CP v2

Tag: xAI

  • „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    „Neuralink“ parodė stulbinantį proveržį: ALS pacientas vėl prabilo vien mintimis

    Elono Musko įmonė „Neuralink“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame klinikinio tyrimo dalyvis, ALS sergantis Terry, atkuria galimybę komunikuoti balsu. Vyras nebeištaria žodžių aiškiai, tačiau dabar gali generuoti sintezuotą kalbą, naudodamas vien mintis.

    Įraše rodoma, kad sistema geba atpažinti kalbos ketinimą ir paversti jį garsu, o balsas atkuriamas pagal paciento ankstesnius įrašus. Emociškiausia akimirka tapo pirmą kartą po ligos progresavimo žmonai ištarti žodžiai „aš tave myliu“, – būtent tai ir išplatino žinią socialiniuose tinkluose.

    Kaip veikia N1 ir kalbos dekodavimas

    „Neuralink“ teigia, kad N1 implantas fiksuoja neuroninius signalus smegenų srityse, susijusiose su kalbos planavimu. Šie signalai dekoduojami, o tuomet perduodami į balso generavimo modulį, siejamą su Elono Musko bendrove „xAI“ ir jos „Grok Voice“ sprendimu.

    Mokymas, kaip nurodoma pristatyme, vyko etapais: iš pradžių pacientas bandė imituoti kalbėjimo judesius, kad sistema surinktų pakankamai pažymėtų signalų. Vėliau pereita prie įsivaizduojamos kalbos, kai žmogus nebejudina lūpų, o tik mintyse formuoja žodžius.

    Kuo tai skiriasi nuo ankstesnių bandymų

    Smegenų ir kompiuterio sąsajų sprendimai, skirti komunikacijai, vystomi ne vienerius metus, o akademiniuose projektuose yra demonstruota ir teksto, ir kalbos generacija. Vis dėlto ankstesni metodai dažnai reikalavo aktyvios artikuliacijos bandymų arba pateikdavo anonimišką, su pacientu nesusietą sintetinį balsą.

    Šiuo atveju pabrėžiama asmeninio balso rekonstrukcija ir perėjimas prie įsivaizduojamos kalbos, kas teoriškai gali mažinti nuovargį žmonėms, kurių motoriniai gebėjimai stipriai riboti. Tačiau kol kas tai išlieka individualiu klinikinio tyrimo rezultatu, o ne plačiai pritaikoma medicinine paslauga.

    Ką būtina žinoti apie klinikinį tyrimą

    Terry yra vienas iš dalyvių klinikiniame tyrime, registruotame ClinicalTrials.gov, kuris skirtas komunikacijos atkūrimui naudojant robotu implantuojamą smegenų ir kompiuterio sąsają. Viešai projektas siejamas su pavadinimu VOICE, o „Neuralink“ akcentuoja, kad dalyvių rezultatai gali skirtis.

    Įmonė nepateikė svarbių detalių, tokių kaip implanto įdiegimo data, žodyno apimtis, tikslumo rodikliai ar uždelsimas tarp minties ir sugeneruoto garso. Nepriklausomų, recenzuotų publikacijų apie VOICE dalyvių grupės rezultatus kol kas nėra, todėl technologijos efektyvumą ir ribas objektyviai įvertinti sudėtinga.

    Taip pat pabrėžiama, kad N1 yra tiriamas įrenginys: JAV Maisto ir vaistų administracijos suteiktas Breakthrough Device Designation statusas reiškia spartesnį vertinimo kelią, bet nėra leidimas komerciniam naudojimui. Kol nebus daugiau duomenų ir reguliacinių sprendimų, prieiga iš esmės apsiriboja tik klinikinių tyrimų dalyviais.

  • Elonas Muskas ir Samas Altmanas pritaria „Anthropic“ raginimui lėtinti DI: dėl ko nerimaujama?

