CP v2

Tag: Žaliasis Kyšulys

  • Kelionė į Žaliąjį Kyšulį: kada vykti, kurią salą rinktis ir ką žinoti apie skrydžius

    Kelionė į Žaliąjį Kyšulį: kada vykti, kurią salą rinktis ir ką žinoti apie skrydžius

    Žaliasis Kyšulys, Atlanto vandenyne esanti salų valstybė į vakarus nuo Afrikos krantų, pastaruoju metu dažniau atsiduria keliautojų akiratyje. Šalį sudaro 10 pagrindinių salų, iš kurių devynios yra gyvenamos, o kiekviena jų siūlo skirtingą atostogų scenarijų – nuo kurortinių paplūdimių iki žygių ir kreoliškos kultūros.

    Salynas priklauso Makaronezijos regionui, kuriam būdingi vulkaninės kilmės kraštovaizdžiai ir panašios gamtinės sąlygos kaip Madeiroje, Kanarų salose ar Azoruose. Dėl stabilaus klimato ir gana trumpo skrydžio iš Europos, Žaliasis Kyšulys dažnai vertinamas kaip alternatyva žiemos saulės paieškoms.

    Kada geriausia keliauti?

    Žaliajame Kyšulyje saulė šviečia didžiąją metų dalį, o temperatūra dažniausiai laikosi maždaug 21–29 laipsnių ribose. Vietos klimatas paprastai skirstomas į du sezonus: vėjuotąjį laikotarpį nuo spalio iki maždaug liepos vidurio ir lietingąjį sezoną, kuris dažniausiai tęsiasi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

    Ieškantiems vėsesnio oro patogiausi mėnesiai dažnai būna sausis ir vasaris, kai naktimis temperatūra gali nukristi iki maždaug 16 laipsnių. Karščiausias laikas neretai siejamas su rugsėju, kai temperatūra kai kuriais atvejais gali pakilti iki maždaug 36 laipsnių.

    Kuri sala tinka jums?

    Paplūdimių atostogoms dažniausiai pasirenkama Sal sala, garsėjanti šviesiu smėliu ir skaidriu vandeniu, o Santa Maria kurortas – vienas populiariausių taškų. Ši kryptis vilioja ir vandens pramogomis: nuo plaukiojimo ir nardymo iki ekskursijų, kurių metu neretai pavyksta išvysti delfinus ar jūros vėžlius.

    Daugiau miesto ritmo ir kultūros ieškantys keliautojai dažnai renkasi São Vicente salą ir jos sostinę Mindelą, kur juntamas Afrikos, Portugalijos ir Brazilijos kultūrų mišinys. Ši sala vertinama dėl muzikos tradicijų, renginių ir vietinių gidų vedamų kultūrinių maršrutų, kurie padeda pažinti kreolišką tapatybę.

    Ramesniam poilsiui dažnai rekomenduojama Maio sala, kur mažiau masinio turizmo ir daugiau erdvės lėtam keliavimui. Kai kurios pakrantės teritorijos čia siejamos su saugomomis buveinėmis, todėl laukinės gamtos stebėjimas paprastai organizuojamas atsakingai, lydint gidui ar specialistui.

    Ką ragauti ir kaip keliauti?

    Virtuvėje išsiskiria cachupa – ilgai verdamas troškinys, kurio receptai skiriasi pagal salą ir šeimos tradicijas, tačiau dažnai remiasi kukurūzais, pupelėmis, daržovėmis ir mėsa ar žuvimi. Dėl Atlanto artumo itin svarbios ir jūros gėrybės: meniu dažnai sutinkamos įvairios žuvys, taip pat aštuonkojai.

    Atvykimas į Žaliąjį Kyšulį paprastai planuojamas per tarptautinius oro uostus Sal, Santiago, Boa Vista arba São Vicente salose. Dalis keliautojų renkasi skrydžius per Portugaliją, o salų viduje susisiekimas vyksta vietiniais reisais, todėl maršrutą verta dėlioti taip, kad persėdimai būtų realistiški ir paliktų laiko nenumatytiems pokyčiams.

    Renkantis kelionę pravartu iš anksto pasitikrinti įvažiavimo, draudimo ir sveikatos rekomendacijas bei sezoniškumą, nes vėjai ar lietingesnis laikotarpis gali pakeisti veiklų planus. Tinkamai susidėliojus salų derinį, Žaliasis Kyšulys gali būti ir paprastas paplūdimio poilsis, ir turininga pažintinė kelionė.

  • PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    PSO apie hantavirusą kruiziniame laive „MV Hondius“: tai ne COVID-19, bet atvejų gali daugėti

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino penkis su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamus hantaviruso atvejus ir perspėjo, kad jų dar gali paaiškėti. Tai siejama su ilgu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kuriais atvejais gali trukti iki šešių savaičių.

    PSO atstovė, infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove pabrėžė, kad šios situacijos nereikėtų lyginti su ankstyvąja COVID-19 pandemijos faze. Pasak jos, hantavirusai plinta kitaip nei koronavirusai, todėl masinio plitimo scenarijus vertinamas kaip mažiau tikėtinas.

    „Noriu pasakyti labai aiškiai: tai nėra SARS-CoV-2. Tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Maria Van Kerkhove.

    Europos institucijos taip pat kartoja, kad šiuo metu rizika visuomenei išlieka nedidelė. Europos Komisijos atstovė Eva Hrncirova teigė, jog pagal turimus duomenis bendras pavojus Europoje vertinamas kaip žemas, nors situacija stebima dėl galimų naujų atvejų.

    Kas nutiko laive „MV Hondius“?

