Vienas garsiausių Atlanto rekordininkų – kruizinis laivas SS United States – sąmoningai nuskandintas Meksikos įlankoje, kad virstų didžiausiu pasaulyje dirbtiniu rifu. Kadaise tai buvo greičiausias keleivinis laineris, perplaukęs Atlantą, o dabar jo „antras gyvenimas“ vyks po vandeniu.
Laivas po vandeniu atsidūrė trečiadienį, lapkričio 11 dieną: vanduo į jo surūdijusį korpusą kilo valandas, kol galiausiai milžiniškas statinys pasviro ir pradingo bangose. Skandinimas buvo suplanuotas – inžinieriai laivą „paguldė“ ant jūros dugno netoli Floridos.
302 metrų ilgio laivas (990 pėdų) pasirinktoje vietoje turėtų tapti buveine žuvims, koralams, kempinėms ir kitiems jūrų organizmams. Projektas kainuoja 13,5 mln. JAV dolerių, o jo tikslas – ne tik sukurti naują povandeninę ekosistemą, bet ir pritraukti narų turizmą.
SS United States istorija tęsėsi 75 metus: jis gabeno keleivius, tarp jų – JAV prezidentus, kino žvaigždes ir karališkosios šeimos atstovus. Vis dėlto reaktyvinių lėktuvų era pakeitė keliones per Atlantą, ir laivas 1969 metais buvo „išleistas į pensiją“ po daugiau nei 800 reisų.
Rekordinis greitis ir karo planai
Pirmojo reiso metu 1952 metų liepą SS United States Atlantą įveikė per 3 dienas, 10 valandų ir 40 minučių. Vidutinis greitis siekė 35,59 mazgo, ir šis rytinės krypties perplaukimo rekordas keleiviniams laineriams iki šiol nėra pagerintas.
Laivas buvo didžiulis – maždaug 33 metrais ilgesnis už „Titaniką“. Jį projektavęs jūrų architektas Williamas Francis Gibbsas numatė dvigubą paskirtį: prabangų keleivinį lainerį, kuris prireikus galėtų būti greitai pritaikytas kariuomenei ir pervežti iki 14 000 karių.
Tačiau realybėje SS United States tapo prabangos ir greičio simboliu: laive buvo įspūdingi interjerai, pirmos klasės erdvės, o tarp keleivių minimi ir tokie vardai kaip Grace Kelly, Elizabeth Taylor bei jaunas Billas Clintonas.
Vėliau laivas dešimtmečius prastovėjo prie krantinių, o planai jį paversti viešbučiu, muziejumi ar kruiziniu laivu ne kartą žlugo. 2024 metais Floridos Okalūsos apygarda laivą nupirko už 1 mln. JAV dolerių, siekdama išgelbėti nuo metalo laužo ir paversti dirbtiniu rifu.
Kaip nuskandinamas toks milžinas
Sukurti dirbtinį rifą iš laivo – kur kas daugiau nei tiesiog „pragręžti skyles“. SS United States buvo ruoštas mėnesius Mobile mieste Alabamoje: iš jo šalintos pavojingos medžiagos, kuro likučiai, elektros instaliacijos, šimtai iliuminatorių, taip pat nuimti du masyvūs kaminai.
Inžinieriai išpjovė dideles angas denyje ir korpuse, o skandinimą planavo valdyti be sprogmenų – atidarant vožtuvus ir kontroliuojant užliejimą. Procesas truko ilgiau nei tikėtasi: 128 buvę kuro ir tepalo bakai buvo užpildyti vandeniu, kad laivas tolygiai „atsisėstų“ ant dugno.
Numatyta laivo poilsio vieta yra maždaug 22 jūrmyles į pietvakarius nuo Destino, maždaug 55 metrų gylyje. Skaičiuojama, kad viršutiniai deniai turėtų būti apie 18 metrų žemiau paviršiaus – tai pasiekiamas gylis pramoginiam nardymui.
Šiuo projektu SS United States aplenkė ankstesnį rekordininką – 2006 metais prie Floridos nuskandintą 911 pėdų ilgio lėktuvnešį USS Oriskany, iki tol laikytą didžiausiu iš laivo suformuotu dirbtiniu rifu.
Mokslininkai stebės ekosistemą nuo pradžios
Dirbtiniai rifai suteikia organizmams kietą paviršių, prie kurio jie gali prisitvirtinti: pirmieji paprastai atsiranda mikroorganizmai, vėliau – dumbliai, kempinės, koralai, o galiausiai ima telktis žuvys. Tačiau mokslininkams retai pasitaiko proga šį procesą stebėti nuo pačios pradžios.
Woods Hole okeanografijos institutas paskelbė pradedantis daugiametį SS United States tyrimą. Pirmuosius pradinių sąlygų matavimus planuojama atlikti per pirmą mėnesį po nuskandinimo, fiksuojant, kaip formuojasi biologinės bendrijos.
Numatyta paimti vandens mėginius iš 132 vietų aplink laivą ir sekti, kaip koroduojantis plienas išskiria metalus, tokius kaip geležis, manganas ir nikelis. Taip pat bus stebimi mikrobų bendrijų pokyčiai ir didesnių organizmų įsikūrimas.
Tyrėjai pabrėžia, kad dirbtiniai rifai gali pritraukti daug žuvų, bet tai nebūtinai reiškia, jog bendras žuvų kiekis regione padidėja – dalis jų gali tiesiog persikelti iš kitų vietų. Dėl to ilgalaikis monitoringas laikomas esminiu siekiant suprasti realų poveikį aplinkai.
Nors dalis paveldo saugotojų norėjo laivą išlaikyti kaip eksponatą sausumoje, planuojama, kad krante vis tiek atsiras muziejus su laivo elementais, įskaitant kaminus, stiebą ir kitus artefaktus. O pats SS United States, nebeplukdydamas keleivių, taps milžiniška povandenine buveine – ir reta proga stebėti, kaip „nuo nulio“ susikuria nauja ekosistema.