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „xAI“ savininkas Elonas Muskas pritarė „Anthropic“ vadovo Dario Amodei raginimui lėtinti dirbtinio intelekto plėtrą. Jis siūlo keisti tempą ne dėl technologinės pažangos stabdymo, o dėl aiškesnių saugumo ribų ir nepriklausomo vertinimo.

    Pasak D. Amodei, problema kyla tuomet, kai vis galingesni modeliai diegiami greičiau, nei spėjama patikrinti jų patikimumą ir piktnaudžiavimo rizikas. Jis pabrėžia, kad įmonės turėtų skirti daugiau laiko modelių apsaugoms, testavimui ir rizikos valdymui, kol sprendimai tampa masiškai prieinami.

    Kas siūloma keisti?

    D. Amodei siūlo etapais pereiti prie aiškesnio DI vystymo reguliavimo, kuris leistų suderinti inovacijas ir visuomenės saugumą. Tarp siūlymų – daugiau resursų rizikos vertinimui, geresnė vidinė kontrolė ir išorinių ekspertų įtraukimas.

    „Anthropic“ taip pat skelbia planuojanti nuolat įdarbinti išorinius recenzentus, kurie turėtų realią prieigą prie vertinimo priemonių ir vidinių procesų. Tokia praktika, įmonės teigimu, padėtų sumažinti interesų konfliktų riziką, kai saugumą vertina vien tik pati organizacija.

    „Dario yra teisus“, – sakė Elonas Muskas.

    „Sutinku su Dario, turime nustatyti naujas ribas“, – sakė Samas Altmanas.

    Rizikos signalai: nuo sukčiavimo iki kibernetinių operacijų

    Diskusijas sustiprino ir „Anthropic“ paskelbta informacija apie „Claude“ modelių panaudojimą kenksmingiems tikslams. Bendrovė nurodė fiksavusi atvejų, kai DI buvo pasitelkiamas su ginkluotės kūrimu susijusiam planavimui, kibernetinėms operacijoms, sekimui bei sukčiavimo schemoms.

    Viešo dėmesio sulaukė ir matematiko Jacobo Coxono pasitraukimas iš „Anthropic“ – jis teigė nusivylęs tuo, kaip greitai įmonės siekia vis pažangesnių sistemų. Jis kritikavo tiek „Anthropic“, tiek „OpenAI“, sakydamas, kad požiūris į saugumą ir vystymo tempą praktikoje esą skiriasi mažiau, nei tikėtasi.

    Pastaraisiais metais DI saugumo tema tampa vis aktualesnė ir reguliuotojams: Europos Sąjungoje jau priimtas DI aktas, numatantis skirtingas pareigas pagal rizikos lygį, o JAV vis daugiau dėmesio skiriama modelių testavimui ir atsakomybei už žalą. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia įtampa kyla ne dėl paties DI egzistavimo, o dėl to, kaip greitai jis integruojamas į kritines paslaugas ir kaip lengvai gali būti pritaikomas piktnaudžiavimui.

  • „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    „Coinbase“ valdybą papildo Anthony Armstrongas: buvęs „xAI“ ir „X“ finansų vadovas

    JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ paskyrė Anthony Armstrongą į valdybą ir patikėjo jam darbą Audito bei atitikties komitete. Bendrovė pabrėžia, kad naujasis narys atsineša ilgametę investicinės bankininkystės ir vadovavimo patirtį, sukauptą tiek finansų, tiek technologijų sektoriuose.

    Paskyrimu „Coinbase“ valdybos sudėtis išaugo nuo devynių iki dešimties narių. Apie pokytį bendrovė informavo JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijai pateiktame dokumente, kuris yra standartinė praktika viešai kotiruojamoms įmonėms.

