CP v2

Tag: Z karta

  • Danijos Z karta permąsto konfirmaciją: populiarėja pasaulietinės alternatyvos ir nauji ritualai

    Danijos Z karta permąsto konfirmaciją: populiarėja pasaulietinės alternatyvos ir nauji ritualai

    Danija dažnai įvardijama kaip viena labiausiai sekuliarizuotų Europos šalių, tačiau pavasarį tūkstančiai paauglių vis dar renkasi konfirmaciją bažnyčioje. Vis dėlto Z kartos požiūris keičiasi: daliai jaunuolių religinė prasmė tampa antraeilė, o svarbiausias lieka pats perėjimo į suaugystę momentas.

    Danijos nacionalinė bažnyčia skelbia, kad 2025 metais buvo konfirmuota 64,2 proc. atitinkamo amžiaus jaunuolių. Tai mažiau nei prieš dešimtmetį, kai rodiklis siekė apie 70 proc., o tendencija rodo nuoseklų tolimesnį religinių praktikų silpnėjimą.

    Ritualas be tikėjimo

    Augant skeptiškam požiūriui į religiją, dalis paauglių ieško būdų pažymėti tą patį gyvenimo etapą be krikščioniško išpažinimo. Viena iš ryškėjančių krypčių yra humanistinė konfirmacija, kurią organizuoja Danijos humanistų draugija.

    Penkiolikmetė Nora Pihl pasirinko nekonfirmuotis bažnyčioje, tačiau norėjo turėti aiškią ceremoniją, kuri simboliškai užfiksuotų pokytį. Pasak organizatorių, tokiose programose jaunuoliai diskutuoja apie etiką, tapatybę, santykius ir atsakomybę, o pabaigoje vyksta iškilminga ceremonija su artimųjų dalyvavimu.

    „Aš niekada iš tikrųjų netikėjau Dievu. Iš pradžių tai buvo dėl dovanų ir šventės, bet pasiruošimas pasirodė labai prasmingas“, – sakė Nora Pihl.

    Socialinis spaudimas ir brangstančios šventės

    Danijoje konfirmacija ilgą laiką veikė ne tik kaip religinis, bet ir kaip socialinis ritualas: daugeliui tai reiškia priklausymą bendraamžių grupei ir bendrą patirtį su klase. Bažnyčios atstovai pažymi, kad būtent socialinė reikšmė padeda išlaikyti palyginti aukštą dalyvavimo lygį net sekuliarėjančioje visuomenėje.

    Didelę šio rito dalį sudaro šventė ir dovanos, o tai, pasak šeimų, dažnai sukuria nerašytą pareigą „kažką padaryti“. Kai kurie tėvai pripažįsta, kad atsisakius bet kokios ceremonijos vaikas gali pasijusti iškritęs iš bendros tradicijos.

    „Nemaniau, kad ritualas būtinas, bet beveik visi kažką daro arba kažką gauna. Būtų keista nedaryti nieko“, – sakė Martin Pihl.

    Šventės mastą vis labiau lemia ir finansai. Banko „Nordea“ 2025 metais atlikta apklausa rodo, kad tėvai vidutiniškai išleido apie 5 164 eurus konfirmacijos šventei, o išlaidos neretai auga dėl išskirtinių pramogų ir didesnių renginių.

    Ko ieško Z karta?

    Alternatyvų spektras kol kas siauresnis nei tradicinės konfirmacijos, tačiau jis plečiasi. Be humanistinių ceremonijų, dalis jaunuolių renkasi kursus apie suaugystę, tapatybę, santykius, lytinį švietimą ir sutikimo ribas, o šias patirtis vėliau taip pat lydi simbolinė šventė.

    Tuo pat metu evangelikų liuteronų bažnyčia Danijoje išlieka stipriai susijusi su svarbiausiais gyvenimo įvykiais – nuo krikšto iki laidotuvių. Skelbiama, kad 2026 metais maždaug septyni iš dešimties Danijos gyventojų vis dar priklausė nacionalinei bažnyčiai, tačiau jaunimo pasirinkimai rodo, kad tradicijos forma gali išlikti net keičiantis jos turiniui.

  • Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Z karta pokoleniui tenka griebtis DI: pažinčių programėlėse jau „flirtuoja“ botai

    Vis daugiau Z kartos vienišių pripažįsta, kad pradėti pokalbį pažinčių programėlėse jiems sunku, todėl į pagalbą pasitelkia dirbtinį intelektą. Vietoj spontaniško flirto ekrane atsiranda sugeneruotos įžangos, pataisytos frazės ir iš anksto parinktas tonas.

