CP v2

Tag: Žalgirio arena

  • Kaunas kelia kartelę: 45 metrų apžvalgos ratas Nemuno saloje jau pagamintas anksčiau laiko

    Nemuno sala Kaune šį rudenį turėtų sulaukti naujo traukos objekto – 45 metrų aukščio apžvalgos rato. Iš uždarų, šildomų ir kondicionuojamų gondolų žadama panorama į Senamiestį, Naujamiesčio dalį, Žemąją Fredą bei Aleksoto ir Žaliakalnio šlaitus.

    Projektą vykdantys organizatoriai pabrėžia, kad įrenginys yra mobilus, surenkamas ir nepririštas prie vienos vietos visam laikui. Dėl to ateityje apžvalgos ratas galėtų būti perkeltas į kitą miesto erdvę, jei pasikeistų lankytojų srautai ar poreikiai.

    Vieta parinkta pagal srautus

    Gamintojas informavo, kad apžvalgos ratas pagamintas greičiau nei planuota, todėl vietos klausimą teko spręsti sparčiau. Pasirinkta Nemuno sala – viena lankomiausių Kauno erdvių, kur žmonių srautus generuoja „Žalgirio“ arena, baseinas, „Mokslo sala“ ir atnaujinta parko infrastruktūra.

    Kauno turizmo ir verslo informacijos centro „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius akcentuoja, kad tokio tipo pramogos geriausiai veikia ten, kur nereikia specialiai vykti vien dėl vieno pasivažinėjimo. Ankstesni pavyzdžiai mieste parodė, kad atokesnėse vietose net ir patrauklus objektas ne visada surenka pakankamą lankytojų skaičių.

    UNESCO kontekstas ir Europos praktika

    Apžvalgos ratai Europoje seniai tapo turistinių miestų atributu – jie veikia didmiesčiuose ir istoriniuose centruose, neretai šalia kultūros paveldo objektų. Kauno savivaldybė pabrėžia, kad Nemuno saloje parinkta vieta nėra UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje, tačiau iš aukščio leis patogiai apžvelgti miesto panoramą.

    „Apžvalgos ratai Europoje nėra naujiena – juos įsirengia ir UNESCO miestai, ir tai savaime nėra laikoma grėsme miesto kraštovaizdžiui“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kainos, talpa ir planuojamas startas

    Apžvalgos ratas turės 32 uždaras gondolas, o vienu metu galės priimti iki 192 žmonių. Įrenginį pagamino Olandijos bendrovė „SkyView Creation B.V.“, o jo konstrukcija numatyta kaip lengvai išrenkama ir perkeliamа.

    Skelbiama, kad suaugusiojo bilietas kainuos 12 eurų, o vaikams nuo 4 iki 15 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 eurus. Šeimos bilietas dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams kainuos 35 eurus, o su trimis vaikais – 39 eurus, VIP kabina vienam ar dviem asmenims su gėrimu – 50 eurų.

    Montavimo darbai preliminariai numatyti rugsėjį. Miestas tikisi, kad naujas objektas prisidės prie ilgesnės turistų viešnagės ir didesnių išlaidų vietos paslaugoms, o veiklos pelnas ateityje galėtų būti reinvestuojamas į Kauno patrauklumo didinimą.

  • Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas yra Kaunas: naujas maršrutas pristato beveik 50 vietų, kur miestas atsiskleidžia vietinių akimis

    Kaunas 618-ojo gimtadienio proga pristatė naują turistinį maršrutą Kaunas yra Kaunas, kviečiantį miestą pažinti ne per įprastus atvirukinius taškus, o per kasdienes vietinių patirtis. Idėja paprasta: mažiau stereotipų ir daugiau tikro ritmo, kuris atsiskleidžia skirtinguose rajonuose, skoniuose ir įpročiuose.

    Maršrutą iliustravo menininkė Eglė Zubkovienė, o jo sudarytojai siūlo žemėlapį naudoti kaip orientyrą, o ne griežtą planą. Jame pažymėta beveik 50 objektų ir patirčių, todėl kiekvienas gali susidėlioti savo dieną pagal nuotaiką: nuo ryto kavos iki vakaro pasivaikščiojimo ar renginio.

    Kas įtraukta į maršrutą?

    Didelė maršruto dalis skirta Kauno sporto kultūrai, kuri daugeliui yra neatsiejama nuo miesto tapatybės. Čia minimos vietos, susijusios su krepšiniu ir didžiaisiais renginiais, taip pat erdvės, kurios savaitgaliais pritraukia šeimas ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjus.

    Ne mažiau dėmesio skiriama skoniams: nuo ilgamečių, vietinių pamėgtų klasikų iki šiuolaikinių restoranų ir kavinių. Maršrutas leidžia palyginti skirtingus Kauno veidus viename pasivaikščiojime, kai tarp kelių stotelių telpa ir nostalgija, ir naujos gastronominės kryptys.

    Miesto kultūra ir netikėti atradimai

    Žemėlapyje atsirado ir vietos, kurios dažnai aplenkiamos skubant, tačiau geriausiai parodo gyvą miesto kultūrą: gatvės menas, kiemų istorijos, mažesnės erdvės bei rajonų charakteris. Tokie taškai maršrutui suteikia intrigos, nes dalį jų lengva praeiti nepastebėjus, jei nežinai, kur dairytis.

