CP v2

Tag: xAI

  • Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „SpaceX“ esą svarstė kurti mažą, autonominį įrenginį, kuris suteiktų prieigą prie „xAI“ kuriamų dirbtinio intelekto sprendimų be išmaniojo telefono. Skelbta, kad tokia idėja galėjo būti aptarta investuotojams kaip vienas iš ateities produktų scenarijų.

    Teigta, kad tariamas įrenginys būtų mažesnis už „iPhone“ ir veiktų kaip atskiras DI „kompanionas“ su nuosava programine įranga. Publikacijose minėta, jog jis galėtų būti kuriamas naudojant „Qualcomm“ „Snapdragon“ platformą, tačiau nei konkretaus lusto, nei techninių specifikacijų nebuvo pateikta.

    Po šių pranešimų į diskusiją įsitraukė Elonas Muskas ir viešai pareiškė, kad tokia informacija yra netiesa. Jo komentaras sustiprino įspūdį, kad kalbos apie konkretų „SpaceX“ DI įrenginį šiuo metu gali būti nepagrįstos arba bent jau gerokai perdėtos.

    Vis dėlto akivaizdu, kad Musko valdomos bendrovės DI srityje juda agresyviai, o rinkoje daugėja bandymų „iškelti“ dirbtinį intelektą iš telefono ekrano į atskirus įrenginius. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje aktyviai ieškoma naujų formų: nuo ausinių ir segamų įrenginių iki kišeninių asistentų, galinčių veikti su debesų paslaugomis.

    Atskira kryptis – palydovinis ryšys. „SpaceX“ valdoma „Starlink“ paslauga plečia ryšio galimybes, o JAV ir kitose šalyse daugėja projektų, skirtų užtikrinti ryšį atokesnėse vietovėse bei ekstremaliose situacijose.

    Šiame kontekste rinkoje nuolat atsinaujina spėlionės apie „Starlink“ ryšį palaikančius mobiliuosius sprendimus ar net įrenginius, tačiau konkrečių „SpaceX“ planų dėl atskiro telefono ar DI „gadgeto“ bendrovė viešai nėra patvirtinusi. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie produktai reikalautų ne tik aparatinės įrangos, bet ir aiškaus paslaugų modelio, baterijos efektyvumo bei duomenų privatumo sprendimų.

  • Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 21 dieną netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsakymo dėl dirbtinio intelekto pasirašymo ceremoniją. Sprendimą jis paaiškino tuo, kad jam nepatiko kai kurie dokumento aspektai, todėl norima tekstą peržiūrėti.

    Pasak prezidento, JAV šiuo metu turi pranašumą prieš Kiniją ir kitas valstybes DI srityje, todėl bet kokie politiniai sprendimai, jo vertinimu, neturi trukdyti šiam lyderystės išlaikymui. Jis akcentavo, kad DI kuria daug naudos, tačiau prastai sukalibruotos taisyklės galėtų tapti kliūtimi inovacijoms.

    Kas buvo numatyta įsakyme

    Žiniasklaidoje skelbta, kad vykdomasis įsakymas būtų suteikęs JAV valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų iš anksto vertinti DI modelius. Pagrindinis tikslas būtų identifikuoti saugumo spragas ir rizikas dar iki plataus tokių sistemų panaudojimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama pažangių modelių testavimui, vadinamajam raudonajam komandos testavimui ir atsparumo patikrai. Praktikoje tai apima vertinimus, ar modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar kitoms didelės žalos rizikoms.

    Pramonės investicijos ir politinis spaudimas

    DI sektoriaus plėtrą JAV pastaraisiais metais skatina milžiniškos technologijų bendrovių investicijos į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir didžiuosius kalbos modelius. Rinkose DI tema išlieka viena svarbiausių, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą reguliavimo griežtinimą.

    Kartu stiprėja ir politinis spaudimas aiškiau apibrėžti atsakomybę: nuo autorių teisių ir duomenų naudojimo iki saugumo standartų, skaidrumo bei poveikio rinkai. Šiame kontekste Baltieji rūmai balansuoja tarp tikslo spartinti inovacijas ir poreikio mažinti sistemines rizikas.

