilnai perimti kovinio budėjimo“, – sakė Dimitaras Stojanovas Bulgarijos nacionaliniam radijui.

    Šioje situacijoje Bulgarijos dėmesys krypsta į Lenkiją, kuri po ankstesnių perdavimų Ukrainai dar turi MiG-29 platformos resursų. Tuo pat metu Ukrainos ir Lenkijos pokalbiai dėl papildomų MiG-29 perdavimo, kaip teigiama įvairiuose šaltiniuose, stringa, o dalis komentatorių kelia versiją, kad lėktuvai ar jų dalys galėtų būti nukreiptos kitur Europoje.

    Lenkijos gynybos viceministras Stanislawas Wziątekas anksčiau yra užsiminęs apie didelį susidomėjimą Lenkijos MiG-29 Europoje ir akcentavęs, kad šios platformos „ras vietą Europos saugumo sistemoje“. Bulgarijos žiniasklaida tai interpretuoja kaip signalą, jog Sofia gali turėti realių šansų gauti bent dalių, o gal ir pačius orlaivius, jei bus rastas teisiškai ir politiškai priimtinas sprendimas.

    Galutinį scenarijų lems keli veiksniai: kiek Lenkija dar turi eksploatuotinų MiG-29, ar įmanomas greitas remonto ir dalių tiekimo kanalas, ir kaip greitai Bulgarija gebės perimti oro policijos užduotis su F-16. Kol kas aišku viena – MiG-29 tema Europoje išlieka aktuali ne dėl modernizacijos, o dėl pereinamojo laikotarpio spragų, kurias tenka užkamšyti turimais resursais.