Tag: Žaidimai

  • „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    „Riot Games“ kelia nostalgijos bangą: League of Legends Classic startas aiškus, bus ir ribojimų

    Premjera jau suplanuota

    „Riot Games“ oficialiai paskelbė apie League of Legends Classic – nuolatinį žaidimo režimą, kuris sieks sugrąžinti ankstyvųjų metų atmosferą ir žaidimo tempą. Režimo startas numatytas 2026 metų liepos 14 dieną kartu su 26.15 atnaujinimu.

    Studija taip pat nurodo, kad pilnas infrastruktūros paleidimas ir su premjera susieti renginiai globaliai tęsis iki 2026 metų liepos 29 dienos. Tai reiškia, kad dalis funkcijų ir aktyvacijų gali įsijungti palaipsniui, priklausomai nuo regiono ir serverių apkrovos.

    Kokia tai bus LoL versija?

    Classic nebus vienos konkrečios senos versijos kopija, o labiau kruopščiai atrinktas 2009–2013 metų laikotarpio elementų rinkinys. Pagrindiniu atskaitos tašku pasirinktas 3 sezonas, bet režime žadama ir kitų to meto mechanikų bei sprendimų.

    „Riot Games“ pabrėžia, kad tai nėra bandymas atkurti praeitį iki smulkmenų, o siekis sugrąžinti to meto jausmą, išlaikant šiuolaikinį stabilumą ir techninius patogumus. Dėl to Classic bus statomas ant modernios infrastruktūros, kad būtų užtikrintas patikimesnis ryšys ir mažiau techninių trikdžių.

    „Norime sugrąžinti senojo LoL atmosferą, bet neaukoti šiandienos stabilumo ir žaidimo patogumo“, – teigiama „Riot Games“ komunikacijoje apie režimo kryptį.

    Kas keisis žaidime

    Vienas ryškiausių akcentų – lėtesnis kovų tempas ir kitas resursų pojūtis. Žadama, kad judėjimo įgūdžiai ir sviediniai bus pastebimai lėtesni, o minios kontrolės efektų bus daugiau, todėl dvikovos turėtų tapti labiau pozicinės ir bausmingos.

    Kartu didės gebėjimų kaina, nes daugiau veiksmų kainuos daugiau manos arba energijos, tačiau smūgiai turėtų būti „aštresni“ ir pavojingesni. Tai dažniausiai reiškia mažiau chaotiškų mainų ir daugiau sprendimų, kada rizikuoti, o kada taupyti resursus.

    Režime atstatoma klasikinė Summoner’s Rift džiunglių struktūra, su sugrįžtančiais Wraiths ir kitais ankstesniais stovyklų išdėstymais. Džiunglių monstrai žadami pavojingesni nei dabartiniame režime, todėl ankstyvas išgyvenamumas ir atsargų pirkimas gali tapti dar svarbesnis.

    Vizualiai žemėlapis turėtų priminti senąją estetiką, tačiau su šiuolaikiniais apšvietimo ir tekstūrų patobulinimais, kad kovos būtų aiškiau skaitomos. Taip pat numatyti modernūs patogumai, tokie kaip užkeikimų buferiavimas, pingų sistema ir pasirenkamas valdymas WASD klavišais.

    Režimai, progresas ir bendruomenės įtaka

    Startuojant Classic bus siūlomos kelios pagrindinės žaidimo formos: PvP draft eilė, Co-op prieš kompiuterio valdomus varžovus ir pasirinktinės žaidėjų kuriamos rungtynės. Taip pat planuojamas riboto laiko ARAM variantas, kuriame bus derinama sena aplinka su šiuolaikinėmis čempionų versijomis.

    Progresui kuriama atskira sistema, vadinama Summoner’s Journey, su naujais rangų pavadinimais ir lipimu nuo žemesnių lygių iki elitinių. „Riot Games“ taip pat akcentuoja, kad rolės pasirinkimas prieš rungtynes turėtų sumažinti konfliktus dėl linijų ir padėti greičiau suformuoti komandas.

    Balanso filosofija čia žadama kitokia nei pagrindiniame režime: daugiau tolerancijos vadinamajam senųjų laikų chaotiškumui, mažiau siekio viską sulyginti iki idealaus simetriškumo. Svarbi naujovė – bendruomenės balsavimo mechanizmas, kuriuo žaidėjai galės daryti įtaką tam, kurie klasikiniai čempionai, kosmetiniai elementai ar mechanikos bus grąžinami ar koreguojami pirmiausia.