    Ką rodo naujausi žingsniai Vašingtone

    Nors administracija dažnai pabrėžia DI palankią kryptį, pastaruoju metu imtasi ir papildomų priežiūros elementų. Gegužę federalinis DI standartų ir inovacijų centras paskelbė susitarimus su „Google“ „DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko „xAI“, pagal kuriuos institucija gali vertinti DI modelius dar iki jų viešo išleidimo.

    Tokie susitarimai rodo bandymą sukurti savanoriškos, bet labiau struktūruotos kontrolės modelį, kai saugumo patikros vykdomos anksčiau, o ne po to, kai technologija jau plačiai paplitusi. Vis dėlto sprendimas atidėti vykdomąjį įsakymą leidžia suprasti, kad galutinis reguliavimo paketas dar derinamas, o kompromisą tarp inovacijų ir kontrolės rasti sudėtinga.

    „Nenoriu daryti nieko, kas trukdytų mūsų pranašumui, todėl kai kurie punktai turi būti peržiūrėti“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Elono Musko ieškinys prieš „OpenAI“ atmestas: teismas nurodė senaties terminą ir misijos ginčą

    Teismas atmetė Musko ieškinį

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Sprendimas siejamas su tuo, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, todėl ginčas iš esmės nebuvo vertinamas pagal turinį.

    Byloje dalyvavusi devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai konstatavo, kad buvo suėjęs trejų metų senaties terminas. Teisėja, nors prisiekusiųjų išvada turėjo patariamąjį pobūdį, sprendimą priėmė atsižvelgdama į jų poziciją.

    Kuo rėmėsi Musko kaltinimai

    E. Muskas tvirtino, kad „OpenAI“ vadovai nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančios iniciatyvos, misijos ir per daug pasuko komercializavimo kryptimi. Pasak jo, tai esą prieštaravo ankstesniems įsipareigojimams dėl veiklos krypties ir viešojo intereso.

    Ginčas papildomai atkreipė dėmesį todėl, kad E. Muskas buvo vienas ankstyvųjų „OpenAI“ rėmėjų, o šiandien įmonė yra viena ryškiausių generatyvaus DI rinkos dalyvių. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stiprėja diskusijos, kaip suderinti sparčią DI plėtrą, komercinius interesus ir įsipareigojimus dėl saugumo bei atsakomybės.

    Kas toliau: apeliacija ir rinkos pasekmės

    E. Musko advokatai teisme pareiškė, kad pasilieka teisę sprendimą skųsti. Pats milijardierius viešo komentaro iškart po sprendimo nepateikė.

    Ši byla buvo atidžiai stebima ir dėl galimų pasekmių „OpenAI“ valdymui bei planams ateityje. Teisiniai ginčai dėl DI bendrovių misijos, struktūros ir atsakomybės investuotojams tampa vis dažnesni, nes sektoriuje persipina ne pelno siekiantys tikslai, komerciniai produktai ir geopolitinė konkurencija.

    Tuo pačiu tai yra signalas visam technologijų sektoriui, kad procesiniai terminai gali tapti lemiamu veiksniu net ir rezonansinėse bylose. Kuo labiau auga DI produktų įtaka, tuo dažniau tokie ginčai persikelia į teismus, o jų baigtis gali daryti įtaką ir verslo strategijoms, ir reguliavimo diskusijoms.

  • „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ ruošiasi žengti į biržą: su procesu susipažinę šaltiniai teigia, kad bendrovė jau artimiausiomis dienomis gali paviešinti pirminio viešo akcijų siūlymo prospektą. Tai būtų vienas svarbiausių signalų investuotojams, kad IPO pereina į aktyvią stadiją.

