Uzbekistanas per COP31 Jungtinių Tautų klimato konferenciją Turkijos Antalijoje pasiūlė naują regioninio bendradarbiavimo modelį Centrinei Azijai. Šalies prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ragina kurti bendras ankstyvojo perspėjimo sistemas, diegti žaliąsias technologijas ir ieškoti naujų finansavimo mechanizmų.
Kaip skelbia „Euronews“, pasiūlytas trijų dalių „Klimato integracijos modelis“ turėtų padėti koordinuoti atsaką į tirpstančius ledynus, vandens trūkumą ir vis dažnesnes sausras. Prezidentas pabrėžė, kad nė viena šalis klimato kaitos iššūkių viena pati neišspręs.
Siūlymai pateikti regione, kuriame didėja spaudimas bendrai naudojamiems vandens ištekliams – jie svarbūs ir žemės ūkiui, ir elektros gamybai. Pasaulio banko vertinimu, per pastaruosius šešis dešimtmečius Centrinės Azijos ledynų plotas sumažėjo maždaug 30 proc., o tai kelia grėsmę ilgalaikiam vandens prieinamumui.
Uzbekistano planas apima ne tik skubias priemones, bet ir ilgesnio laikotarpio sprendimus: nuo rizikų stebėsenos iki dirvožemio atkūrimo bei finansinių instrumentų pritaikymo regionams, kuriuos veikia užsitęsiančios sausros.
Trys pasiūlymo kryptys
Pirmoji plano dalis skirta klimato informacijos dalijimuisi. Uzbekistano prezidentas pasiūlė sukurti regioninę sistemą, kuri leistų keistis duomenimis apie aplinkos rizikas, pasitelkiant Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) paramą.
Numatoma, kad tokia sistema apimtų ankstyvojo perspėjimo sprendimus stichinėms nelaimėms ir bendrą lėtesnių aplinkos pokyčių stebėseną. Tai, pasak iniciatorių, padėtų šalims geriau prognozuoti rizikas, darančias įtaką bendrai naudojamiems ištekliams.
Antroji dalis orientuota į technologijas: degradavusių žemių atkūrimą, anglies kaupimą sausringuose regionuose ir kovą su dulkių bei smėlio audromis.
Taip pat pasiūlyta Uzbekistane kasmet rengiamą Central Asia ECO-EXPO paversti nuolat veikiančia platforma, kuri sujungtų aplinkosauginių technologijų tiekėjus, investuotojus ir regiono institucijas.
Didesnis dėmesys prisitaikymo finansavimui
Trečioji pasiūlymo kryptis – klimato kaitos prisitaikymo finansavimas. Prezidentas paragino bendradarbiauti su tarptautiniais plėtros bankais, kad būtų teikiamos lengvatinės dotacijos ir kuriami nauji finansavimo instrumentai, pritaikyti vandens stokos ir užsitęsusių sausrų paveiktiems regionams.
Mirzijojevas taip pat patvirtino, kad Uzbekistanas 2027 metais perims Tarptautinio Aralo jūros gelbėjimo fondo pirmininkavimą. Ši organizacija vienija Centrinės Azijos valstybes sprendžiant bendrus vandens valdymo ir aplinkosaugos iššūkius.
Kalbėdamas apie nacionalinius tikslus, Uzbekistano vadovas teigė, kad šalis anksčiau laiko pasiekė ankstesnį tikslą – 35 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skaičiuojant vienam BVP vienetui.
Be to, Uzbekistanas siekia, kad 2030 metais 54 proc. šalies elektros būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pradėta 264,4 mln. eurų programa
Konferencijos metu taip pat oficialiai pradėta atskira 264,4 mln. eurų vertės programa, skirta padėti Uzbekistanui, Kirgizijai ir Tadžikistanui prisitaikyti prie klimato kaitos.
Septynerių metų iniciatyva „Climate-Resilient Landscapes in Central Asia“ (CLiCA) Žaliojo klimato fondo buvo patvirtinta 2026 metų spalio 28 dieną, o įgyvendinimą planuojama pradėti 2027 metais.
Programa apima kelių šaltinių finansavimą: Žaliojo klimato fondo ir Vokietijos plėtros partnerių lėšas, o Europos investicijų bankas įvardijamas kaip galimas papildomas finansavimo partneris.
Iš planuojamų investicijų 103,7 mln. eurų numatyta Uzbekistanui – projektai būtų skirti pažeistų ekosistemų atkūrimui ir pagalbai kaimo bendruomenėms prisitaikant prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų.
Tarp numatomų priemonių – 18 000 hektarų miško žemių ir 123 000 hektarų ganyklų atkūrimas, taip pat lašelinės drėkinimo sistemos, sausrai atsparių kultūrų diegimas ir geresnė prieiga prie žemės ūkio finansavimo.
Prognozuojama, kad apie 12 000 ūkininkų gaus klimato konsultavimo paslaugas, o atsparumas klimato rizikoms Uzbekistane turėtų pagerėti maždaug 342 000 žmonių.
COP31 užkulisiuose Mirzijojevas aptarė klimato finansavimo ir aplinkos atkūrimo klausimus Aralo jūros regione su Žaliojo klimato fondo vykdomąja direktore Mafalda Duarte, o su WMO vadove Celeste Saulo kalbėjo apie orų stebėseną bei dulkių ir smėlio audrų prognozavimą.
Uzbekistanas ir Turkija taip pat pasirašė aplinkosaugos bendradarbiavimo susitarimą, apimantį prisitaikymą prie klimato kaitos, taršos prevenciją, atliekų tvarkymą ir kovą su dykumėjimu.