Pasaulio klajoklių žaidynės ketvirtadienį oficialiai atidarytos Kirgizijos sostinėje Biškeke. Į renginį atvyko delegacijos iš daugiau nei 100 valstybių, o tribūnose matyti ir 21 valstybės vadovas.
Šiemet žaidynės sutapo su aukšto lygio tarptautiniu fonu: Biškeke vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimas. Dėl to varžybos sulaukė išskirtinio pasaulio lyderių dėmesio, tarp jų – Kinijos, Indijos ir Rusijos vadovų delegacijų.
Žaidynės, vadinamos klajoklių olimpiada
Pasaulio klajoklių žaidynės pirmą kartą surengtos 2014 metais Kirgizijoje ir nuo tada tapo didžiausiu tradicinių klajoklių kultūrų sporto renginiu. Organizatoriai pabrėžia, kad šios varžybos skirtos ne tik sportui, bet ir kultūrų dialogui bei paveldo išsaugojimui.
Šeštojoje žaidynių laidoje dalyviai rungiasi 43 disciplinose, kurios remiasi Vidurinės Azijos stepės tradicijomis. Dalis rungčių istoriškai buvo siejamos su kariniu pasirengimu, kita dalis – su bendruomeniniais susibūrimais, kur demonstruota jėga, ištvermė ir meistriškumas.
Raitelių rungtys – programos ašis
Didžiausią programos dalį sudaro žirgų sporto rungtys, o jose neretai vertinamas ne vien greitis, bet ir ištvermė. Numatyti 6, 10 ir 11 kilometrų bėgimai, atspindintys regiono žirgininkystės tradiciją, kur svarbu įveikti didelius atstumus.
Raiteliais gali būti ir vaikai nuo 10 metų, nes tai yra nustatyta minimali amžiaus riba. Organizatorių teigimu, finišo pasiekimas tokiose distancijose laikomas pasiekimu savaime, o prizai kai kuriose rungtyse gali būti itin praktiški – nuo gyvulių iki transporto priemonių.
Be lenktynių, programoje yra ir žirgų eisena tölt, kai kojos vienoje pusėje juda kartu, taip pat imtynės ant žirgų, komandiniai žaidimai ir rungtys, kuriose objektai pakeliami nuo žemės pilnu šuoliu.
Imtynės, jėgos sportas ir augantis dalyvių ratas
Žaidynėse pristatomi net šeši nacionalinių imtynių stiliai – nuo kirgizų ir kazachų tradicijų iki turkmėnų bei turkų imtynių atmainų. Greta jų vyksta šaudymas iš lanko, virvės traukimas, rankų lenkimas ir sunkiosios atletikos rungtys, kurios pritraukia dalyvius ir iš šalių už istorinės klajoklių kultūrų zonos ribų.
Moterų dalyvavimas taip pat plečiamas: jos rungiasi keliose disciplinose, įskaitant šaudymą iš lanko ir kai kurias jėgos rungtis. Organizatoriai primena, kad istorinėse klajoklių visuomenėse moterys neretai buvo patyrusios raitelės ir kariaunos dalis.
Tradicinį branduolį sudarančias Kirgiziją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Turkmėniją, Mongoliją, Kiniją ir Rusiją šiemet papildo ryškiai išaugęs naujokų sąrašas. Pirmą kartą dalyvauja tokios šalys kaip Australija, Naujoji Zelandija, Egiptas, Jordanija, Uganda ar Šiaurės Makedonija, o Jungtinė Karalystė atsiuntė daugiau nei 50 sportininkų.
Be varžybų, Biškeke numatyti pristatymai, diskusijos ir akademiniai susitikimai apie stepės istoriją bei kultūrą. Lankytojams taip pat rengiamos etnografinės šventės ir atkurtos klajoklių gyvenvietės, kur pristatomas folkloras, dainos, šokiai ir amatai.
