CP v2

Tag: Žaliavos

  • Čekija svarsto aukso kasybą prie Lenkijos sienos: 11 tonų ištekliai ir 120 darbo vietų

    Šiaurinėje Čekijoje, Opavos kalnų regione netoli Zlaté Hory miestelio, vėl grįžta diskusijos apie aukso gavybą vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos. Valstybinė bendrovė Diamo skelbia užbaigusi pirmąjį išankstinio projekto vertinimo etapą ir apibendrinusi iki šiol turimus geologinių tyrimų duomenis.

    Pagal Diamo pateiktą informaciją, Zlaté Hory – Západ telkinyje geologiniai aukso ištekliai vertinami apie 11 tonų. Be aukso, telkinyje identifikuojami ir kiti metalai, ypač varis bei cinkas, kurie, bendrovės teigimu, būtų laikomi šalutiniu produktu.

    Istorinė kasyba ir planai šiandien

    Zlaté Hory pavadinimas ir regiono istorija tiesiogiai susiję su auksu: šiose vietovėse metalas buvo kasamas nuo viduramžių, o pramoninė veikla skirtingais laikotarpiais tai intensyvėjo, tai slopo. Po Antrojo pasaulinio karo kasyba buvo atnaujinta, tačiau XX amžiaus pabaigoje nutraukta dėl ekonominių ir technologinių priežasčių.

    Diamo, kurios veikla Čekijoje siejama ir su uždaromų kasyklų tvarkymu bei pasekmių aplinkai mažinimu, pastaraisiais metais atnaujino geologinius darbus šiame rajone. Bendrovė akcentuoja, kad dabar kalbama apie ankstyvą vertinimo stadiją, o ne apie galutinį sprendimą pradėti kasybą.

    Kiek aukso realiai būtų išgaunama?

    Nors geologiniai ištekliai įvardijami 11 tonų, reali išgaunamo aukso apimtis priklausytų nuo pasirinktų technologijų, nuostolių kasybos ir apdorojimo metu bei ekonominio pagrįstumo. Diamo skaičiuoja, kad per maždaug 10 metų eksploatacijos būtų galima gauti apie 6,2 tonos aukso.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad telkinio potencialas gali kisti tęsiant žvalgybą, todėl eksploatavimo laikotarpis teoriškai galėtų būti ilgesnis nei dešimtmetis. Vis dėlto tai priklausytų nuo vėlesnių tyrimų rezultatų ir leidimų proceso.

    Žaliavų saugumas ir vietos bendruomenės nerimas

    Diamo argumentuoja, kad auksas, varis ir cinkas yra svarbūs pramonei, o Čekija šių metalų praktiškai neišgauna ir yra priklausoma nuo importo. Bendrovės vertinimu, vietinių telkinių tyrimai ir galimas panaudojimas prisidėtų prie žaliavų tiekimo saugumo bei mažintų priklausomybę nuo išorės tiekėjų.

    „Vietinių telkinių tyrimai padeda mažinti priklausomybę nuo tiekimo iš užsienio ir stiprina žaliavų saugumą“, – teigia Diamo.

    Numatoma, kad prieiga prie telkinio galėtų būti užtikrinama pasitelkiant jau esamas požemines šachtų struktūras, o pati kasyba vyktų požeminiu būdu. Bendrovė mini, kad projektas galėtų sukurti apie 120 tiesioginių darbo vietų pačioje kasybos aikštelėje.

    Tačiau vietos valdžia ir dalis gyventojų skeptiški: jie kelia klausimus dėl vandens režimo, galimų požeminių sukrėtimų, dulkių, triukšmo ir poveikio turizmui. Diamo pripažįsta, kad prieš bet kokį sprendimą būtini išsamūs tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir leidimų procedūros, o nepriimtinos rizikos atveju projektas turėtų būti koreguojamas arba stabdomas.

  • Vario kainos laikosi aukštai, bet 2027 metais gali laukti netikėtas lūžis: kalbama apie didelę pasiūlą

    Vario kainos tarptautinėse biržose išlieka tvirtos, nors rinkoje vis dažniau svarstomas scenarijus, kad 2027 metais gali susiformuoti rafinuoto vario perteklius. Investuotojai vertina signalus apie didėjančią pasiūlą ir rizikas, kurios gali pakeisti kainų kryptį.