    Armstrongas beveik dešimtmetį dirbo „Morgan Stanley“, kur galiausiai ėjo investicinės bankininkystės vicepirmininko pareigas. Vėliau jis užėmė vyresnes pareigas keliuose Elono Musko projektuose, o pastaruoju metu dirbo finansų vadovu įmonėse „xAI“, „X.AI Corp.“ ir „X Corp.“.

    „Anthony nuosekliai siekė kurti sprendimus, kurie veikia mastu ir be švaistymo“, – teigiama „Coinbase“ pranešime. „Efektyvus įgyvendinimas yra vienas mūsų pagrindinių veiklos principų, o Anthony šį standartą išlaikė vienose reikliausių finansų, valdžios ir technologijų aplinkų“, – priduriama bendrovės tekste.

    Reguliaciniuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad tarp Anthony Armstrongo ir kitų „Coinbase“ direktorių ar vadovų nėra šeiminių ryšių. Tai įprastai akcentuojama siekiant skaidrumo ir interesų konfliktų prevencijos, ypač kai pavardė sutampa su bendrovės vadovo pavarde.

    Paskyrimas vyksta tuo metu, kai „Coinbase“ siekia plėstis už tradicinės kriptovaliutų prekybos ribų ir diversifikuoti pajamas. Bendrovė pastaraisiais ketvirčiais akcentuoja didėjančią ne vien su bitkoino neatidėliotina prekyba susijusių veiklų dalį, o tai leidžia švelninti rinkos ciklų įtaką rezultatams.

    Tuo pat metu investuotojų lūkesčiai išlieka jautrūs tiek kriptoturto kainų svyravimams, tiek reguliavimo aplinkos pokyčiams JAV ir Europoje. Rinkoje „Coinbase“ vertinimas pastaruoju laikotarpiu patyrė spaudimą, todėl bet kokie strateginiai sprendimai, įskaitant valdybos sudėties stiprinimą, gali būti vertinami kaip signalas apie prioritetą finansinei drausmei ir atitikties kontrolei.

  • „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    „OpenAI“, „Meta“ ir „xAI“ paleidžia naujus DI modelius: kas keisis vartotojams jau šią savaitę

    By&nbspRoselyne Min
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    It’s a week of major AI releases from some of the world’s biggest tech companies. Here’s what to expect.

    Several major technology companies are releasing new AI models or updates this week, as the AI race promises to be hotter than the summer heatwave.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    OpenAI is expected to make GPT-5.6 publicly available on Thursday, widening access to its latest and most capable AI model after an earlier limited rollout.

    The company first unveiled GPT-5.6 in late June, but access was restricted to a small group of vetted partners while the US government reviewed potential national security risks.

    Similarly to the release, withdrawal and subsequent re-release of Anthropic’s Fable model, US officials had raised concerns that increasingly powerful AI systems could be misused, including for cyber or military purposes.

    OpenAI said in a post on X late Tuesday that it now plans to release GPT-5.6 Sol, along with its Terra and Luna models. Sol is the company’s most advanced model, while Terra is a lower-cost mid-tier option and Luna is its most cost-efficient version.

    The precarious rollout schedule by leading AI companies also highlights how the race is no longer merely about capability, but also about who controls deployment, whose data powers the tools and where — and how — they are used.

    Related

    The delayed rollout reflects growing government scrutiny of frontier AI systems, as policymakers seek more oversight of models that could be used in sensitive areas such as cybersecurity, defence and intelligence.

    In June, the Trump administration signed an executive order establishing a voluntary framework under which AI developers could offer “covered frontier models” to the US government for up to 30 days before releasing them to trusted partners, and later, to the wider public.

    “We don’t believe this kind of government access process should become the long-term default. It keeps the best tools from users, developers, enterprises, cyber defenders, and global partners who need them,” OpenAI wrote in an announcement in June.

    “We are taking this short-term step because we believe it is the strongest path to broader availability in the coming weeks, while we work with the Administration to develop the cyber Executive Order framework and a repeatable process for future model releases,” the company added.