    Kaip skelbiama, bendrovė balandį konfidencialiai pateikė dokumentus dėl IPO, o dabar taikosi prospektą atverti prieš planuojamą investuotojų pristatymų etapą. Pagal JAV praktiką, viešas prospektas paprastai turi pasirodyti bent 15 kalendorinių dienų iki pristatymų pradžios, tačiau laikas dar gali keistis.

    „Bendrovė nori suteikti investuotojams daugiau laiko įsigilinti į skaičius, todėl prospekto paviešinimas gali įvykti šiek tiek anksčiau nei minimalus terminas“, – teigia su situacija susipažinę šaltiniai.

    Rinka šį IPO vertina kaip potencialiai rekordinį, nes „SpaceX“ po sandorio su Elono Musko dirbtinio intelekto įmone „xAI“ buvo vertinama apie 1 250 000 000 000 eurų. Tuo pat metu investuotojų lūkesčius kelia ir galimos paties siūlymo apimtys: viešumoje minimas 65 000 000 000–70 000 000 000 eurų dydžio akcijų platinimas, kuris gerokai pranoktų 2019 metais vykusį „Saudi Aramco“ rekordą.

    Dėl itin didelio planuojamo siūlymo masto, „SpaceX“ patarėjai, kaip teigiama, ieško nestandartinių platinimo kanalų ir už JAV ribų. Ypatingas dėmesys esą skiriamas ilgesnio laikotarpio smulkiesiems investuotojams tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada.

    IPO bumas pastaraisiais metais buvo prislopęs dėl aukštų palūkanų normų ir nepastovių vertinimų, tačiau 2026 metais nuotaikos keičiasi. Investuotojų apetitas naujiems listinguojamiems vardams didėja, o DI tema tapo vienu stipriausių rizikos kapitalo ir viešųjų rinkų variklių.

    Šiame kontekste į biržą besiruošianti „SpaceX“ gali tapti simboliniu sandoriu, parodančiu, ar rinka pasirengusi megadydžio emisijoms. Papildomą dėmesį gali pritraukti ir „Starship“ bandymų programa: prospekto paviešinimo laikas siejamas su artėjančiu naujos kartos raketos testiniu skrydžiu.

    „SpaceX“ oficialių komentarų dėl prospekto paviešinimo grafiko kol kas nepateikė. Vis dėlto, jei planai bus įgyvendinti, artimiausios savaitės gali atnešti daugiau detalių apie pajamas, investicijas, rizikas ir tai, kaip bendrovė planuoja įtikinti rinką savo ilgalaike kosmoso ir palydovinio ryšio strategija.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.

  • Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Elonas Muskas viešai sušvelnino ankstesnę kritiką „Anthropic“ ir pranešė apie pasirašytą susitarimą, pagal kurį bendrovė gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo galios DI superkompiuteriui. Tokios apimties infrastruktūra prilygsta reikšmingam duomenų centrų klasteriui ir rodo, kad DI lenktynėse vis labiau dominuoja energijos bei lustų prieinamumas.

    Susitarimo esmė, kaip įvardijama viešuose pranešimuose, yra ilgalaikis skaičiavimo išteklių užsitikrinimas didelių kalbos modelių mokymui ir jų veikimui. Rinkoje tai tapo kritiniu veiksniu, nes pažangūs DI modeliai reikalauja ne tik modernių GPU, bet ir stabilaus elektros tiekimo, aušinimo bei tinklų.

    Muskas: įspūdį paliko komanda

    Muskas teigė, kad jo tonas pasikeitė po susitikimų su patyrusiais „Anthropic“ komandos nariais. Jis akcentavo, kad matė aukštą kompetenciją ir rimtą požiūrį į saugumą, o tai yra vienas jautriausių klausimų kuriant didelio pajėgumo generatyvinius modelius.

    „Visi, su kuriais susitikau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti tai, kas teisinga. Niekas nesukėlė įtarimų, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė Elonas Muskas.

    Jis taip pat užsiminė, kad tol, kol „Anthropic“ kritiškai vertins savo sprendimus, jų modelis „Claude“ gali išlikti patikimas. Ši pastaba atliepia platesnę industrijos kryptį: po kelių pastarųjų metų šuolio vis daugiau dėmesio skiriama modelių valdymui, rizikų mažinimui ir naudojimo ribojimams.

