CP v2

Tag: World Weather Attribution

  • Mokslininkai: klimato kaita Ispanijoje megagaisrų riziką padidino 20 kartų

    Mokslininkų atlikta greitoji analizė rodo, kad klimato kaita Ispanijoje smarkiai padidino sąlygas megagaisrams: tikimybė, kad susiformuos itin pavojingas karščio, sausros ir vėjo derinys, išaugo apie 20 kartų. Prancūzijoje panašios ekstremalios sąlygos, pasak tyrėjų, tapo bent dukart labiau tikėtinos.

    Dideli miškų gaisrai pastarosiomis savaitėmis apėmė teritorijas netoli Madrido ir Bordo. Ugnis privertė tūkstančius žmonių palikti namus, o dalyje vietovių sunaikinta ar apgadinta šimtai pastatų, sutrikdytas susisiekimas ir uždarytos kai kurios viešosios erdvės.

    Kas slypi už skaičių?

    Vertinimą parengė tarptautinė mokslininkų grupė World Weather Attribution, kuri analizuoja, kiek žmogaus sukelta klimato kaita pakeičia konkrečių ekstremalių reiškinių tikimybę. Šiuo atveju buvo vertinama, kaip šiltesnė atmosfera ir išsausėjusi dirva didina gaisrų plitimo potencialą, ypač kai prisideda stipresni vėjai.

    Tyrėjų teigimu, globalus atšilimas sustiprino Vakarų Europoje fiksuotų rekordinių karščių ir pavasarinės sausros tikimybę. Būtent tokie epizodai išdžiovina augmeniją ir dirvožemį, todėl net nedideli užsidegimai gali greitai peraugti į sunkiai suvaldomus gaisrus.

    Kaip dažnai tai gali kartotis?

    Skaičiavimai rodo, kad dabartinėmis klimato sąlygomis ypač pavojingos gaisrams meteorologinės situacijos pietvakarių Prancūzijoje gali pasikartoti maždaug kartą per 20 metų. Centrinėje Ispanijoje panašios sąlygos, mokslininkų vertinimu, gali susidaryti vidutiniškai kartą per šešerius metus.

    Viena iš akcentuojamų priežasčių – ryškėjantys orų kontrastai: po drėgnesnės žiemos dažnai seka sausesnis pavasaris. Tai lemia spartesnį augalijos augimą, o vėliau išdžiūvusi biomasė tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru, kuris gaisrams suteikia papildomos „medžiagos“ plisti.

    Signalas ir keliautojams

    Gaisrų apimtos zonos atskleidžia, kaip greitai ekstremalūs karščiai ir išsausėję kraštovaizdžiai įprastą gaisrą gali paversti plataus masto krize. Tai reiškia didesnę evakuacijų, kelių uždarymų, elektros tiekimo sutrikimų ir oro taršos riziką net regionuose, kurie anksčiau su tokiais scenarijais susidurdavo rečiau.

    Vietos institucijos ir gelbėjimo tarnybos turistams bei gyventojams įprastai rekomenduoja sekti oficialius pranešimus apie gaisrų frontą ir dūmų plitimą, o keliones į labiausiai paveiktas vietoves planuoti atsargiai. Specialistai pabrėžia, kad ilgainiui, kylant temperatūrai, panašių ekstremalių epizodų tikimybė tik didės.

  • Mokslininkai apie Europos karščius: be klimato kaitos tokia kaitra būtų beveik neįmanoma

    Vakarų Europą apėmusi rekordinė karščio banga, pasak mokslininkų, be klimato kaitos būtų buvusi beveik neįmanoma. World Weather Attribution (WWA) tyrėjų vertinimu, dabartinės itin šiltos naktys regione tapo maždaug 100 kartų labiau tikėtinos nei prieš du dešimtmečius.

    WWA analizėje pabrėžiama, kad per kelis dešimtmečius šylantis klimatas pakeitė karščio bangų „foną“, todėl ekstremalios temperatūros pasiekiamos lengviau ir kartojasi dažniau. Skaičiuojama, kad panaši kaitra, kokia fiksuojama dabar, 1976 metų birželį būtų buvusi apie 3,5 laipsnio Celsijaus žemesnė.

    Šilumos poveikis jaučiamas ne tik dieną: ekstremaliai šiltos naktys ypač didina sveikatos riziką, nes organizmas nebeatsigauna po dienos karščio. Kai kuriose Prancūzijos vietovėse daugiau nei savaitę naktimis laikėsi aukštesnė nei 20 laipsnių Celsijaus temperatūra, o atskiromis naktimis minimali temperatūra priartėjo prie 30 laipsnių Celsijaus.

    Analizėje taip pat įvertintas šiluminis stresas, kai žmogaus kūnas nebesugeba pakankamai atvėsti prakaituodamas. Iš daugiau nei 800 Europos miestų apie 45 proc. jau patyrė arba, prognozuojama, patirs didžiausius šiluminio streso lygius birželio pabaigoje.