    Related

    SpaceXAI and Meta add to a crowded week of AI launches

    OpenAI’s update comes as other technology companies race to bring new AI models and tools to market.

    Elon Musk’s AI venture SpaceXAI, also known as xAI, is reportedly preparing to release a new AI model with Anysphere, the company behind the AI coding tool Cursor, according to The Information, which cited a memo sent to staff.

    The Information reported that the model could be released as early as Wednesday and is expected to process information quickly, making it competitive in some respects with Anthropic’s Opus 4.8 and OpenAI’s GPT-5.5.

    Meanwhile, Meta launched Muse Image this week, its first image-generation model built by Meta Superintelligence Labs.

    Like other image generators, Muse Image supports prompt-based image generation and editing. Meta says the model can “act as the creative partner” and help users “turn ideas into high-quality visuals” to share on their feed, story or chat.

    However, the model has drawn criticism because users with public Instagram accounts can be mentioned in prompts, allowing others to generate images that use their public posts as reference material, unless they opt out in settings.

    Meta’s policy states that “people may be able to create content with your Instagram content using AI features at Meta” and that users “will not be notified about content created using AI features at Meta.”

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „SpaceX“ esą svarstė kurti mažą, autonominį įrenginį, kuris suteiktų prieigą prie „xAI“ kuriamų dirbtinio intelekto sprendimų be išmaniojo telefono. Skelbta, kad tokia idėja galėjo būti aptarta investuotojams kaip vienas iš ateities produktų scenarijų.

    Teigta, kad tariamas įrenginys būtų mažesnis už „iPhone“ ir veiktų kaip atskiras DI „kompanionas“ su nuosava programine įranga. Publikacijose minėta, jog jis galėtų būti kuriamas naudojant „Qualcomm“ „Snapdragon“ platformą, tačiau nei konkretaus lusto, nei techninių specifikacijų nebuvo pateikta.

    Po šių pranešimų į diskusiją įsitraukė Elonas Muskas ir viešai pareiškė, kad tokia informacija yra netiesa. Jo komentaras sustiprino įspūdį, kad kalbos apie konkretų „SpaceX“ DI įrenginį šiuo metu gali būti nepagrįstos arba bent jau gerokai perdėtos.

    Vis dėlto akivaizdu, kad Musko valdomos bendrovės DI srityje juda agresyviai, o rinkoje daugėja bandymų „iškelti“ dirbtinį intelektą iš telefono ekrano į atskirus įrenginius. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje aktyviai ieškoma naujų formų: nuo ausinių ir segamų įrenginių iki kišeninių asistentų, galinčių veikti su debesų paslaugomis.

    Atskira kryptis – palydovinis ryšys. „SpaceX“ valdoma „Starlink“ paslauga plečia ryšio galimybes, o JAV ir kitose šalyse daugėja projektų, skirtų užtikrinti ryšį atokesnėse vietovėse bei ekstremaliose situacijose.

    Šiame kontekste rinkoje nuolat atsinaujina spėlionės apie „Starlink“ ryšį palaikančius mobiliuosius sprendimus ar net įrenginius, tačiau konkrečių „SpaceX“ planų dėl atskiro telefono ar DI „gadgeto“ bendrovė viešai nėra patvirtinusi. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie produktai reikalautų ne tik aparatinės įrangos, bet ir aiškaus paslaugų modelio, baterijos efektyvumo bei duomenų privatumo sprendimų.

  • Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 21 dieną netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsakymo dėl dirbtinio intelekto pasirašymo ceremoniją. Sprendimą jis paaiškino tuo, kad jam nepatiko kai kurie dokumento aspektai, todėl norima tekstą peržiūrėti.

    Pasak prezidento, JAV šiuo metu turi pranašumą prieš Kiniją ir kitas valstybes DI srityje, todėl bet kokie politiniai sprendimai, jo vertinimu, neturi trukdyti šiam lyderystės išlaikymui. Jis akcentavo, kad DI kuria daug naudos, tačiau prastai sukalibruotos taisyklės galėtų tapti kliūtimi inovacijoms.