    Tokia praktika keičia pačią pažinčių dinamiką: kai abu pašnekovai naudojasi DI, realiai gali susirašinėti ne du žmonės, o du pokalbių robotai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai didina atotrūkį tarp virtualaus įspūdžio ir tikro susitikimo.

    Kas stumia į DI pagalbą

    Pažinčių platformos teigia, kad DI funkcijos skirtos ne „rašyti už vartotoją“, o padėti išreikšti mintis ir įgyti drąsos. Pavyzdžiui, „Hinge“ diegia sprendimus, kurie analizuoja profilį, siūlo patobulinimus ir pateikia atsakymų ar pokalbio pradžios užuominas.

    Įvardijamos priežastys dažnai siejamos su pasitikėjimo savimi stoka ir retesnėmis gyvomis socialinėmis situacijomis. Po pandemijos daliai jaunuolių pritrūko praktikos, kaip užmegzti kontaktą, palaikyti pokalbį ir atpažinti neverbalinius signalus.

    Platformų atstovai taip pat remiasi tendencija, kad jauni suaugusieji, lyginant su ankstesnėmis kartomis, daugiau laiko praleidžia telefone, o ne bendraudami gyvai. Toks fonas didina vienišumo jausmą ir skatina ieškoti greitų bendravimo „ramentų“.

    Autentiškumas prieš patogumą

    Kritikai perspėja, kad nuolatinis DI naudojimas gali silpninti gebėjimą savarankiškai formuluoti mintis ir natūraliai reikšti emocijas. Jei pirmas įspūdis sukuriamas „nušlifuotu“ tekstu, vėliau realiame pasimatyme gali atsirasti nusivylimas, nes žmogaus bendravimo stilius nesutampa su tuo, kas buvo ekrane.

    Kita rizika – bendravimo supanašėjimas: DI siūlomos frazės dažnai būna saugios, mandagios ir panašios, todėl pokalbiai tampa vienodi. Dėl to sunkiau pajusti asmenybę, humorą ar unikalų kalbėjimo braižą, kuris paprastai ir kuria artumą.

    Keičiasi ir pažinčių rinkos įpročiai

    Jungtinėje Karalystėje pažinčių programėlių rinka rodo persiskirstymą: „Hinge“ augina auditoriją, o „Tinder“ kai kuriais mėnesiais fiksuoja mažėjimą, nors išlieka tarp lyderių. Tokie pokyčiai siejami su nuovargiu nuo braukymo mechanikos ir noru ieškoti rimtesnių pažinčių.

    Akademikai ir santykių ekspertai vis garsiau kalba apie randkų išsekimą, kai vartotojai pavargsta nuo nuolatinio pasirinkimo, paviršutiniško bendravimo ir atmetimo patirties. Dalis prognozių rodo galimą grįžimą prie susitikimų gyvai, tačiau DI integracija į programėles šį procesą gali ir pristabdyti, ir pakeisti.

    Kol kas akivaizdu viena: pažinčių programėlėse technologijos tampa ne tik porų parinkimo algoritmu, bet ir tiesioginiu pokalbio dalyviu. O klausimas, kiek čia lieka tikro žmogaus balso, vis dažniau tampa pagrindine šiuolaikinių pasimatymų tema.

  • Apklausa Prancūzijoje: Z kartos moterims seksas mažiau svarbus, dažnėja platoniški santykiai

    Apklausa Prancūzijoje: Z kartos moterims seksas mažiau svarbus, dažnėja platoniški santykiai

    Nauja Prancūzijoje atlikta apklausa rodo ryškų poslinkį jaunų moterų požiūryje į seksualinius santykius: seksas joms vis rečiau atrodo esminė gyvenimo dalis. Tyrimą užsakė sekso prekių tinklas „Espaceplaisir“, o atliko Prancūzijos viešosios nuomonės institutas Ifop, apklausęs 1 011 moterų nuo 15 iki 29 metų.

    Duomenys leidžia kalbėti apie vadinamąją sekso „recesiją“: 15–24 metų amžiaus grupėje tik 38 proc. respondenčių teigė, kad seksualumas jų gyvenime yra labai svarbus arba būtinas. Palyginimui, 1990 metais taip manė 62 proc. jaunų moterų.

    Kas keičiasi Z kartos santykiuose?

    Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir dalis tų, kurios seksą vadina „būtinu“: nuo 14 proc. iki 9 proc. Ifop pažymi, kad rezultatai mažai skiriasi priklausomai nuo to, ar respondentės save laiko heteroseksualiomis, biseksualiomis ar lesbietėmis.

    Be to, beveik pusė Z kartos moterų nurodė, kad seksas jų gyvenime nėra labai svarbus arba apskritai nesvarbus. Šis vertinimas dažniau siejamas ne su moralinėmis nuostatomis, o su santykių kokybės lūkesčiais, psichologiniu saugumu ir asmeninių ribų akcentavimu.

    Apklausa išryškino ir kitą tendenciją: 52 proc. dalyvių sakė, kad galėtų gyventi su partneriu neturėdamos sekso. 18–24 metų grupėje 56 proc. respondenčių teigė galinčios įsivaizduoti platoniškus santykius, kai artumas ir bendras gyvenimas nebūtinai reiškia seksualinį gyvenimą.

    Mažiau kiekybės, daugiau kokybės

    Ifop Politikos ir aktualijų padalinio vadovas François Kraus šį pokytį sieja su platesniu socialiniu kontekstu ir kartų skirtumais. Jo vertinimu, tai gali būti priešinga banga 1980–1990 metų „hiperseksualizacijos“ laikotarpiui, kai seksualumas viešojoje erdvėje buvo akcentuojamas labiau.

    „Matome poslinkį nuo kiekybės prie kokybės, taip pat feministinių idėjų įtaką, kuri suteikia daugiau legitimacijos moterų malonumui“, – sakė François Kraus.

    Apklausa taip pat fiksuoja paradoksą: daugiau respondenčių pripažįsta nuobodulį sekso metu, bet bendra pasitenkinimo seksualiniu gyvenimu kreivė išlieka gana aukšta. 20–24 metų grupėje 62 proc. moterų nurodė, kad kartais joms būna nuobodu sekso metu, kai 1996 metais taip sakė 42 proc. respondentės.

    Tuo pačiu 74 proc. 18–24 metų amžiaus moterų teigė esančios patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Ifop šį rezultatą iš dalies sieja su išaugusiu sekso prekių naudojimu ir didesniu atvirumu kalbant apie savęs pažinimą.

    Sekso prekės ir savęs pažinimas

    Tyrimas rodo, kad masturbacija ir sekso prekių naudojimas tampa labiau normalizuoti, o tai gali keisti ir lūkesčius partnerystėje. Ifop duomenimis, 36 proc. 18–24 metų moterų bent kartą yra naudojusios sekso prekę vienos, kai 2017 metais tokių buvo 30 proc.

    Kraus teigimu, tai kuria alternatyvas savirealizacijai: net jei seksas su partneriu nėra tenkinantis, moterys dažniau turi priemonių ir socialinio priimtinumo pačios rūpintis savo seksualine gerove. Ši tendencija, anot sociologų ir seksualinės sveikatos ekspertų, taip pat siejama su didesniu dėmesiu sutikimui, emociniam ryšiui ir komunikacijai.

    Teisinis fonas: santuoka ir sutikimas

    Ifop atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gaji vadinamoji santuokinės pareigos idėja, tarsi santuoka savaime reikštų įsipareigojimą turėti lytinių santykių. Prancūzijoje ši tema pastaraisiais metais tapo ir politinių diskusijų objektu.

    2026 metų sausį Prancūzijos parlamentarai pritarė teisės akto pakeitimui, kuriuo siekiama aiškiai įtvirtinti, kad „bendras gyvenimas“ santuokoje nesukuria pareigos seksualiniams santykiams. Diskusijose akcentuota, kad sutikimas negali būti suprantamas kaip duotas visam gyvenimui vien dėl santykio statuso.

    „Santuoka negali būti burbulas, kuriame sutikimas seksui laikomas galutiniu ir visam gyvenimui“, – sakė įstatymo iniciatorė, parlamentarė Marie-Charlotte Garin.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad Z kartos nuostatos formuojasi platesniame pokyčių lauke: nuo skaitmeninės kultūros ir pornografijos prieinamumo iki augančio sąmoningumo apie ribas, psichologinę sveikatą ir lyčių lygybę. Prancūzijos apklausos rezultatai gali būti svarbūs ir kitoms Europos šalims, kur panašios kartų tendencijos fiksuojamos vis dažniau.