    Įtampa dėl konkurencijos ir politikos

    Žinia apie susitarimą išsiskiria tuo, kad Musko ekosistemoje jau veikia su „Anthropic“ konkuruojanti DI bendrovė xAI, o „SpaceX“ ir Muskas anksčiau yra nevienareikšmiškai komentavę kai kurių DI įmonių ryšius su JAV valdžios institucijomis. Tai rodo, kad praktiniai infrastruktūros poreikiai ir rinkos logika gali nusverti ankstesnius viešus pareiškimus.

    Tekste taip pat minimi ginčai dėl DI projektų aplinkosauginio pėdsako, ypač kai skaičiavimo pajėgumai didinami greitai ir remiasi laikinais energijos sprendimais. Duomenų centrų plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu, o reguliuotojai griežčiau vertina taršos ir leidimų klausimus.

    Kita svarbi detalė – „Anthropic“ santykiai su JAV institucijomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbta apie įmonės ginčus ir teisines procedūras dėl apribojimų bei vertinimų nacionalinio saugumo ir tiekimo grandinių kontekste, o tokios istorijos DI sektoriuje tampa vis dažnesnės didėjant geopolitinei įtampai.

    DI superkompiuterių lenktynėse svarbiausia – elektra ir lustai

    300 megavatų skaičiavimo galios užsitikrinimas pabrėžia vieną aiškiausių 2024–2026 metų tendencijų: DI plėtra vis labiau primena infrastruktūros projektą. Įmonės konkuruoja ne vien algoritmais, bet ir galimybe gauti pažangius lustus, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, išspręsti aušinimo bei energijos klausimus.

    Todėl tokie susitarimai rinkai siunčia signalą, kad artimiausiu metu DI produktų kokybę ir išleidimo greitį lems ne tik tyrėjų komandos, bet ir tai, kas greičiau pastatys, prijungs ir stabiliai eksploatuos didelio masto skaičiavimo ūkius. Musko pozicijos pasikeitimas šioje istorijoje gali būti vertinamas kaip pragmatiškas bandymas prisitaikyti prie naujų DI ekonomikos taisyklių.

  • Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Kas keičiasi JAV politikoje

    JAV administracija ketina įtvirtinti praktiką, pagal kurią pažangūs dirbtinio intelekto modeliai būtų pateikiami valdžios ekspertams dar prieš oficialų jų pristatymą. Tokį bendradarbiavimą su JAV institucijomis patvirtino „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“.

    Pagrindinis tikslas – anksti įvertinti rizikas nacionaliniam saugumui ir viešajam saugumui, kol nauji modeliai nepateko į plačią rinką. Tai rodo ryškesnį posūkį į griežtesnę technologijų sektoriaus priežiūrą.

    Kas ir kaip testuos modelius

    Modelių patikras planuojama vykdyti JAV Prekybos departamento struktūroje veikiančiame Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centre CAISI, bendradarbiaujant su Nacionaliniu standartų ir technologijų institutu. Tikrinant bus vertinamas atsparumas kibernetinėms atakoms ir galimas pritaikymas kariniams tikslams.

    CAISI akcentuoja, kad nepriklausomas, griežtas vertinimas yra būtinas norint suprasti vadinamųjų pažangiausių DI sistemų poveikį ir jų keliamas grėsmes. Praktikoje tai reiškia bandymus, kurie gali apimti įvairias elgsenos ir saugumo patikras dar iki viešo paleidimo.

    „Nepriklausomas ir griežtas mokslinis vertinimas yra būtinas, kad suprastume pažangiausią DI ir jo pasekmes nacionaliniam saugumui“, – sakė CAISI vadovas Chrisas Fallas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Diskusijas suaktyvino pastarojo meto susirūpinimas dėl itin galingų modelių galimybių, ypač kibernetinio saugumo srityje. Technologijų pažanga didina ne tik produktyvumą, bet ir riziką, kad įrankiai bus panaudoti įsilaužimams, dezinformacijai ar jautrių sistemų pažeidžiamumui išnaudoti.