    Pranešama, kad laive, plaukiojančiame su Nyderlandų vėliava, nuo hantaviruso mirė trys keleiviai, o dar keli žmonės susirgo. Laivas buvo įstrigęs prie Žaliojo Kyšulio krantų, o jame tuo metu buvo beveik 150 žmonių.

    „MV Hondius“ išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o maršrute buvo numatyti sustojimai Antarktidoje, Folklando salose ir kitose vietose. Dėl protrūkio kelionės planai buvo koreguojami, o dalis keleivių ir pacientų pradėti evakuoti.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus skelbė, kad trys pacientai su įtariamais atvejais buvo evakuoti ir gabenti į Nyderlandus. Tuo pat metu pareigūnai aiškinasi, ar galėjo būti itin retas perdavimas nuo žmogaus žmogui.

    Karantinas ir keleivių paieška

    Nyderlandų pareigūnai nurodė, kad po pirmosios mirties laive apie 40 keleivių išsilaipino Šv. Elenos saloje. Kur tiksliai vėliau išvyko visi išlaipinti keleiviai, oficialiai neskelbiama, tačiau skirtingos šalys ėmėsi kontaktų atsekimo.

    Ispanijos institucijos pranešė, kad 14 laive buvusių Ispanijos piliečių bus perkelti į Tenerifę, o vėliau į Madridą. Ten planuojamas iki 45 dienų karantinas specializuotame izoliacijos skyriuje Hospital Central de la Defensa Gómez Ulla ligoninėje.

    Ši aukšto lygio izoliacijos infrastruktūra Ispanijoje buvo sustiprinta po 2014 metų Ebolos protrūkio, o vėliau naudota ir pandemijos pradžioje, kai buvo organizuojami medicininiai pervežimai iš Uhano. Ilgesnis stebėjimo laikotarpis siejamas su tuo, kad simptomai gali pasireikšti ne iš karto.

    Kuo pavojingas hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių nuo išdžiūvusių graužikų išmatų ar šlapimo, todėl rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose.

    Medicinos institucijos išskiria du sunkiausius klinikinius scenarijus: hantavirusinį plaučių sindromą, galintį sukelti ūmų kvėpavimo nepakankamumą, ir hemoraginę karštligę su inkstų sindromu, kuri pažeidžia inkstus. Ankstyvi simptomai gali priminti gripą, todėl svarbi greita diagnostika ir epidemiologinis vertinimas.

    PSO ir Europos institucijos pabrėžia, kad šiuo metu situacija vertinama kaip lokali, tačiau dėl galimų pavėluotai pasireiškiančių atvejų stiprinamas stebėjimas. Keleiviams ir su laivu kontaktavusiems asmenims rekomenduojama laikytis sveikatos priežiūros institucijų nurodymų ir pranešti apie bet kokius simptomus.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Kruiziniame laive Atlante įtariamas hantavirusas: mirė trys, dar keli izoliuoti

    Atlante plaukusiame Nyderlandų vėliava registruotame kruiziniame laive fiksuojamas galimas hantaviruso protrūkis. Pietų Afrikos institucijos pranešė, kad mirė trys žmonės, o keli kiti asmenys susirgo ir yra stebimi.

    Skelbiama, kad 70 metų Nyderlandų pilietis mirė laivui atvykus į Šv. Elenos salą, o jo 69 metų žmona vėliau mirė po hospitalizacijos Johanesburge. Trečioji mirtis taip pat siejama su įtariama infekcija, o 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Laive dirba sveikatos specialistai

    Laivybos bendrovė informavo, kad vietos sveikatos priežiūros tarnybos įlipo į laivą ir apžiūri asmenis, kuriems pasireiškė simptomai. Taip pat pranešta, jog serga du laivo įgulos nariai.

    Laivas šiuo metu yra prišvartuotas netoli Žaliojo Kyšulio prie vakarų Afrikos krantų, o keleiviams kol kas neleidžiama išlipti. Laive yra apie 150 keleivių ir 70 įgulos narių, maršrutas driekėsi iš Argentinos per Antarktidą ir Folklando salas Kanarų salų link.

    Kas yra hantavirusas ir kaip jis plinta?

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis, ypač kai išdžiūvusios dalelės pakyla į orą ir yra įkvepiamos. Kai kuriais atvejais infekcija siejama su hemoragine karštine ar sunkiu kvėpavimo nepakankamumu, o rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose patalpose, kur gali būti graužikų.

    Australų virusologas Paulas Griffinas naujienų agentūrai teigė, kad pasaulyje kasmet nustatoma maždaug 150 000–200 000 hantaviruso infekcijų. Jis pabrėžė, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas labai retu, tačiau tokios situacijos kaip kruizinis laivas išlieka jautrios dėl glaudaus kontakto ir bendrų erdvių.

    „Tai, ką matome laive, kelia įtarimų, kad galėjo vykti tam tikras tolesnis perdavimas“, – sakė Paulas Griffinas.

    Kodėl atvejis kelia klausimų?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad kruiziniuose laivuose infekcijų valdymas yra sudėtingas dėl ribotos erdvės, bendrų valgymo ir poilsio zonų, taip pat dėl to, kad daliai keleivių gali būti sunkiau greitai gauti išsamią diagnostiką. Dėl šios priežasties protrūkių valdymas paprastai remiasi greita izoliacija, kontaktų nustatymu ir griežtesne higienos kontrole.

    Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kaip tiksliai žmonės galėjo užsikrėsti, ir ar atvejai yra susiję su vienu infekcijos šaltiniu. Situaciją aiškinantis tyrimas turėtų atsakyti, ar infekcija galėjo būti susijusi su galimu graužikų poveikiu laive, ar su užkratu, įgytu dar prieš kelionę.