  • „Supermaistas“ iš skardinės: Z karta iš naujo atrado sardines, kurias valgėme prieš dešimtmečius

    „Supermaistas“ iš skardinės: Z karta iš naujo atrado sardines, kurias valgėme prieš dešimtmečius

    Dar prieš kelerius metus sardinės daugeliui atrodė tiesiog paprasta žuvis skardinėje, tačiau socialiniuose tinkluose jos netikėtai tapo vienu ryškiausių maisto trendų. Z kartos kūrėjai „TikTok“ dalijasi receptais, kuriuose sardines derina su keptais batatais, ryžiais ar skrebučiais, o vaizdo įrašai renka milijonus peržiūrų.

    Populiariausi deriniai dažniausiai būna labai paprasti: sardinės, citrina, aštresnis padažas, minkštas kiaušinis ar užtepėlė. Šis minimalizmas ir yra trendo variklis, nes užtenka vieno produkto ir kelių priedų, kad greitai pasigamintum sotų pietų ar vakarienės variantą.

    Kodėl sardinės vėl ant bangos?

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sardinės iš tiesų priskiriamos prie maistingų žuvų. Jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su širdies ir smegenų funkcijos palaikymu, taip pat yra nemažai baltymų, vitamino D ir vitamino B12.

    Dar viena priežastis, kodėl sardinės dažnai vadinamos praktišku pasirinkimu, yra kalcis. Valgant sardines su suminkštėjusiais kauliukais, kalcio kiekis racione gali būti didesnis, o tai aktualu žmonėms, kurie pieno produktų vartoja mažiau.

    Trendą stiprina ir kainos

    Prie atgimimo prisideda ir ekonominis aspektas: brangstant maistui, skardinė sardinių daugeliui tampa lengviau pasiekiama alternatyva nei madingi pusryčiai kavinėse ar egzotiški importuoti produktai. Socialiniuose tinkluose tai dažnai pateikiama kaip protingas, greitas ir maistingas sprendimas tiems, kurie taupo, bet nenori atsisakyti kokybės.

    Z karta taip pat vis dažniau renkasi mažiau perdirbtus, baltymingus produktus ir ieško patiekalų, kurie gerai atrodo nuotraukose bei vaizdo įrašuose. Sardinės šį kriterijų atitinka: jos lengvai pritaikomos skirtingoms virtuvėms ir tinka tiek paprastiems namų pietums, tiek vadinamosios lengvos vakarienės idėjoms.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Dietologai paprastai primena, kad renkantis žuvies konservus verta pasižiūrėti sudėtį ir druskos kiekį, nes skirtingų gamintojų produktai gali smarkiai skirtis. Jeigu žuvis konservuota aliejuje, bendras patiekalo kaloringumas bus didesnis, todėl svarbu įvertinti ir likusios dienos racioną.

    Ekspertai taip pat pataria nepamiršti įvairovės: nors sardinės maistingos, sveikiausiai mitybai svarbu derinti skirtingus baltymų šaltinius ir reguliariai įtraukti daržovių. Vis dėlto akivaizdu, kad produktas, ilgai turėjęs paprasto konservų lentynos atributo reputaciją, šiandien tapo ryškiu interneto virtuvės simboliu.

  • Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine aptartos naujos psichoaktyviosios medžiagos: ką renkasi Z karta ir kodėl prevencija vėluoja

    Visagine tęsiama bendruomeniškumą stiprinanti iniciatyva Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk. Gegužės 6 dieną surengtame renginyje Naujos psichoaktyviosios medžiagos – ką renkasi Z karta daugiausia dėmesio skirta jaunimo pasirinkimams ir ankstyvos prevencijos sprendimams.

    Renginyje akcentuota, kad naujos psichoaktyviosios medžiagos dažnai plinta greičiau nei apie jas spėja sužinoti tėvai, mokyklos ir net dalis specialistų. Dėl nuolat kintančios sudėties ir neaiškios kilmės šios medžiagos gali sukelti nenuspėjamas sveikatos būkles, o rizikas didina ir vartojimas kartu su alkoholiu ar kitais preparatais.

    Diskusijose pabrėžta, kad prevencija veikia tada, kai ji prasideda anksčiau nei pirmieji bandymai, ir kai jaunam žmogui aiškiai pasakoma, kur kreiptis pagalbos. Taip pat išskirta tvirta šeimos, mokyklos ir sveikatos priežiūros grandinė, kurioje svarbiausia tampa pasitikėjimas ir nuoseklus reagavimas į ankstyvus signalus.