    Be nemokamos progreso trajektorijos planuojamos ir sezoninės Classic prieigos su papildomais kosmetiniais apdovanojimais. Toks modelis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didieji žaidimų kūrėjai seną turinį grąžina per riboto laiko renginius arba atskirus nostalgijos režimus, siekdami išlaikyti auditorijos dėmesį ir pritraukti grįžtančius žaidėjus.

  • Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Maginė riba peržengta: lenkų žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ tapo pardavimų karaliumi

    Lenkijos studijos „Fumi Games“ žaidimas „Mouse: P.I. For Hire“ po balandžio premjeros fiksuoja įspūdingą komercinį rezultatą. Kūrėjai pranešė, kad žaidimas jau parduotas daugiau nei 1 000 000 kopijų, o tai nepriklausomam projektui yra retas pasiekimas.

    „Mouse: P.I. For Hire“ išsiskiria retro stilistika, įkvėpta kelis dešimtmečius menančių animacinių filmų estetikos. Žaidime veikiama detektyvo pelės kailyje, sprendžiamos mįslės, kovojama su priešais ir pereinami vis sudėtingesni lygiai, išlaikant noir nuotaiką ir juodai baltą vaizdą.

    Žaidėjų reakcija taip pat palanki: vertinimuose dominuoja teigiamos apžvalgos, o neigiami atsiliepimai sudaro apie 6 proc. nuo daugiau nei 13 000 įvertinimų imties. Tai rodo gana retą sutarimą, ypač tarp žaidimų, kurie remiasi ryškia stilistine kryptimi ir siauresne auditorija.

    Studija taip pat patvirtino, kad žaidimas bus papildytas funkcija, kurios trūko starto metu: galimybe pakartotinai pereiti atskirus lygius. Tai svarbu tiems, kurie nori surinkti nepastebėtas paslaptis ir užbaigti turinį 100 proc., o tokie patobulinimai paprastai prailgina žaidimo gyvavimo ciklą ir didina susidomėjimą po premjeros.

    Ateičiai planuojamas ir mokamas papildomas turinys, kuris turėtų pasirodyti ketvirtą šių metų ketvirtį. Praktikoje tai dažnai reiškia antrą pardavimų bangą ir proga sugrįžti žaidėjams, kurie žaidimą atidėjo, todėl „Fumi Games“ sėkmė gali būti ne vienkartinė.

  • „Steam“ istorinis rekordas: pajamos per pusmetį šoktelėjo iki 10,3 mlrd. eurų

    „Steam“ istorinis rekordas: pajamos per pusmetį šoktelėjo iki 10,3 mlrd. eurų

    Platforma „Steam“ 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė istorinį rezultatą: remiantis žaidimų rinkos analitikų vertinimais, jos bendrosios pajamos galėjo siekti apie 10,3 mlrd. eurų. Tai vienas stipriausių „Steam“ pusmečių per visą platformos istoriją, rodantis, kad skaitmeninė PC žaidimų rinka išlieka itin aktyvi.

    Skaičiuojama, kad pajamos augo apie 14,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Dar labiau stebina tai, jog rezultatas, vertinant analitikų pateikiamus duomenis, lenkė ir 2025 metų antrąjį pusmetį, į kurį paprastai patenka šventinis išpardavimų sezonas.

    „Steam“ išlaiko tempą net ir augant konkurencijai, o vienu svarbiausių veiksnių įvardijamas didėjantis žaidėjų aktyvumas Azijos rinkose. Pastebima, kad ryškios premjeros ir regioninių bendruomenių plėtra gali stipriai kilstelėti platformos srautus bei pardavimus.

    Rekordinis aktyvumas ir auganti auditorija

    2026 metų kovą „Steam“ fiksavo naują vienu metu prisijungusių naudotojų rekordą – apie 42,3 mln. žaidėjų. Toks pikas rodo ne tik didėjantį žaidimų populiarumą, bet ir tai, kad PC segmentas, kurį kai kas anksčiau laikė prarandančiu pagreitį, sugeba pritraukti masinę auditoriją.

