Tag: Žaidimų studijos

  • Turėjo mesti pirštinę GTA 6, bet viskas baigėsi fiasko: „Liquid Swords“ bankrutuoja

    Turėjo mesti pirštinę GTA 6, bet viskas baigėsi fiasko: „Liquid Swords“ bankrutuoja

    Šių metų balandį žaidėjų dėmesį patraukė veiksmo žaidimas „Samson: A Tyndalston Story“, pristatytas kaip tamsaus gangsterinio žanro projektas, galintis bent iš dalies užpildyti laukimo laiką iki „Grand Theft Auto VI“. Žaidimą kūrė Skandinavijos studija „Liquid Swords“, prieš tai viešai siejusi ambicijas su aukštos klasės atviro pasaulio patirtimis.

    Studiją prieš šešerius metus įkūrė kūrėjas Christoferis Sundbergas, geriausiai žinomas dėl serijos „Just Cause“. Komanda žadėjo perkelti patirtį kuriant dinamiškus veiksmo žaidimus į naują projektą, kuriame svarbią vietą užimtų kriminalinė atmosfera, konfliktai gatvėse ir chaotiškos automobilių scenos.

    Kas siūlyta žaidėjams?

    „Samson: A Tyndalston Story“ centre atsidūrė pagrindinis veikėjas, grįžtantis į gimtąjį miestą ir bandantis suvaldyti augančias finansines skolas. Kūrinys rėmėsi gatvės kovų mechanikomis ir susirėmimais su transporto priemonėmis, o tai tapo vienu ryškiausių jo identiteto bruožų.

    Pirmieji vertinimai buvo nevienareikšmiai: dalis žaidėjų girė atmosferą ir veiksmą, tačiau nuo pat starto netrūko techninių problemų ir ne iki galo išpildytų sprendimų. Kūrėjai po išleidimo leido atnaujinimus, taisė klaidas ir bandė stabilizuoti patirtį, o vėliau projektą išplėtė ir į „Xbox“ bei „PlayStation“ ekosistemas.

    Bankrotas po kuklių pardavimų

    Vis dėlto konsolių versijos ir nuoseklūs pataisymai neužtikrino komercinio proveržio. Švedijos verslo leidinys skelbė, kad „Liquid Swords“ paskelbė bankrotą, o dalis komandos kurį laiką esą negaudavo atlygio už darbą.

    Pranešimuose minima, kad problema palietė apie 30 kūrėjų, kuriems buvo suteikta valstybės numatyta pagalba. Tokios situacijos žaidimų industrijoje nėra retos: studijos, kuriančios ambicingus projektus, ypač jautriai reaguoja į pradinį pardavimų tempą, investuotojų kantrybę ir tai, ar pavyksta išlaikyti finansavimą iki kito komercinio etapo.

    Skelbiama, kad prastesnė pradžia ir nepakankami pardavimai tapo esminiais veiksniais, nulėmusiais studijos žlugimą. Taip pat akcentuota, jog dėl ribotų resursų kūrėjai ilgainiui supaprastino planuotas sistemas, nors ankstesnėse idėjose „Samson“ buvo matomas kaip gerokai platesnio užmojo projektas, artimesnis sudėtingesniam vaidmenų žaidimui su turtingu atviru pasauliu.

    Kas bus su prekės ženklu?

    Po bankroto „Liquid Swords“ turtas ir teisės į prekės ženklą „Samson“ buvo pasiūlyti parduoti. Potencialūs investuotojai dar gali teikti pasiūlymus, o tolesnė serijos ateitis priklausys nuo to, ar atsiras pirkėjas, pasirengęs perimti teises ir finansuoti tolimesnę plėtrą.

    Rinkoje tokie sandoriai dažnai reiškia dvi kryptis: arba projektas atgaivinamas su nauja komanda, arba intelektinė nuosavybė lieka „įšaldyta“ ilgesniam laikui. Žaidėjams tai reiškia nežinią dėl atnaujinimų, serverių priežiūros ir galimų tęsinio planų, jei tokie apskritai buvo numatyti.

  • „Xbox“ sukrėtimas: 3 200 atleidimų ir tikslas pasiekti milijardą žaidėjų kasdien

    „Xbox“ sukrėtimas: 3 200 atleidimų ir tikslas pasiekti milijardą žaidėjų kasdien

    „Xbox“ padalinyje prasidėjo vienas didžiausių pastarųjų metų pertvarkymų: pranešta apie jau įvykdytus atleidimus ir numatomus papildomus etatų mažinimus. Pasak „Microsoft“ žaidimų verslo vadovybės komunikacijos, iš viso pokyčiai gali paliesti apie 3 200 darbo vietų.

    Įmonė tai sieja su sudėtinga žaidimų rinkos situacija: brangstančia įranga, spaudžiamomis maržomis ir lėtesniu konsolių pardavimų augimu. Pastaruoju metu visa industrija taip pat susiduria su išaugusiais žaidimų kūrimo kaštais ir didesne konkurencija dėl vartotojų laiko.