    Įžanginį žodį tarusi Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė atkreipė dėmesį į atviro dialogo svarbą ir bendruomenės susitelkimą. Pasak jos, jaunimo emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas prasideda nuo aplinkos, kurioje galima kalbėtis be gąsdinimų ir stigmos.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai, skyrių specialistai, pavaldžių įstaigų atstovai, Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos nariai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai. Taip pat prisijungė švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigų specialistai bei su jaunimu dirbantys darbuotojai.

    Paskaitą skaitė prof. dr. Robertas Badaras, Toksikologijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. Jis pristatė naujausias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, galimą poveikį jauno žmogaus sveikatai ir paaiškino, kodėl ankstyvas atpažinimas bei greitas nukreipimas pagalbos tampa kritiškai svarbūs.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti skirtingų sričių specialistų supratimą ir susitarti dėl praktinių veiksmų, kai kyla įtarimų dėl vartojimo. Renginį organizavo Visagino savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Kotovienė.

  • IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    IS kuria virtualų kalifatą: per „Roblox“ ir „TikTok“ taikosi į Z kartą, perspėja ICCT

    „Islamo valstybė“ vis aktyviau kuria vadinamąjį virtualų kalifatą, pasitelkdama internetinius žaidimus, socialinius tinklus, memų kultūrą ir muzikos tendencijas, kad pasiektų Z kartą. Tokią kryptį išskiria Hagoje įsikūręs Tarptautinis kovos su terorizmu centras (ICCT), vertinantis ekstremistų komunikacijos pokyčius.

    Analitikų teigimu, propaganda vis dažniau užmaskuojama taip, kad primintų įprastą jaunimo elgesį internete: tai gali būti žaidimo situacija, virusinis vaizdo įrašas ar populiaraus garso takelio remiksas. Taip kuriamas turinys, lengviau įsiliejantis į 15–25 metų auditorijai įprastą skaitmeninę aplinką ir išnaudojantis platformų rekomendacijų veikimą.

    Žaidimai ir platformos kaip kanalas

    ICCT atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais ekstremistų naratyvai aptinkami ir populiariuose žaidimuose, tarp jų „Fortnite“, „Minecraft“ ir „Roblox“. Pastarasis dažnai įvardijamas kaip vienas labiausiai tarp jaunimo paplitusių internetinių žaidimų, todėl tampa patrauklia terpe pasiekti dideles auditorijas.

    Kaip nurodoma analizėje, dalis turinio kuriama per vartotojų sukurtus žaidimo scenarijus ir avatarus, kurie gali romantizuoti džihadistų įvaizdį ar atkartoti konflikto zonas. Taip formuojamas emocinis įsitraukimas, o ideologiniai elementai pateikiami kaip žaidybinė patirtis, ne kaip atvira agitacija.

    Nuo memų iki uždarų kanalų

    Pasak ekspertų, ekstremistai „išmoko kalbėti skaitmeninės jaunimo kultūros kalba“, naudodami ironiją, estetiką, žaidybinimo principus ir virusinį turinį. Tokie formatai, jų vertinimu, parenkami siekiant sustiprinti algoritmų platinimą ir paveikti emocijas, ypač kai auditorija informaciją vartoja trumpais, greitais epizodais.

    Propagandiniai elementai gali būti perkelti ir į uždaresnes erdves, kur lengviau išlaikyti bendruomeniškumo jausmą bei mažesnę moderavimo riziką. Tam, kaip minima analizėje, pasitelkiami pokalbių kanalai ir platformos „Telegram“, „RocketChat“ bei „Discord“, kuriose gali būti dalijamasi ideologine medžiaga, „instrukciniais“ tekstais ar simboliniais ritualais.

    „Ekstremistinis turinys vis dažniau pateikiamas taip, kad atrodytų kaip įprastas jaunimo interneto folkloras, o ideologija įdedama tarp trendų, humoro ir žaidybinių elementų“, – sakė ICCT analizės autoriai, apibendrindami stebimą taktiką.

    Jaunėjantis radikalizacijos amžius

    Rizikos kontekste minima ir platesnė Europos tendencija: Europolo TE-SAT 2025 ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais vienas iš trijų Europos Sąjungoje sulaikytų asmenų, įtariamų su terorizmu susijusiais nusikaltimais, buvo iki 20 metų amžiaus. Tai rodo, kad prevencijos priemonės vis dažniau turi būti orientuotos į paauglius ir net jaunesnius vaikus.

