Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas iki šiol nežinomas Wolfgango Amadeuso Mozarto rankraštis, kuriame užfiksuoti septyni trumpi kūriniai fleitai ir arfai. Šis atradimas siejamas su 1778 metais ir jau laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių muzikologijos radinių.
Rankraštį vasario 2 dieną vienoje bibliotekos saugyklų peržiūrėdamas fondus rado muzikologas François-Pierre Goy, daugelį metų dirbęs senųjų muzikos rinkinių kuratoriumi. Jo dėmesį patraukė 44 puslapių natos, o rašysena ir stilius priminė Mozarto autografus.
Norėdamas įsitikinti, Goy kreipėsi į kolegę Laurence Decobert, anksčiau rengusią parodą apie Mozarto ryšį su Prancūzija. Vėliau dokumentą papildomai patikrino ir galutinai autentišku pripažino Mozarto tyrėjas Armin Brinzing iš Salzburge veikiančios Bibliotheca Mozartiana.
„Tai vienas svarbiausių pastarųjų dešimtmečių atradimų“, – sakoma Prancūzijos nacionalinės bibliotekos vadovo Gilles Pécout pranešime.
Apie radinį kurį laiką nebuvo viešai skelbiama, kol Prancūzijos visuomeninis transliuotojas „France Musique“ pristatė pasaulinę premjerą. Kūriniai nuskambėjo fleitininkei Mathilde Caldérini ir arfininkui Nicolas Tulliez atliekant su Radio France filharmonijos orkestro muzikantais.
„Muzikos kolektyvui tai išskirtinė garbė prikelti pamirštą Mozarto kūrinį“, – teigiama Radio France prezidentės Sibyle Veil pareiškime.
Rasti kūriniai apibūdinami kaip trumpi, subtilūs pratimai, papildantys palyginti nedidelį Mozarto repertuarą fleitai ir arfai. Muzikologai pabrėžia, kad tokie „darbiniai“ rankraščiai yra svarbūs ne vien koncertinei praktikai, bet ir kūrybos proceso pažinimui.
Atradimas taip pat suteikia daugiau konteksto Mozarto viešnagei Paryžiuje, kur jis gyveno nuo kovo iki rugsėjo 1778 metais. Tuo metu 22 metų kompozitorius, be kitų užsakymų, teikė kompozicijos pamokas Marie-Louise-Philippine de Bonnières de Guînes, gabiai arfai ir diplomato dukrai.
Bibliotekos pateikiamuose paaiškinimuose nurodoma, kad sąsiuvinis greičiausiai ir yra tiesiogiai susijęs su tomis pamokomis: mokinė, nors artimųjų laikyta talentinga, esą sunkiai kūrė, o Mozartas laiškuose tėvui skundėsi jos kūrybinės vaizduotės stoka. Vis dėlto, pasak specialistų, pratimai tikėtina remiasi idėjomis, kurias pasiūlė pats Mozartas, todėl jie turi aiškią autorinę vertę.
Pamokos nutrūko 1778 metų liepą, kai Mademoiselle de Guînes ištekėjo, o paskutinis kūrinys liko neužbaigtas. Rankraštis liks saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, kuri teigia turinti vieną didžiausių Mozarto autografų rinkinių Europoje.
Skelbiama, kad ši kolekcija pagal apimtį nusileidžia tik didesniems rinkiniams Salzburge ir Berlyne. O naujai identifikuotų kūrinių kelias į koncertų sales, tikėtina, tik prasideda: po premjeros radinys neabejotinai sulauks tiek atlikėjų, tiek tyrėjų dėmesio.