Tag: X chromosoma

  • Mįslė išspręsta po 60 metų: mokslininkai nustatė, kas genetiškai paverčia kates oranžinėmis

    Mįslė išspręsta po 60 metų: mokslininkai nustatė, kas genetiškai paverčia kates oranžinėmis

    Kas paaiškėjo apie oranžines kates

    Oranžinis kailis – vienas atpažįstamiausių kačių bruožų, tačiau jo genetinė priežastis ilgą laiką išliko neaiški. Dabar dvi nepriklausomos mokslininkų komandos pateikė sutampančias išvadas, kurios paaiškina, kodėl ryškiai oranžinė spalva katėms pasireiškia kitaip nei dauguma kitų žinduolių kailio spalvų.

    Tyrėjai nustatė, kad oranžinę spalvą greičiausiai lemia DNR pokytis ne baltymus koduojančioje genomo dalyje, susijęs su geno Arhgap36 aktyvumo reguliavimu. Toks pokytis siejamas su gerokai didesniu šio geno aktyvumu tose odos ląstelėse, iš kurių auga oranžiniai plaukai.

    Kaip veikia X chromosoma

    Vienas svarbiausių atradimo elementų – tai, kad pokytis yra X chromosomoje. Būtent tai paaiškina seniai pastebėtą reiškinį: dauguma visiškai oranžinių kačių yra patinai, o patelėms dažniau pasitaiko margas kailis.

    Patinai turi vieną X chromosomą, todėl jei joje yra minėtas genetinis variantas, oranžinė spalva pasireiškia visame kailyje. Patelės turi dvi X chromosomas, o ankstyvoje raidoje kiekvienoje ląstelėje viena jų atsitiktinai „išjungiama“, todėl susidaro skirtingų spalvų plotai ir atsiranda vėžlio kiauto ar trispalviams katėms būdingas raštas.

    Ką rodo duomenys ir ką tai reiškia

    Viename iš tyrimų genetinis pokytis buvo aptiktas visoms analizuotoms oranžinėms katėms duomenų rinkinyje, apėmusiame 188 gyvūnus. Tyrėjai taip pat aprašė, kad oranžinių lopų srityse Arhgap36 raiška buvo daug kartų didesnė nei neoranžinėse odos srityse.

    Kita mokslininkų grupė priėjo prie tos pačios geno krypties ir pateikė paaiškinimą, kaip didesnis aktyvumas gali keisti pigmentų pusiausvyrą. Supaprastintai, mechanizmas nukreipia pigmentaciją nuo tamsesnių eumelanino atspalvių link rausvai gelsvų feomelanino atspalvių, todėl kailis tampa oranžinis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis atradimas nepatvirtina populiarių stereotipų apie oranžinių kačių elgseną ar intelektą. Turimi duomenys nerodo akivaizdžių neigiamų pasekmių sveikatai, o nustatytas poveikis, panašu, labiausiai susijęs su pigmentines ląsteles formuojančiais audiniais.

    Tyrimų rezultatai publikuoti mokslo žurnale Current Biology. Autorių teigimu, tai ne tik išsprendžia seną genetikos klausimą, bet ir suteikia daugiau žinių apie tai, kaip genų reguliacija lemia išvaizdos požymius bei kodėl vieni jų pasiskirsto skirtingai tarp lyčių.

  • Kas lemia vaikų intelektą: mokslininkai atskleidė, kodėl didesnė įtaka gali tekti mamai

    Vai zināt, no kā jūsu bērni mantos intelektu – no mātes vai tēva? Atbildi sniedz jauns pētījums, raksta TSN.

    Jaunā pētījumā ir identificēti gēni, kuriem varētu būt izšķiroša loma intelekta attīstībā – mātes ieguldījums, visticamāk, varētu būt nozīmīgāks, saka eksperti.

    Kembridžas universitātes ekspertu pētījums atklāj, ka ievērojama daļa gēnu, kas atbild par intelektu, atrodas X hromosomā.

    Tā kā sievietēm ir divas X hromosomas, bet vīriešiem tikai viena, mātes ģenētiskais ieguldījums var būt lielāks – tas nozīmē, ka inteliģenta māte, visticamāk, nodos savas spējas bērnam.

    pexels.com

    Tā sauktie iepriekš noteiktie gēni uzvedas atšķirīgi atkarībā no vecāku izcelsmes. Ar intelektu saistītie gēni bieži vien ir aktīvi tikai tad, ja tie ir mantoti no mātes, savukārt tie, kas ir mantoti no tēva, var palikt neaktīvi.

    Mātes un tēva gēni ietekmē dažādas attīstības jomas – smadzeņu garozu, kas atbild par domāšanu, atmiņu, valodu, uzmanību un uztveri, būtiski ietekmē mātes gēni.

    Savukārt limbisko sistēmu, kas kontrolē emocijas un instinktus, kā arī placentas attīstību, biežāk nosaka tēva gēni. Pētnieki arī uzsver, ka embriji, kas satur tikai viena vecāka ģenētisko materiālu, neizdzīvo. Tas parāda nepieciešamību gan mātei, gan tēvam dot ieguldījumu normālā attīstībā.

    Intelekts ir kas vairāk nekā gēni

    Lai gan ģenētikai ir liela nozīme, intelektu veido arī vide. Attiecību kvalitāte ar vecākiem, uzmanība, emocionālais atbalsts un stimulācija agrīnā dzīves posmā ievērojami uzlabo bērna spēju risināt problēmas, pielāgoties un mācīties.

    pexels.com

    Ko tas nozīmē praksē?

    Pētījuma rezultāti liecina par jaunu perspektīvu: bērna intelekts var būt ciešāk saistīts ar mātes gēniem. Tomēr abu vecāku loma joprojām ir kritiska, un patiesais priekšstats par to, kā attīstās garīgās spējas, ir sarežģīta iedzimtības un vides mijiedarbība, kas pastāvīgi ietekmē viena otru.