CP v2

Tag: Wolfgangas Amadeus Mozartas

  • Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiaus bibliotekoje aptiko nežinomų Mozarto kūrinių: po 250 metų jie pirmąkart nuskambėjo

    Paryžiuje esanti Prancūzijos nacionalinė biblioteka šiemet pristatė netikėtą radinį: archyvuose aptiktas rankraštis su iki šiol nežinomais Wolfgango Amadeuso Mozarto kūriniais. Dokumentas beveik 250 metų buvo klaidingai suregistruotas kaip anoniminis XVIII amžiaus muzikos sąsiuvinis, todėl ilgą laiką nekėlė įtarimų.

    Rankraštį peržiūrėdamas archyvinę medžiagą pastebėjo bibliotekos muzikos skyriaus kuratorius François-Pierre Goy. Įtarimų sukėlė būdingas rašysenos stilius, o vėliau išvadas jis aptarė su eksperte Laurence Decobert, kuri taip pat atpažino Mozarto braižą.

    Ką atskleidė 44 puslapių sąsiuvinis

    Rankraštis buvo ištirtas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir Mozarteum fondo specialistų Zalcburge. Ekspertizės patvirtino autentiškumą: sąsiuvinį sudaro 44 puslapiai, datuojami 1778 metais, kai 22 metų Mozartas viešėjo Paryžiuje.

    Tačiau tai nėra įprastas publikuoti skirtų kūrinių rinkinys. Šaltiniai rodo, kad tai greičiau pedagoginio darbo užrašai, fiksuojantys kompozicijos pamokas, kurias Mozartas vedė Marie-Louise-Philippine de Guînes, įtakingo prancūzų aristokrato ir diplomato Louis de Guînes dukrai.

    Sąsiuvinyje rasti mokinės kompoziciniai pratimai, Mozarto darytos pataisos ir šešios trumpos, anksčiau nežinotos pjesės fleitai ir arfai. Instrumentų pasirinkimas siejamas su šeimos muzikiniais įgūdžiais: tėvas buvo laikomas talentingu fleitininku, o dukra grojo arfa.

    Ne tik radinys, bet ir naujas žvilgsnis

    Muzikologų vertinimu, šis rankraštis yra vienas reikšmingiausių pastarųjų metų su Mozartu susijusių atradimų, nes papildo jo kūrybos katalogą ir leidžia detaliau suprasti, kaip jis dirbo kaip mokytojas. Dauguma išlikusių šaltinių Mozartą pristato kaip operų, koncertų ir simfonijų kūrėją, o šiuo atveju atsiveria kasdienė jo dirbtuvių pusė.

    Rankraščio istorija turi ir dramatišką kontekstą: Mozartas Paryžiuje patyrė finansinių sunkumų, o viešnagės metu mirė jo motina Anna Maria Mozart. Be to, pasakojama, kad de Guînes šeima už užsakytus kūrinius ir pamokas sumokėjo tik dalį sutartos sumos, todėl kompozitorius bendradarbiavimą nutraukė.

    Pats sąsiuvinis į bibliotekos fondus pateko per Prancūzijos revoliuciją, kai buvo konfiskuojami aristokratų archyvai. Vėliau, neteisingai aprašytas kaip anoniminis rankraštis, jis dešimtmečiais liko nepastebėtas, kol pastaraisiais mėnesiais buvo peržiūrėtas iš naujo.

    Po beveik 250 metų vėl scenoje

    Rastos kompozicijos neliko vien archyvų smalsumu. Birželio 21 dieną Prancūzijos nacionalinės bibliotekos salėje jos pirmą kartą viešai atliktos po beveik dviejų su puse šimtmečio, o kūrinius atliko Radio France muzikantai, parengę ir profesionalius įrašus.

    Šis atvejis primena, kad didžiųjų bibliotekų ir archyvų fondai vis dar slepia netikėtumų, o kruopštus katalogų tikslinimas ir naujos ekspertinės metodikos gali sugrąžinti į kultūros apyvartą tai, kas dešimtmečiais buvo laikoma anonimiškais dokumentais.

  • Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Paryžiuje rastas nežinomas Mozarto rankraštis: 7 kūriniai fleitai ir arfai pirmąkart suskambo eteryje

    Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.

    Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.

    Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.

    „Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.

    Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.

    „Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.

    Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.

    Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.

    Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.

    Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.

    Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.