    Taip pat vertinama, kad platforma per mėnesį gali turėti daugiau nei 200 mln. aktyvių naudotojų. Šie skaičiai svarbūs ir leidėjams, nes didelė auditorija reiškia geresnes galimybes pasiekti pirkėjus per pagrindinius „Steam“ puslapius, rekomendacijas ir sezoniškas akcijas.

    Premjeros kelia pardavimus

    Analitikų įžvalgose pažymima, kad pajamų augimą palaiko ir nuolat storėjantis naujų žaidimų srautas. Pastaraisiais metais „Steam“ kasmet pasirodo dešimtys tūkstančių naujų projektų, o tai didina konkurenciją, bet kartu stiprina pasirinkimą ir skatina pirkimus per išpardavimus.

    Tarp ryškiausiai prie pajamų prisidėjusių 2026 metų naujienų minimi tokie vardai kaip „Forza Horizon 6“, „Resident Evil Requiem“ ir „Crimson Desert“, taip pat dėmesio sulaukę tęsiniai „Slay the Spire 2“ bei „Subnautica 2“. Tokios premjeros dažnai sukuria vadinamąjį ilgą pardavimų uodegos efektą, kai pirkimai tęsiasi ir po starto, ypač prasidėjus nuolaidų sezonams.

  • Need for Speed ant bedugnės krašto? „Electronic Arts“ priėmė sprendimą, kuris supykdė fanus

    Need for Speed ant bedugnės krašto? „Electronic Arts“ priėmė sprendimą, kuris supykdė fanus

    „Need for Speed“ serija žaidėjų rankose atsirado dar 1994 metais ir ilgą laiką buvo vienas svarbiausių arkadinių lenktynių etalonų. Per kelis dešimtmečius franšizė išsiplėtė iki 25 pagrindinių dalių, o tam tikru laikotarpiu nauji žaidimai pasirodydavo beveik kasmet.

    Pastaraisiais metais serija akivaizdžiai prarado pagreitį. Naujausia dalis „Need for Speed Unbound“, išleista 2022 metais, nesugebėjo pakartoti ankstesnių laikų populiarumo, o bendruomenėje vis dažniau skambėjo kritika dėl krypties ir turinio.

    Signalų, kad artimiausiu metu naujų „Need for Speed“ planų gali ir nebūti, sustiprino vieši „Electronic Arts“ atstovų komentarai apie prioritetus. Interviu metu buvo aiškiai leista suprasti, kad didžiausias dėmesys ir resursai šiuo metu skiriami „Battlefield“ ateičiai.

    „Mes nesame čia tam, kad kalbėtume apie praeitį; susitelkiame tik į Battlefield“, – sakė „EA DICE“ vadovė.

    Toks tonas žaidėjams nuskambėjo kaip ženklas, jog „Criterion Games“ komandos pajėgumai gali būti nukreipti kitur, o „Need for Speed“ atsiduria pauzėje. Oficialaus pareiškimo apie serijos uždarymą nėra, tačiau rinkoje dažnai pakanka ir to, ką įmonė pasirenka akcentuoti viešai.

    Sprendimas ypač jautrus dėl konkurencijos lenktynių žanre. Pastaraisiais metais dominuoja „Forza Horizon“, savo auditoriją plečia „The Crew“, o nostalgiją žadinantis „Test Drive Unlimited“ bando sugrįžti į aukščiausią lygą, todėl „Electronic Arts“ rizikuoja ilgam užleisti pozicijas.

    Vis dėlto žaidimų industrijoje prioritetai keičiasi greitai: strategiją dažnai pakoreguoja pardavimų dinamika, naujos konsolių kartos, žaidėjų elgsena ir paslaugų modelių plėtra. Dėl to „Need for Speed“ likimas greičiausiai priklausys nuo to, ar „Electronic Arts“ pamatys aiškią finansinę ir kūrybinę prasmę grįžti į lenktynių segmentą.

  • „Sony“ ruošia lūžį: paaiškėjo, kada pasirodys God of War: Laufey ir ar bus dėžutė

    „Sony“ ruošia lūžį: paaiškėjo, kada pasirodys God of War: Laufey ir ar bus dėžutė

    Žaidėjų bendruomenėje pastarosiomis dienomis daugiausia kalbama ne tik apie „Microsoft“ žaidimų padalinio ateitį, bet ir apie „Sony“ planus keisti fizinių žaidimų kryptį. Viešojoje erdvėje aptariama, kad nuo 2028 metų pradžios „PlayStation“ nauji didelio biudžeto projektai vis dažniau būtų stumiami į skaitmeninį formatą per „PlayStation Store“.