    „Tai didžiausias „Xbox“ prekės ženklo perkrovimas per visą istoriją“, – sakė „Xbox“ vadovė Asha Sharma.

    Kartu su darbuotojų mažinimu vyksta ir struktūriniai pokyčiai. Nurodoma, kad dalis studijų ir komandų keičia pavaldumo modelį, o kai kuriems kūrėjams planuojama nauja finansavimo ir valdymo tvarka, kad būtų užtikrintas anksčiau paskelbtų projektų tęstinumas.

    Strateginis tikslas išlieka ambicingas: „Xbox“ siekia plėsti auditoriją ir pasiekti mastą, kai pramogos bei socialinio ryšio funkcijos kasdien pasiektų itin didelį žmonių skaičių. Tam svarbus vaidmuo tenka dideliam žaidimų franšizių portfeliui ir paslaugų modeliams, kur žaidėjai įtraukiami ne tik per konsolę, bet ir per kompiuterius bei debesijos sprendimus.

    „Noriu, kad „Xbox“ būtų viena iš nedaugelio įmonių, kuri kiekvieną dieną suteikia pramogą daugiau nei milijardui žmonių ir leidžia kiekvienam kurti bei bendrauti“, – sakė Asha Sharma.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad „Microsoft“ žaidimų verslas toliau bus orientuotas į turinį ir paslaugas, o ne vien į konsolių ciklus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pertvarka padės stabilizuoti augimą ir išlaikyti žaidėjų pasitikėjimą, ypač kai vartotojai vis dažniau renkasi prenumeratas, o naujų žaidimų kūrimas trunka ilgiau ir kainuoja daugiau.

  • „Microsoft“ „Xbox“ vėl ant lūžio: po vadovų permainų svarsto uždaryti kelias žinomas studijas

    „Microsoft“ „Xbox“ vėl ant lūžio: po vadovų permainų svarsto uždaryti kelias žinomas studijas

    „Microsoft“ valdomas „Xbox“ padalinys, kuris po vadovų permainų turėjo atgauti pagreitį, vėl atsidūrė dėmesio centre. Užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad bendrovė svarsto uždaryti arba iš savo struktūros atskirti kelias kūrėjų studijas, nors oficialaus patvirtinimo kol kas nėra.

    Remiantis „Bloomberg“ informacija, tarp labiausiai rizikuojančių įvardijamos „Compulsion Games“, „Double Fine“ ir „Ninja Theory“. Kartu pasirodė ženklų, kad dalis darbuotojų pradėjo dairytis naujų galimybių, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip nerimo signalas dėl pertvarkų.

    „Compulsion Games“ siejama su kuriamu „South of Midnight“, o „Double Fine“ per maždaug 25 metus išgarsėjo kūrybiškais, humoro nestokojančiais žaidimais, įskaitant „Psychonauts“. Vis dėlto net ir turint ryškių projektų portfelį, studijų ateitį lemia ne vien kūryba, bet ir finansiniai tikslai bei prioritetų peržiūra.

    Daugiausia klausimų kelia „Ninja Theory“ situacija, nes ši studija pastaraisiais metais tapo viena matomiausių „Xbox“ ekosistemoje dėl „Hellblade“ serijos. Pranešimai apie galimus struktūrinius pokyčius sutapo su naujienomis apie tolesnius studijos planus, todėl žaidėjų bendruomenėje tai sukėlė ypač aštrią reakciją.

    Šios kalbos vyksta platesniame kontekste: „Xbox“ jau ne vienerius metus ieško aiškios tapatybės ir nuoseklaus strateginio kelio prieš „PlayStation“. Nuo „Xbox One“ eros komunikacijos klaidų iki vėlesnių sprendimų dėl dalies žaidimų ekskliuzyvumo keitimo, bendrovė nuolat balansuoja tarp konsolių pardavimų, prenumeratos modelio ir turinio pasiūlos.

    Pastaraisiais metais visa industrija patiria spaudimą mažinti kaštus: brangsta žaidimų kūrimas, ilgėja gamybos ciklai, o leidėjai vis dažniau peržiūri projektų portfelius. Tokiomis sąlygomis net garsūs vardai nėra apsaugoti, jei finansiniai rodikliai ar strateginis suderinamumas neatitinka vadovybės lūkesčių.

    Kol „Microsoft“ nepateiks aiškaus komentaro, rinkoje liks daugiau klausimų nei atsakymų. Tačiau vien tai, kad svarstomi scenarijai dėl žinomų studijų ateities, rodo, jog „Xbox“ laukia dar vienas sudėtingas etapas, galintis paveikti ir būsimų išskirtinių žaidimų planus, ir visos platformos kryptį.