    Kas buvo numatyta įsakyme

    Žiniasklaidoje skelbta, kad vykdomasis įsakymas būtų suteikęs JAV valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų iš anksto vertinti DI modelius. Pagrindinis tikslas būtų identifikuoti saugumo spragas ir rizikas dar iki plataus tokių sistemų panaudojimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama pažangių modelių testavimui, vadinamajam raudonajam komandos testavimui ir atsparumo patikrai. Praktikoje tai apima vertinimus, ar modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar kitoms didelės žalos rizikoms.

    Pramonės investicijos ir politinis spaudimas

    DI sektoriaus plėtrą JAV pastaraisiais metais skatina milžiniškos technologijų bendrovių investicijos į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir didžiuosius kalbos modelius. Rinkose DI tema išlieka viena svarbiausių, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą reguliavimo griežtinimą.

    Kartu stiprėja ir politinis spaudimas aiškiau apibrėžti atsakomybę: nuo autorių teisių ir duomenų naudojimo iki saugumo standartų, skaidrumo bei poveikio rinkai. Šiame kontekste Baltieji rūmai balansuoja tarp tikslo spartinti inovacijas ir poreikio mažinti sistemines rizikas.

    Ką rodo naujausi žingsniai Vašingtone

    Nors administracija dažnai pabrėžia DI palankią kryptį, pastaruoju metu imtasi ir papildomų priežiūros elementų. Gegužę federalinis DI standartų ir inovacijų centras paskelbė susitarimus su „Google“ „DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko „xAI“, pagal kuriuos institucija gali vertinti DI modelius dar iki jų viešo išleidimo.

    Tokie susitarimai rodo bandymą sukurti savanoriškos, bet labiau struktūruotos kontrolės modelį, kai saugumo patikros vykdomos anksčiau, o ne po to, kai technologija jau plačiai paplitusi. Vis dėlto sprendimas atidėti vykdomąjį įsakymą leidžia suprasti, kad galutinis reguliavimo paketas dar derinamas, o kompromisą tarp inovacijų ir kontrolės rasti sudėtinga.

    „Nenoriu daryti nieko, kas trukdytų mūsų pranašumui, todėl kai kurie punktai turi būti peržiūrėti“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Elono Musko ieškinys prieš „OpenAI“ atmestas: teismas nurodė senaties terminą ir misijos ginčą

    Teismas atmetė Musko ieškinį

    Oaklande nagrinėtoje byloje teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“. Sprendimas siejamas su tuo, kad ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, todėl ginčas iš esmės nebuvo vertinamas pagal turinį.

    Byloje dalyvavusi devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija vienbalsiai konstatavo, kad buvo suėjęs trejų metų senaties terminas. Teisėja, nors prisiekusiųjų išvada turėjo patariamąjį pobūdį, sprendimą priėmė atsižvelgdama į jų poziciją.

    Kuo rėmėsi Musko kaltinimai

    E. Muskas tvirtino, kad „OpenAI“ vadovai nukrypo nuo pradinės organizacijos, kaip ne pelno siekiančios iniciatyvos, misijos ir per daug pasuko komercializavimo kryptimi. Pasak jo, tai esą prieštaravo ankstesniems įsipareigojimams dėl veiklos krypties ir viešojo intereso.

    Ginčas papildomai atkreipė dėmesį todėl, kad E. Muskas buvo vienas ankstyvųjų „OpenAI“ rėmėjų, o šiandien įmonė yra viena ryškiausių generatyvaus DI rinkos dalyvių. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stiprėja diskusijos, kaip suderinti sparčią DI plėtrą, komercinius interesus ir įsipareigojimus dėl saugumo bei atsakomybės.