    Tokiame fone „Sony“ priklausanti Santa Monica Studio pateikė aiškesnį signalą dėl kito serijos žaidimo God of War: Laufey. Studija paskelbė kvietimą į San Diego Comic-Con, kuriame numatytas atskiras panelis apie naują projektą ir jo kūrimo užkulisius.

    „Galime patvirtinti, kad God of War: Laufey bus prieinamas ir diske“, – teigiama studijos komentare.

    Toks patvirtinimas daugeliui kolekcininkų ir fizinių leidimų mėgėjų tapo svarbia žinia, nes būtent jie garsiausiai kritikuoja galimą perėjimą prie vien skaitmeninių pardavimų. Žaidėjai baiminasi ne tik dėl kolekcijų vertės, bet ir dėl ilgalaikio prieinamumo, kai turinys priklauso nuo paskyrų, licencijų ir parduotuvių politikos.

    Iš konteksto taip pat galima daryti prielaidą dėl apytikslės išleidimo datos. Jei „Sony“ iš tiesų siektų, kad nuo 2028 metų pradžios nauji pirmosios šalies žaidimai būtų orientuoti į skaitmeninį platinimą, logiška, kad didelis projektas, kaip God of War: Laufey, turėtų pasirodyti anksčiau, tikėtina, 2027 metais.

    Kol kas nei tiksli išleidimo diena, nei platformų sąrašas oficialiai neįvardyti. Vis dėlto vien fizinio leidimo patvirtinimas rodo, kad „Sony“ bent artimiausiems didiesiems projektams dar neketina visiškai atsisakyti dėžučių, o galutinius planus gali koreguoti ir pagal bendruomenės reakciją.

  • Britai sukyla prieš „Sony“ planą: nuo 2028-ųjų „PlayStation“ be diskų – ar žaidėjai praras teises?

    Britai sukyla prieš „Sony“ planą: nuo 2028-ųjų „PlayStation“ be diskų – ar žaidėjai praras teises?

    Jungtinėje Karalystėje kyla nepasitenkinimas dėl „Sony“ planų nuo 2028 metų visiškai atsisakyti fizinių žaidimų laikmenų „PlayStation“ ekosistemoje. Skelbiama, kad nauji svarbiausi leidimai būtų platinami tik skaitmeniniu būdu per „PlayStation Store“ ir pasirinktus mažmeninės prekybos partnerius.

    Žaidėjų bendruomenė į tokias užuominas reaguoja audringai: internete plinta raginimai pasirašyti peticijas ir spausti bendrovę boikotuojant „PlayStation Plus“ prenumeratą. Pasak iniciatorių, problema ne vien nostalgija diskams, o realios vartotojų teisės, kurios skaitmeninėje erdvėje dažnai tampa labiau ribotos.

    Situaciją viešai kritikuoja ir Entertainment Retailers Association, atstovaujanti pramogų turinio prekybininkų interesams. Organizacijos vadovė Kim Bayley pabrėžė, kad fizinių kopijų atsisakymas esą yra korporacijų patogumo pergalė prieš vartotojo pasirinkimą.

    „Kasmet milijonai žaidėjų vis dar renkasi fizines kopijas, nes vertina nuosavybės jausmą: diską galima dalintis šeimoje, keistis, kolekcionuoti ir svarbiausia – žaisti po daugelio metų“, – sakė Kim Bayley.

    Jos teigimu, atsisiunčiamai versijai taikoma licencija dažnai nesuteikia tų pačių laisvių, kurias įprastai užtikrina dėžutėje parduodamas produktas. Skaitmeniniai pirkiniai paprastai siejami su paskyra, jų naudojimas priklauso nuo platformos taisyklių, o prieiga gali būti ribojama pasikeitus paslaugos sąlygoms ar nutrūkus palaikymui.

    ERA nurodo, kad fiziniai formatai išlieka aktualūs ir jaunesnei auditorijai: organizacijos duomenimis, maždaug kas ketvirtas jaunesnis nei 25 metų žmogus vis dar naudojasi diskais. Asociacija sutinka, kad skaitmeninė distribucija stipriai pakeitė rinką, tačiau pabrėžia, jog abu formatai turėtų papildyti vienas kitą, o ne vienas kitą išstumti.