    Londono metalo biržoje (LME) varis po pastarojo augimo laikosi netoli 14 110 JAV dolerių už toną, tai yra apie 12 970 eurų. Niujorko biržoje „Comex“ varis kainuoja apie 6,71 JAV dolerio už svarą, arba maždaug 13 580 eurų už toną, o nuo metų pradžios šis metalas ten yra pabrangęs daugiau nei 18 proc.

    Šanchajaus ateities sandorių biržoje (SHF) varis vertinamas maždaug 107 540 juanių už toną, tai yra apie 13 710 eurų, ir nuo metų pradžios yra pakilęs apie 9,1 proc. Toks kainų lygis rodo, kad rinka kol kas tebėra jautri paklausai, ypač pramonės ir energetikos sektoriuose.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu situacija gali pasikeisti: 2027 metais rafinuoto vario pasiūla gali viršyti paklausą. „Bloomberg Intelligence“ ekspertas Grantas Sporre nurodo, kad galimas perteklius galėtų siekti nuo 20 000 iki 100 000 tonų, o nepalankių aplinkybių atveju scenarijus gali išsiplėsti iki 500 000 tonų.

    Rizikas didina geopolitiniai veiksniai ir makroekonominė aplinka, ypač Artimųjų Rytų konflikto eskalacijos tikimybė bei Kinijos ekonomikos tempas. Būtent Kinija yra vienas didžiausių vario vartotojų pasaulyje, todėl bet koks pramonės aktyvumo sulėtėjimas gali greitai persiduoti metalų kainoms.

    Kita vertus, pastarųjų metų kainų stiprumą palaiko struktūrinė paklausa, susijusi su elektros tinklų plėtra, atsinaujinančia energetika ir elektrifikacija. Šios kryptys didina vario poreikį kabeliams, transformatoriams ir infrastruktūrai, todėl net ir galimas perteklius 2027 metais nebūtinai reikštų staigų kainų kritimą, jei paklausa išliks atspari.

    Nuo 2026 metų pradžios vario kaina LME yra pakilusi apie 13,58 proc., o rinkos dalyviai dabar stebi, ar dabartinį kainų lygį labiau palaikys energetikos ir pramonės paklausa, ar vis dėlto persvers signalai apie artėjantį pasiūlos šuolį.

  • Future Mining Forum & Expo 2026 jau netrukus: kas Katovicuose kalbės apie gavybą, energiją ir technologijas

    Rugsėjo 9–11 dienomis Katovicų Tarptautiniame kongresų centre vyks Future Mining Forum & Expo 2026, skirtas kasybos ir žaliavų sektoriaus ateičiai. Organizatoriai žada diskusijas apie konkurencingumą, tiekimo grandines ir energetinį saugumą, kurie šiandien tampa kertiniais pramonės klausimais.

    Renginyje numatytos dvi pagrindinės kryptys: pramonė, infrastruktūra ir tiekimo grandinės bei technologijos, energija ir operacijos. Dalyviai aptars, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų, didinti veiklos efektyvumą ir diegti inovacijas, kartu išlaikant darbo saugą.

    Organizatoriai skelbia, kad į diskusijas kviečiami stambiausių įmonių, viešojo administravimo ir mokslo atstovai. Toks formatas dažnai laikomas praktiškiausiu, nes žaliavų ir energetikos sprendimai priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo reguliavimo, investicijų bei infrastruktūros planavimo.

    Kas bus sprendžiama diskusijose?

    Programoje numatomi klausimai apie įmonių vaidmenį tarptautinėse tiekimo grandinėse, statybinių žaliavų prieinamumą infrastruktūros projektams ir energijos tiekimo patikimumą. Taip pat dėmesys bus skiriamas tam, kaip technologijų pažanga keičia gavybos procesus, produktyvumą ir sąnaudų kontrolę.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: viena vertus, auga poreikis kritinėms žaliavoms ir efektyvesniam jų naudojimui, kita vertus, griežtėja reikalavimai taršai, saugai ir energijos vartojimo efektyvumui. Dėl to kasybos sektorius vis dažniau vertinamas ne vien kaip žaliavų šaltinis, bet ir kaip strateginė grandis pramonės bei infrastruktūros stabilumui.