    Šiame kontekste valdžios institucijoms svarbu turėti prieigą prie išankstinių versijų, kad būtų galima identifikuoti pavojingus scenarijus ir rekomenduoti papildomas apsaugas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai valstybės siekia perkelti DI saugumo vertinimą iš reakcijos po incidentų į prevenciją.

    „Nė viena organizacija negali viena pati išspręsti šių iššūkių. Partnerystės su CAISI yra mūsų pastangų dalis, kuriant bendras metodikas, duomenis ir gebėjimus efektyviai testuoti DI“, – sakė „Microsoft“ atsakingo DI padalinio vadovė Natasha Crampton.

    Kartu JAV Gynybos departamentas atskirai plečia susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo uždarose, jautriose tinklų aplinkose. Tai rodo, kad DI vertinimas tampa ne vien civiliniu reguliavimo klausimu, bet ir praktiniu saugumo infrastruktūros elementu.

    Kol „Microsoft“ ir dalis kitų rinkos dalyvių aktyviai komentuoja bendradarbiavimą, „Google“ viešų detalių pateikia mažiau, o „xAI“ į paklausimus ne visada reaguoja. Vis dėlto kryptis aiški: pažangūs DI modeliai JAV vis dažniau bus vertinami ne tik rinkoje, bet ir prieš patekdami į ją.

  • Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    JAV plečia DI priežiūrą

    JAV administracija žengia dar vieną žingsnį stiprindama pažangių dirbtinio intelekto modelių priežiūrą. JAV Komercijos departamentui priklausantis Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centras (CAISI) pranešė pasirašęs susitarimus, kurie atveria kelią valdžiai vertinti modelius dar prieš jų viešą paleidimą.

    Pagal centro pateiktą informaciją, tokie vertinimai būtų skirti geriau suprasti vadinamųjų fronto DI sistemų gebėjimus ir galimas rizikas. Dėmesys nukreiptas į saugumą, patikimumą ir galimus nacionalinio saugumo aspektus.

    Kas įtraukti į susitarimus

    CAISI nurodė, kad nauji susitarimai apima „Google DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko įkurtą „xAI“. Tai reiškia, kad dalis pažangiausių rinkoje kuriamų modelių gali būti testuojami valdžios institucijų dar iki jų pasirodymo plačiajai visuomenei.

    Centras taip pat priminė, kad partnerystės dėl DI saugos tyrimų buvo pradėtos dar anksčiau, įtraukiant ir kitas dideles DI kūrėjas. Skelbiama, kad ankstesni susitarimai buvo atnaujinti atsižvelgiant į naujas Komercijos departamento gaires ir JAV DI veiksmų plano kryptį.

    Baltojo rūmų planai ir signalai rinkai

    Lygiagrečiai JAV žiniasklaidoje aptariama galimybė Baltuosiuose rūmuose kurti atskirą darbo grupę, kuri svarstytų papildomas priežiūros priemones. Tarp idėjų minima ir praktika vertinti modelius prieš jų išleidimą, o tai galėtų tapti reikšmingu pokyčiu DI rinkai.

    Baltojo rūmų atstovai viešai pabrėžė, kad kalbos apie galimus vykdomuosius įsakus yra spekuliacijos, o apie politikos sprendimus esą praneštų pats prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto pats faktas, kad tokios priemonės svarstomos, rodo didėjantį politinį spaudimą DI bendrovėms.

    Diskusijas apie griežtesnę kontrolę sustiprino ir pastarojo meto atvejai, kai nauji modeliai pristatomi su akcentu į kibernetinį saugumą ir pažeidžiamumų paiešką. Tokie gebėjimai, ekspertų vertinimu, gali būti naudingi gynybai, tačiau kartu kelia riziką, jei patektų į piktavalių rankas.

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.