    Pramonėje tokia kryptis siejama su keliomis ilgalaikėmis tendencijomis: spartėjančiu atsisiuntimų ir prenumeratų augimu, vis didesniais žaidimų dydžiais bei gamintojų noru mažinti gamybos ir logistikos kaštus. Kartu didėja ir vartotojų nerimas dėl išsaugojimo ateičiai, nes fizinės kopijos leidžia lengviau archyvuoti, perparduoti ar perduoti žaidimus.

    Kol kas „Sony“ nėra pateikusi galutinio, išsamiai pagrįsto sprendimo dėl 2028 metų scenarijaus, tačiau diskusija jau įgavo pagreitį. Aišku viena: žaidėjai vis garsiau reikalauja, kad perėjimas į skaitmeninį formatą nereiškų mažesnių teisių, prastesnio pasirinkimo ir didesnės priklausomybės nuo vienos platformos taisyklių.

  • „Ubisoft“ prabilo apie „Assassin’s Creed Unity“ fiasko: viena klaida kainavo žaidimui reputaciją

    „Ubisoft“ prabilo apie „Assassin’s Creed Unity“ fiasko: viena klaida kainavo žaidimui reputaciją

    „Assassin’s Creed Unity“ prieš išleidimą buvo pristatomas kaip ambicingas šuolis į naują konsolių kartą, tačiau startas virto vienu garsiausių serijos reputacinių smūgių. Žaidėjai skundėsi gausybe techninių nesklandumų, o internete greitai paplito vaizdai su akivaizdžiais grafikos ir veikėjų modelių trūkumais.

    Vėliau „Ubisoft“ situaciją bandė taisyti pataisymais, o dalį anksčiau mokamo papildomo turinio išdalijo nemokamai kaip atsiprašymą. Po kelių atnaujinimų „Unity“ tapo labiau žaidžiamas, tačiau prastas pirmasis įspūdis ilgai persekiojo ir patį žaidimą, ir leidėją.

    Per daug naujovių vienu metu?

    Apie tai, kas nutiko kūrimo metu, interviu žurnalui Retro Gamer kalbėjo Jean Guesdon, vienas pagrindinių „Unity“ kūrėjų, dabar atsakingas už turinio kryptį visai „Assassin’s Creed“ franšizei. Jo teigimu, komanda vienu metu bandė įgyvendinti per daug skirtingų idėjų ir technologinių šuolių.

    „Deja, „Unity“ premjera buvo milžiniškas iššūkis dėl kelių priežasčių. Nauja technologija leido kurti mastelį 1:1, pastatų interjerus, didžiules minias, visiškai naują parkūro sistemą ir integruotą daugelio žaidėjų režimą. Vienu metu stumti į priekį ir naują turinį, ir technologiją visada labai sudėtinga, o šį kartą, tikėtina, bandėme padaryti per daug“, – sakė Jean Guesdon.

    „Unity“ iš tiesų turėjo daug komponentų, kuriuos „Ubisoft“ norėjo pateikti kaip naują kokybės kartelę: detalią aprangos ir įrangos pritaikymo sistemą, tankias minias miesto gatvėse, naują judėjimo ir kovos pojūtį, taip pat didelį šalutinių veiklų kiekį. Tokia apimtis reiškė, kad klaidos vienoje sistemoje galėjo išprovokuoti grandininį efektą kitose.

    Kodėl nesėkmės startas taip skaudina?

    Žaidimų rinkoje pirmosios dienos dažnai lemia viską: įvertinimus, rekomendacijas, transliacijas ir bendrą toną socialiniuose tinkluose. Net jei po kelių mėnesių produktas tampa ženkliai geresnis, dalis auditorijos nebegrįžta, nes jau susiformuoja įspūdis, kad žaidimas buvo išleistas nebaigtas.

    Panašių pavyzdžių industrijoje netrūksta: „Cyberpunk 2077“ ir „No Man’s Sky“ taip pat išgyveno skausmingą startą, o reputaciją teko atstatinėti ilgais atnaujinimais ir turinio plėtra. „Unity“ istorija primena, kad didelės ambicijos be pakankamos laiko atsargos ir testavimo gali virsti pamoka, kurią prisimena visa rinka.

    Ar „Unity“ verta žaisti šiandien?