    Technologijos ir DI vaidmuo

    Renginyje planuojama aptarti inovacijas, kurios daro didžiausią įtaką sektoriui: procesų skaitmeninimą, automatizavimą, nuotolinį įrangos stebėjimą ir duomenų analizę. Tokie sprendimai padeda geriau prognozuoti gedimus, mažinti prastovas ir didinti darbuotojų saugą, ypač sudėtingose eksploatacijos sąlygose.

    DI sprendimai vis dažniau pasitelkiami planuojant kasybos darbus, optimizuojant energijos vartojimą ir vertinant rizikas. Renginio kontekste tai svarbu ir dėl to, kad pramonė ieško būdų suderinti produktyvumą su tvarumo tikslais, o duomenimis paremti sprendimai tampa vienu iš greičiausių kelių efektyvumui didinti.

    Organizatoriai kviečia susipažinti su renginio darbotvarke ir pranešėjų sąrašu oficialioje Future Mining Forum & Expo 2026 svetainėje. Registracija į renginį taip pat vykdoma internetu.

  • Lenkija – tarp didžiausių aliuminio importuotojų: 10 proc. 2025 metais atkeliavo iš Rusijos

    Lenkija yra grynoji aliuminio importuotoja, o vietinė pirminio metalo gamyba patenkina tik apie 13 proc. šalies poreikio. Dėl to aliuminis tampa viena jautriausių žaliavų energetikos ir pramonės grandinėse, kuriose paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga.

    Augimą skatina energetikos transformacija ir investicijos į tinklų plėtrą bei modernizavimą: didesni elektros srautai, nauji prijungimai ir atsinaujinančių išteklių integracija reikalauja daugiau laidžių metalų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vario poreikis elektros tinklams 2024–2030 metais gali didėti nuo 18 proc. iki 57 proc., priklausomai nuo scenarijaus.

    Varis eksportui, aliuminis importui

    Lenkijos ekonomikos struktūroje matomas ryškus kontrastas: vario sektorius orientuotas į eksportą, o aliuminio – į importą. Lenkija 2025 metais buvo aštunta didžiausia vario eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia Europos Sąjungoje, o eksporto vertė siekė apie 2,6 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu aliuminio atveju šalis išlieka priklausoma nuo importo, o 2025 metais pateko į dešimt didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Didelę dalį tiekimo sudaro Europos Sąjungos šalys, tačiau dalis importo siejama ir su geopolitinę riziką keliančiomis kryptimis.

    Kodėl aliuminis vis svarbesnis?

    Aliuminio paklausą didina ir kainų bei technologiniai veiksniai: varis yra sunkesnis ir dažnai brangesnis, todėl dalyje elektros tinklų sprendimų jis keičiamas aliuminiu. Aliuminis lengvesnis, o tai gali mažinti kai kurių projektų sąnaudas, ypač tiesiant ilgesnes oro linijas.

    Ši tendencija reiškia, kad žaliavos kilmė ir tiekimo stabilumas tampa strategiškai svarbūs. Skaičiuojama, kad 2025 metais apie 10 proc. į Lenkiją importuoto aliuminio sudarė tiekimas iš Rusijos, o papildomą riziką kelia ir tiekimo koncentracija pasaulinėje rinkoje.

    Rekiklingas – reali alternatyva?

    Kaip atsvarą importo priklausomybei vis dažniau akcentuojamas aliuminio perdirbimas, kuris dera su žiedinės ekonomikos tikslais ir gali mažinti tiekimo šokų riziką. Perdirbtas aliuminis pramonėje vertinamas dėl to, kad leidžia sumažinti pirminės žaliavos poreikį ir greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    Lenkijoje 2024 metais surenkamų perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų srautas pajamomis buvo apie 10 kartų didesnis nei vietinė pirminio aliuminio gamyba. Tai rodo, kad investicijos į surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimo pajėgumus gali tapti vienu greičiausių būdų didinti žaliavos savarankiškumą, ypač infrastruktūros ir energetikos projektuose.