    Kas toliau: apeliacija ir rinkos pasekmės

    E. Musko advokatai teisme pareiškė, kad pasilieka teisę sprendimą skųsti. Pats milijardierius viešo komentaro iškart po sprendimo nepateikė.

    Ši byla buvo atidžiai stebima ir dėl galimų pasekmių „OpenAI“ valdymui bei planams ateityje. Teisiniai ginčai dėl DI bendrovių misijos, struktūros ir atsakomybės investuotojams tampa vis dažnesni, nes sektoriuje persipina ne pelno siekiantys tikslai, komerciniai produktai ir geopolitinė konkurencija.

    Tuo pačiu tai yra signalas visam technologijų sektoriui, kad procesiniai terminai gali tapti lemiamu veiksniu net ir rezonansinėse bylose. Kuo labiau auga DI produktų įtaka, tuo dažniau tokie ginčai persikelia į teismus, o jų baigtis gali daryti įtaką ir verslo strategijoms, ir reguliavimo diskusijoms.

  • „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ IPO arti: prospektas gali pasirodyti jau kitą savaitę, siekiama rekordinės emisijos

    „SpaceX“ ruošiasi žengti į biržą: su procesu susipažinę šaltiniai teigia, kad bendrovė jau artimiausiomis dienomis gali paviešinti pirminio viešo akcijų siūlymo prospektą. Tai būtų vienas svarbiausių signalų investuotojams, kad IPO pereina į aktyvią stadiją.

    Kaip skelbiama, bendrovė balandį konfidencialiai pateikė dokumentus dėl IPO, o dabar taikosi prospektą atverti prieš planuojamą investuotojų pristatymų etapą. Pagal JAV praktiką, viešas prospektas paprastai turi pasirodyti bent 15 kalendorinių dienų iki pristatymų pradžios, tačiau laikas dar gali keistis.

    „Bendrovė nori suteikti investuotojams daugiau laiko įsigilinti į skaičius, todėl prospekto paviešinimas gali įvykti šiek tiek anksčiau nei minimalus terminas“, – teigia su situacija susipažinę šaltiniai.

    Rinka šį IPO vertina kaip potencialiai rekordinį, nes „SpaceX“ po sandorio su Elono Musko dirbtinio intelekto įmone „xAI“ buvo vertinama apie 1 250 000 000 000 eurų. Tuo pat metu investuotojų lūkesčius kelia ir galimos paties siūlymo apimtys: viešumoje minimas 65 000 000 000–70 000 000 000 eurų dydžio akcijų platinimas, kuris gerokai pranoktų 2019 metais vykusį „Saudi Aramco“ rekordą.

    Dėl itin didelio planuojamo siūlymo masto, „SpaceX“ patarėjai, kaip teigiama, ieško nestandartinių platinimo kanalų ir už JAV ribų. Ypatingas dėmesys esą skiriamas ilgesnio laikotarpio smulkiesiems investuotojams tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada.

    IPO bumas pastaraisiais metais buvo prislopęs dėl aukštų palūkanų normų ir nepastovių vertinimų, tačiau 2026 metais nuotaikos keičiasi. Investuotojų apetitas naujiems listinguojamiems vardams didėja, o DI tema tapo vienu stipriausių rizikos kapitalo ir viešųjų rinkų variklių.

    Šiame kontekste į biržą besiruošianti „SpaceX“ gali tapti simboliniu sandoriu, parodančiu, ar rinka pasirengusi megadydžio emisijoms. Papildomą dėmesį gali pritraukti ir „Starship“ bandymų programa: prospekto paviešinimo laikas siejamas su artėjančiu naujos kartos raketos testiniu skrydžiu.

    „SpaceX“ oficialių komentarų dėl prospekto paviešinimo grafiko kol kas nepateikė. Vis dėlto, jei planai bus įgyvendinti, artimiausios savaitės gali atnešti daugiau detalių apie pajamas, investicijas, rizikas ir tai, kaip bendrovė planuoja įtikinti rinką savo ilgalaike kosmoso ir palydovinio ryšio strategija.

  • Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Muskas stoja prieš Altmaną: „OpenAI“ byla pasiekė finišą, o verdiktas jau kitą savaitę

    Prisiekusieji netrukus spręs

    JAV federaliniame teisme Oklande baigėsi pirmasis Elono Musko iškeltos bylos prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną etapas. Šalių advokatai prisiekusiesiems pateikė baigiamąsias kalbas, o svarstymai numatyti artimiausiomis dienomis.

    Bylą nagrinėja devynių asmenų patariamoji prisiekusiųjų kolegija, tačiau galutinį sprendimą dėl atsakomybės priims teisėja Yvonne Gonzalez Rogers. Tokia praktika reiškia, kad prisiekusiųjų išvada bus rekomendacinė, bet reikšminga teismo vertinimui.

    „Jūs privalote spręsti bylą remdamiesi tik tais įrodymais, kurie pateikti teisme“, – prisiekusiesiems nurodė Yvonne Gonzalez Rogers.

    Ką kaltina Muskas ir ką atmeta „OpenAI“

    E. Muskas „OpenAI“, S. Altmaną ir prezidentą Gregą Brockmaną padavė į teismą 2024 metais. Jis teigia, kad buvo nutolta nuo pradinio įsipareigojimo vystyti dirbtinį intelektą ne pelno principu ir kad dalis sprendimų buvo nukreipti į komercinę naudą, neatitinkančią ankstesnių deklaracijų.

    Pasak E. Musko pusės, bendrovė neįgyvendino viešo kodo ir skaidrumo lūkesčių, nepakankamai prioritetizavo saugą bei esą nukrypo nuo ne pelno organizacijoms būdingų praktikų. Taip pat akcentuota, kad įtakingi asmenys ir investuotojai galėjo gauti finansinės naudos E. Musko sąskaita.

    „OpenAI“ atstovai teisme teigė, kad konkrečių pažadų E. Muskui dėl korporatyvinės struktūros nebuvo duota, o gautos lėšos buvo panaudotos teisėtai ir pagal paskirtį. Gynyba taip pat pabrėžė, kad E. Muskas bylą iškėlė tik po to, kai pristatė konkurentę dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“.

    „Jam niekada nerūpėjo ne pelno struktūra. Jam rūpėjo laimėti“, – teisme sakė „OpenAI“ atstovė Sarah Eddy.

    Į bylą įtraukta ir „Microsoft“, o toliau lauks žalos klausimai

    Kaip atsakovė byloje minima ir „Microsoft“, laikoma viena svarbiausių „OpenAI“ investuotojų ir partnerių. E. Musko pusė teigia, kad „Microsoft“ galėjo prisidėti prie tariamų pažeidimų, tačiau bendrovės advokatai tai neigia ir sako, kad apie tokius veiksmus nežinojo.

    Prasidėjus prisiekusiųjų svarstymams, teismas paraleliai pereis prie vadinamosios teisių gynimo priemonių fazės, kurioje bus aptariama galima žala ir tolesni žingsniai, jei atsakomybė būtų nustatyta. Šioje dalyje prisiekusieji nedalyvaus, o sprendimus priims teisėja.

    Anksčiau E. Musko komanda yra kalbėjusi apie itin didelės apimties reikalavimus ir prašiusi svarstyti ir vadovų pakeitimus, ir ankstesnių sandorių peržiūrą. Teismas šiuos klausimus nagrinės tik tuo atveju, jei pirmiausia bus konstatuota atsakomybė.

    „Teisėjai paprastai pasitelkia patariamuosius prisiekusiuosius, kai nori bendruomenės vertinimo arba papildomo pagrindo itin matomoje byloje“, – teigė teisės dėstytojas Stevenas Baickeris-McKee.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.