    Praėjus metams po išleidimo, o vėliau ir dar ilgiau, daugelis techninių problemų buvo išspręstos, todėl „Unity“ dažnai vertinamas nuosaikiau. Žaidėjai iki šiol išskiria Paryžiaus aplinkos detalumą, atmosferą ir masiškumo pojūtį, kuris tuo metu buvo retas net dideliuose projektuose.

    Vis dėlto „Unity“ atvejis tapo aiškiu signalu, kad vienu metu diegti naują variklį, plėsti turinio apimtį ir dar integruoti daugelio žaidėjų režimą yra rizikinga strategija. Kūrėjo pripažinimas, kad buvo bandyta padaryti per daug, šiandien skamba kaip viena taikliausių diagnozių, paaiškinančių, kodėl žaidimas startavo taip skausmingai.

  • „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    „Microsoft“ ištrynė „Xbox“ paskyrą, bet teismas liepė grąžinti: ko bijoti skaitmeninių žaidimų eroje

    Skaitmeninių žaidimų era turi tamsiąją pusę: praradus prieigą prie paskyros, galima netekti ne tik profilio, bet ir visos įsigytos bibliotekos. Internete išplito dar viena istorija apie „Microsoft“ ir „Xbox“ paskyrą, kuri, pasak žaidėjo, buvo panaikinta net po to, kai jis kreipėsi į teismą ir pasiekė jam palankų sprendimą.

    Žaidėjas teigė, kad jo paskyra buvo perimta nepaisant įjungto dviejų veiksnių autentifikavimo. Tokie incidentai pastaraisiais metais dažnėja, o atakos dažnai remiasi slaptažodžių nutekinimais, apgaulingais prisijungimo langais ir bandymais perimti paskyros atkūrimo kanalus.

    Pasak žaidėjo pasakojimo, „Microsoft“ klientų aptarnavimas pripažino, kad paskyra buvo pavogta, tačiau esą jos grąžinti nepavyks, nes įsilaužėlis spėjo pakeisti saugumo duomenis. Kaip vienintelė išeitis buvo siūloma uždaryti paskyrą, o tai reikštų, kad žaidimus tektų pirkti iš naujo.

    „Patvirtinome, kad paskyra buvo pavogta, bet jos atkurti nebegalime, nes pakeisti saugumo nustatymai“, – taip savo gautą atsakymą perteikė žaidėjas.

    Situacija pasikeitė tik įsitraukus teisininkui ir pradėjus teisminį procesą. Žaidėjas teigė, kad teismas įpareigojo atkurti paskyrą su pirkiniais, o už nevykdymą numatė finansines sankcijas ir kompensaciją už neturtinę žalą.

    Tokie atvejai atkreipia dėmesį į esminį skaitmeninių pirkinių skirtumą nuo fizinių laikmenų: dažniausiai vartotojas ne įsigyja patį produktą, o gauna licenciją naudotis turiniu pagal platformos taisykles. Dėl to paskyros blokavimas ar praradimas praktikoje gali reikšti prieigos prie turinio netektį, net jei už jį sumokėta.

    Saugumo ekspertai ir pačios technologijų bendrovės vis dažniau ragina atsisakyti SMS kodų ir el. pašto patvirtinimų bei pereiti prie passkey sprendimų, paremtų įrenginio biometriniais duomenimis ar PIN. Tai mažina riziką, kad prisijungimas bus perimtas per apgaulingas nuorodas ar nutekintus slaptažodžius.

    Vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, verta peržiūrėti paskyros atkūrimo informaciją, išjungti senus ar nebenaudojamus prisijungimo būdus, įjungti papildomus prisijungimo perspėjimus ir reguliariai tikrinti, ar paskyroje neatsirado nežinomų įrenginių. Skaitmeninėje ekosistemoje tai tampa tokia pat svarbia higiena kaip ir bankininkystėje.

  • „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ ruošia Xbox staigmeną: žaidimus iš diskų leis paversti skaitmeniniais – štai kaip

    „Microsoft“ viduje testuoja projektą „Positron“, kuris galėtų leisti Xbox žaidėjams fiziniuose diskuose turimus žaidimus susieti su paskyra kaip skaitmenines versijas. Idėja paprasta: žaidimas įdedamas į konsolės diskų įrenginį, o sistema patikrina laikmeną ir suteikia skaitmeninę teisę žaisti be nuolatinio disko naudojimo.