    Ilgalaikė tendencija atitinka tarptautinių institucijų skelbiamus duomenis: Pasaulio meteorologijos organizacija nurodo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daugiausia iš anglies, naftos ir dujų deginimo, pakėlė pasaulio vidutinę temperatūrą maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio XIX amžiaus lygio.

    „Šiuo metu darome per mažai, kad sulėtintume globalų atšilimą. Todėl, jam tęsiantis, reikia tikėtis, kad rekordai bus mušami vis dažniau“, – sakė Londono Imperijos koledžo ekstremalių reiškinių tyrėja Claire Barnes, viena iš WWA analizės bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausi karščio bangų padariniai sveikatai dažnai išryškėja ne iš karto. WWA primena mokslinius vertinimus, jog 2022 metų vasarą per karščio bangų seriją Europoje galėjo mirti daugiau kaip 60 000 žmonių dėl su karščiu susijusių priežasčių.

    WWA taip pat pažymi, kad šį kartą stiprios kaitros Europoje nepaaiškina El Ninjo reiškinys, paprastai didinantis pasaulines temperatūras. Tai sustiprina išvadą, kad pagrindinis veiksnys, didinantis tokių ekstremumų tikimybę, yra ilgalaikis klimato šiltėjimas.

  • Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    Ataskaita perspėja: 2026 metų pasaulio futbolo čempionate karštis gali paveikti žaidėjus ir sirgalius

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą nuo 1994 metų vyks Šiaurės Amerikoje, tačiau mokslininkai įspėja, kad šįkart rimtu iššūkiu gali tapti karštis. Nauja analizė teigia, jog dėl dažnėjančių karščio bangų didėja rizika tiek žaidėjų sveikatai, tiek rungtynių kokybei.

    Ataskaitą parengę „World Weather Attribution“ (WWA) ekspertai nurodo, kad kai kuriose čempionato vietose ekstremalaus karščio tikimybė, palyginti su 1994 metais, išaugo maždaug dvigubai. Turnyras vyks 16 miestų JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o dideli atstumai reiškia, kad komandos per trumpą laiką gali atsidurti labai skirtingomis klimato sąlygomis.

    Kaip vertinama karščio rizika?

    Ataskaitoje daug dėmesio skiriama WBGT rodikliui, kuris vertina ne tik oro temperatūrą, bet ir drėgmę, vėjo greitį bei saulės spinduliuotę. Šis matas dažnai naudojamas sporte, nes geriau atspindi, kaip karštis veikia žmogaus kūną intensyvaus fizinio krūvio metu.

    WWA skaičiavimu, maždaug ketvirtadalyje čempionato rungtynių WBGT gali viršyti 26 laipsnius, o tai siejama su vidutine ar didele šilumos streso rizika. Esant tokioms sąlygoms didėja dehidratacijos, perkaitimo ir šilumos smūgio pavojus, o taip pat gali pastebimai kristi žaidėjų darbingumas.

    FIFA priemonės ir kritika

    FIFA yra pristačiusi karščio ligų prevencijos ir valdymo darbo grupę bei numatė privalomas trijų minučių vandens pertraukėles kiekvieno kėlinio viduryje. Tai praktiškai suskaido rungtynes į ketvirčius, tačiau dalis sporto medicinos ir klimato ekspertų abejoja, ar toks laikas pakankamas realiam atvėsimui.

    „Trijų minučių pertraukėlės dažnai yra per trumpos, kad reikšmingai pagerintų rehidrataciją ir kūno atvėsinimą“, – teigiama ekspertų laiške, kuriame raginama peržiūrėti šilumos valdymo taisykles.

    Dar vienas nesutarimų taškas yra ribos, kada rungtynės turėtų būti atidedamos. Futbolininkų profesinė organizacija FIFPRO kaip nesaugią įvardija situaciją, kai sąlygos atitinka apie 28 laipsnių karštį, o FIFA atidėjimą sieja su gerokai aukštesniais WBGT rodikliais.

    Kuriuose miestuose rizika didžiausia?

    Ataskaitoje išskiriami stadionai, kuriuose rungtynės numatytos po atviru dangumi ir nėra oro kondicionavimo. Tarp minimų vietų yra MetLife stadionas Niujorko regione, kuriame planuojamas finalas, taip pat Majamio stadionas, kur, pasak analizės, 26 laipsnių WBGT viršijimas yra beveik neišvengiamas.

    Didesnė rizika įžvelgiama ir miestuose, kuriuose vasarą dažni karščio ir drėgmės deriniai. Pavyzdžiui, Dalase, Teksase, tikimybė viršyti 28 laipsnius WBGT vertinama kaip itin didelė, todėl pavojus gali kilti ne tik stadione, bet ir sirgalių zonose ar fanų festivaliuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad karštis ypač pavojingas vyresniems žmonėms ir turintiems lėtinių ligų, todėl organizatoriams teks galvoti ne tik apie sportininkų, bet ir apie šimtų tūkstančių žiūrovų saugumą. Ataskaitos autoriai taip pat akcentuoja, kad vien prisitaikymo priemonės gali būti nepakankamos, jei šiltėjimo tendencijos tęsis.