    Žaliosios erdvės sudaro atskirą, labai svarbią maršruto dalį: upių pakrantės, parkai ir apžvalgos vietos, kuriose miestas atsiveria kitu kampu. Tai ypač aktualu vasaros sezonu, kai Kaunas tampa patogus tyrinėti pėsčiomis ar dviračiu, o trumpi atstumai tarp sustojimų leidžia derinti miesto šurmulį su poilsiu gamtoje.

    Kur rasti žemėlapį?

    Spausdintą maršruto versiją galima pasiimti Kaunas IN turizmo informacijos centruose Laisvės alėjoje ir Rotušės aikštėje. Taip pat parengta skaitmeninė versija, kad maršrutą būtų patogu naudoti telefone planuojant trumpą išvyką ar visos dienos pasivaikščiojimą.

    Maršrutas Kaunas yra Kaunas orientuotas į tuos, kurie nori iš miesto išsinešti ne tik nuotrauką, bet ir supratimą, kuo Kaunas gyvena šiandien. Tai kvietimas bent trumpam tapti vietiniu: pamatyti, kur renkasi žmonės, ką jie ragauja ir kokias erdves renkasi laisvalaikiui.

  • Kaune jubiliejinė 60-oji „Gintarinė pora“ pritraukė apie 12 000 žiūrovų: kas laukia kitąmet

    Kaune jubiliejinė 60-oji „Gintarinė pora“ pritraukė apie 12 000 žiūrovų: kas laukia kitąmet

    Jubiliejus „Žalgirio“ arenoje

    Gegužės 2–3 dienomis Kauno „Žalgirio“ arenoje surengtos tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“ šiemet minėjo 60-ąjį jubiliejų. Organizatorių teigimu, per dvi dienas renginys sutraukė apie 12 000 žiūrovų ir tapo vienu gausiausiai lankomų šokių įvykių mieste.

    Antroji diena buvo skirta stipriausiems finalams, o svarbiu akcentu tapo nemokamas renginio vakaras, sutapęs su Motinos dienai skirtais pasirodymais. Tokia programa leido į varžybas pritraukti ne tik sportinių šokių gerbėjus, bet ir platesnę auditoriją.

    Nemokami bilietai ir miesto investicijos

    Renginio metu akcentuota Kauno savivaldybės parama sportiniams šokiams ir siekis išlaikyti aukštą varžybų lygį. Pastaraisiais metais vis dažniau matomas modelis, kai dalis didžiųjų miesto renginių atveriami visuomenei nemokamai, o tai stiprina lankomumą ir miestui kuria papildomą kultūrinę bei sporto vertę.

    „Kauno šokėjai pagal savo pasiekimus niekuo nenusileidžia krepšininkams. Jau daugiau kaip dešimtmetį miestas nuosekliai investuoja į sportinius šokius. Kitąmet bilietus taip pat planuojame dalinti nemokamai“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tarptautiškumas ir nugalėtojai

    Šių metų „Gintarinė pora“ išsiskyrė tarptautiniu mastu: dalyvavo šokėjai iš 43 Lietuvos sportinių šokių klubų, o Pasaulio sportinių šokių federacijos WDSF programoje varžėsi atstovai iš 17 šalių. Pirmąją dieną daug dėmesio skirta pradedančiųjų, jaunių ir jaunimo kategorijoms, antroji diena atiteko elitiniams finalams.

    WDSF „International Open“ standartinių šokių varžybas laimėjo Yuan Shaoyang ir Qi Chongxuan, atstovaujantys Kinijos sportinių šokių federacijai. Lotynų Amerikos šokių kategorijoje triumfavo Jakub Lipowski ir Tereza Kucerova, Čekijos atstovai, dažnai minimi tarp Europos ir pasaulio čempionatų finalistų.

    Scenos programa ir pagarba legendai

    Žiūrovams pristatyta ir plati pramoginė programa: pasirodė profesionalūs šokėjai Edgaras ir Indrė Baltaragiai, svečiai iš Danijos Dmitrij Kolobov ir Signe Busk, šokių studija „Aušrinė – Vakarė“. Muzikinę dalį kūrė Linas Adomaitis su Kauno technologijos universiteto akademiniu choru „Jaunystė“ bei vaikų chorais „Dangi“ ir „Dangiukai“.

    Vienu jautriausių renginio momentų tapo sportinių šokių klubo „Sūkurys“ atstovų Linos ir Donato Vėželių pasirodymas, kuriuo pagerbta Jūratė Elena Norvaišienė ir sportinių šokių legenda Česlovas Norvaiša. Šių metų jubiliejus buvo skirtas jo atminimui: būtent jis laikomas vienu svarbiausių „Gintarinės poros“ tradicijos kūrėjų ir ilgamečiu „Sūkurio“ klubo vadovu.

    „Mūsų pradėta istorija tęsiasi tolyn ir išlieka šioje scenoje, kiekviename žingsnyje, kiekviename judesyje – tai yra didžiausia dovana“, – sakė Jūratė Elena Norvaišienė.

    Per šešis dešimtmečius „Gintarinė pora“ išaugo iš sportinių šokių bendruomenės iniciatyvos į vieną ryškiausių Lietuvos šokių tradicijų, tapusią ir Kauno miesto identiteto dalimi. Organizatoriai tikisi, kad aukštas tarptautiškumo kartelės išlaikymas ir atvirumas žiūrovams leis renginiui išlaikyti lyderystę ir ateinančiais metais.