    Jungtinės Tautos, vertindamos vaikų ir jaunimo išnaudojimo teroristinių grupių veikloje mastą, yra akcentavusios augantį nepilnamečių įtraukimą į su terorizmu susijusias bylas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninė erdvė leidžia radikalizacijai vykti greičiau, o „įėjimo taškai“ gali būti visai nekalti: žaidimas, pokalbių kanalas ar trumpas vaizdo įrašas.

    Specialistai taip pat pažymi, kad turinio moderavimas ir platformų taisyklės, nors ir griežtėja, ne visada spėja su naujomis maskavimo formomis. Dėl to didesnis vaidmuo tenka skaitmeniniam raštingumui, tėvų įsitraukimui, mokyklų prevencijai ir ankstyvam rizikingų signalų atpažinimui, ypač kai bendravimas persikelia į uždarus kanalus.

  • Zet karta: kodėl jauni vyrai vis dažniau renkasi vyresnes moteris – ir ką tai sako apie santykius

    Zet karta: kodėl jauni vyrai vis dažniau renkasi vyresnes moteris – ir ką tai sako apie santykius

    Vakarų šalyse vis dažniau aptariama tendencija, kad dalis Z kartos vyrų romantiniuose santykiuose atsigręžia ne į bendraamžes, o į vyresnes moteris. Tai siejama ne tik su asmeniniais pasirinkimais, bet ir su platesniais pokyčiais: pasimatymų programėlių kultūra, lyčių lūkesčių kaita ir augančiu jaunų žmonių nusivylimu pažintimis.

    Pastaruoju metu šią temą iškėlė ir britų žiniasklaidoje aptartos įžvalgos apie tai, kad jauni vyrai, jausdami didesnę įtampą ar atmetimą, dažniau ieško santykių su brandesnėmis partnerėmis. Diskusija greitai peraugo į platesnį klausimą: ar tai laikina mada, ar ženklas, kad tradiciniai poravimosi modeliai keičiasi ilgam.

    Viešojoje erdvėje dažnai kartojamas argumentas, kad Z kartos moterys vis labiau įtvirtina finansinę ir emocinę nepriklausomybę, todėl atsargiau vertina santykius, kurie neatitinka jų standartų. Tuo pat metu dalis vyrų atvirai kalba apie perdegimą nuo pasimatymų programėlių, nuolatinio vertinimo ir jausmo, kad santykiai tampa derybomis dėl statuso, o ne artumo.

    „Atrodo, kad jie ieško ne tik nuotykio, o pokalbio ir rimtesnio ryšio“, – pasakojo 38 metų moteris iš vakarų Lenkijos, pastebinti, jog pažinčių programėlėse ją dažniau kalbina 22–28 metų vyrai nei jos bendraamžiai.

    Kita pašnekovė, 40 metų moteris iš Mažosios Lenkijos, teigė, kad jaunesni vyrai neretai elgiasi drąsiau ir spontaniškiau, o tai kai kurioms moterims atrodo patrauklu. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokios pažintys dažnai baigiasi trumpalaikėmis istorijomis, nes skirtingi gyvenimo etapai ilgainiui išryškina lūkesčių neatitikimus.

    Psichologai ir santykių tyrėjai tokias istorijas vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, amžiaus skirtumas gali reikšti daugiau stabilumo, aiškesnius prioritetus ir mažiau chaoso, kuris būdingas intensyviai pažinčių programėlių aplinkai. Kita vertus, kyla klausimų, ar dalis jaunų vyrų vyresnėse partnerėse neieško labiau globėjiško saugumo, o ne lygiaverčio partnerystės modelio.

    Žiniasklaidoje cituojami pažinčių programėlių duomenys JAV rodo, kad susidomėjimas vyresnėmis moterimis tarp jaunesnių vyrų pastaruoju metu galėjo šoktelėti iki 64 proc. Vis dėlto skaičiai skiriasi priklausomai nuo platformos ir metodikos, todėl juos reikėtų vertinti kaip indikaciją apie nuotaikas, o ne kaip universalią taisyklę visai kartai.

    Ilgalaikę šios tendencijos kryptį lems keli veiksniai: ekonominis nesaugumas, būsto kainų spaudimas, skirtingas vyrų ir moterų požiūris į šeimos kūrimo laiką bei tai, kaip keisis pasimatymų kultūra. Kol kas aišku viena: santykių rinkoje daugėja bandymų ieškoti naujų scenarijų, o amžiaus skirtumas tampa nebe tabu, o viena iš strategijų pabėgti nuo nusivylimo ir nuovargio.