    Kalbos apie artėjantį startą sustiprėjo po to, kai vieną savaitę nepasirodė įprastas Xbox Insider programos atnaujinimas. Už programą atsakingi atstovai viešai užsiminė, kad vėlavimas turi priežastį, o šią užuominą pakurstė ir žaidimų žurnalistų komentarai, leidžiantys suprasti, jog „Positron“ gali būti pristatytas artimiausiu metu.

    Pasak viešai aptariamų detalių, naujoji sistema būtų glaudžiai susijusi su „Xbox Play Anywhere“ koncepcija. Tai reikštų, kad dalis žaidimų, kuriuos įsigytumėte ar turėtumėte Xbox ekosistemoje, galėtų būti žaidžiami ir kompiuteryje, jei leidėjas yra įtraukęs žaidimą į šią programą.

    Vienas svarbiausių klausimų yra naudotų žaidimų rinka, nes būtent ji dažnai nukenčia pereinant prie vien skaitmeninių pardavimų. Remiantis paviešinta informacija, skaitmeninės teisės, gautos per „Positron“, nebūtų amžinas, neperleidžiamas kodas: jei tas pats diskas būtų parduotas ar perduotas kitam žmogui ir aktyvuotas kitoje paskyroje, prieiga galėtų persikelti naujam savininkui.

    Toks sprendimas atrodo kaip bandymas suderinti dvi kryptis, kurios pastaraisiais metais stipriai keičia žaidimų industriją: skaitmeninimą ir fizinių leidimų mažėjimą. Rinkoje vis garsiau kalbama apie būsimus įrenginius be diskų įrenginio, todėl „Microsoft“ ieško modelio, kuris leistų atsisakyti mechanikos, bet kartu nesukeltų konflikto su žaidėjais, vis dar turinčiais dideles diskų kolekcijas.

    Kol kas „Microsoft“ oficialiai nėra patvirtinusi „Positron“ paleidimo datos ar tikslių taisyklių, todėl dalis detalių gali keistis. Tačiau jei projektas bus įgyvendintas taip, kaip šiuo metu aptariama, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Xbox ekosistemos pokyčių tiems, kurie per metus sukaupė dešimtis ar net šimtus žaidimų fiziniu formatu.

  • 15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    15 metų „Call of Duty“ šluoja „PlayStation Store“: aplenkė net „GTA 6“ išankstinius pirkimus

    „Call of Duty: Black Ops“ ir „Call of Duty: Black Ops II“ netikėtai sugrįžo į „PlayStation Store“ ir akimirksniu užkopė į perkamiausių sąrašų viršūnes. Kalbama apie maždaug 15 metų senumo žaidimus, tačiau būtent nostalgija ir geras vardas šįkart suveikė geriau nei naujų leidimų reklama.

    Svarbu tai, kad žaidėjams pasiūlyti klasikiniai perleidimai be esminių patobulinimų: nebuvo pristatyta nei atnaujinta grafika, nei perdirbtos mechanikos. Esminis pokytis – suderinamumas su „PlayStation 4“ ir „PlayStation 5“, todėl senieji hitai tapo patogiai pasiekiami dabartinės kartos konsolių naudotojams.

    Kaina taip pat tapo diskusijų objektu: vienas žaidimas kainuoja apie 37 eurus, o „PlayStation Plus“ prenumeratoriams taikoma maždaug 50 proc. nuolaida. Vis dėlto dalį bendruomenės papiktino tai, kad papildomas turinys (DLC) nėra įskaičiuotas ir jį tenka pirkti atskirai.

    Nepaisant kritikos, pirkimų banga buvo pakankamai stipri, kad abu „Black Ops“ leidimai trumpam aplenktų net kitus ryškius vardus parduotuvės reitinguose. Tarp jų – ir „Grand Theft Auto 6“, kuris laikomas vienu labiausiai laukiamų žaidimų per visą industrijos istoriją ir jau dabar generuoja didžiulį išankstinių užsakymų bei susidomėjimo srautą.

    Toks senų žaidimų sugrįžimas į viršūnes parodo dar vieną tendenciją: skaitmeninėse parduotuvėse paklausa dažnai šokteli ne vien dėl naujienų, bet ir dėl emocinio ryšio, bendruomenės rekomendacijų bei matomumo pačioje platformoje. Trumpalaikis šuolis nebūtinai reiškia ilgalaikį dominavimą, tačiau jis aiškiai signalizuoja, kad klasika vis dar turi komercinę galią.