CP v2

Tag: Žaliavų kainos

  • Aliuminio kainos kyla į aukštumas: ką reiškia tiekimo trikdžiai ir dideli importo mastai Lenkijoje

    Aliuminio kainos tarptautinėse biržose pastaruoju metu grįžo į aukščiausius lygius nuo 2022 metų pavasario. Londono metalų biržoje (LME) trijų mėnesių ateities sandoriai sesijos metu kilo iki maždaug 3 400 eurų už toną, o rinka išlieka jautri bet kokioms žinioms apie tiekimą.

    Kainų šuolį palaiko keli veiksniai: geopolitinė įtampa svarbiuose logistikos maršrutuose, griežtesnė žaliavų ir energijos pasiūla bei atsigavęs pramonės poreikis. Aliuminis yra strateginis metalas transportui, statybai, pakuotėms ir elektrotechnikos sektoriui, todėl net trumpalaikiai sutrikimai greitai persiduoda kainoms.

    Tiekimo grandinės vėl įsitempė

    Rinkos dalyviai vertina rizikas, susijusias su krovinių gabenimu per Artimųjų Rytų regioną ir galimais srautų apribojimais. Jei dalis tiekimo vėluoja arba brangsta logistika, gamintojai ir perdirbėjai linkę kaupti atsargas, o tai dar labiau kelia kainą.

    Papildomos įtampos įneša ir energijos klausimas, nes aliuminio gamyba yra itin imli elektrai. Dėl to bet kokie elektros kainų šuoliai ar ribojimai kai kuriose šalyse gali riboti gamybos apimtis ir mažinti pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

    Importuotojams spaudimas didėja

    Lenkija minima tarp didesnių aliuminio importuotojų, o sparčiai brangstant metalui didėja išlaidos pramonei. Tokiose rinkose kainų pokyčiai ypač greitai atsispindi automobilių komponentų, statybinių profilių, langų sistemų, pakuočių ir kabelių gamintojų sąnaudose.

    Europos kontekste svarbi ir sankcijų politika, keičianti tradicinius srautus bei skatinanti ieškoti alternatyvių tiekėjų. Tokie persitvarkymai paprastai reiškia brangesnį finansavimą, ilgesnius pristatymo terminus ir didesnę atsargų laikymo naštą.

    Brangsta ir perdirbamas metalas

    Vienas iš būdų mažinti priklausomybę nuo pirminės žaliavos yra perdirbimas, tačiau kartu auga ir laužo bei antrinio metalo kainos. Kai paklausa pramonėje kyla greičiau nei surenkamo metalo kiekiai, perdirbėjai susiduria su žaliavos deficitu, o tai stumia kainas aukštyn.

    Rinkos dinamika rodo, kad aliuminio kainos per metus gali būti pakilusios apie 40–50 proc., priklausomai nuo konkretaus indekso ir pasirinkto laikotarpio. Tai reiškia, kad įmonėms vis svarbiau užsitikrinti tiekimą iš anksto, diversifikuoti tiekėjus ir aktyviau valdyti kainų riziką.

    Artimiausią kainų kryptį lems signalai apie gamybos apimtis Azijoje, logistikos kaštus ir realų pramonės užsakymų portfelį Europoje. Jei įtampa tiekime neslūgs, aliuminio rinka gali išlikti brangi ilgiau, nei tikėjosi pirkėjai.

  • Brangstančios žaliavos smaugia Lenkijos statybas: kodėl kontraktų indeksavimas gali nebeišgelbėti

    Lenkijos statybų sektorius vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu: kylant naftos ir žaliavų kainoms brangsta asfaltas, bituminės dangos, plienas ir užpildai, o tai tiesiogiai mažina rangovų pelningumą. Įmonės, kurios pastaraisiais metais dėl užsakymų varžėsi kainomis, dabar susiduria su situacija, kai net nedidelis sąnaudų šuolis gali „užrakinti“ nuostolingus projektus.

    Statybų bendrovės pabrėžia, kad problema išryškėja ypač tada, kai konkurencija verčia teikti pasiūlymus arti savikainos. Tokiu atveju brangstant degalams ir medžiagoms maržos tirpsta dar labiau, o daliai rangovų kyla rizika pritrūkti apyvartinių lėšų vykdymui, darbo užmokesčiui ir finansiniams įsipareigojimams.

    Maržos mažėja, konkurencija nemažėja

    Rinkos dalyviai pripažįsta, kad 2023–2024 metai sektoriui buvo sudėtingi, o 2025 metais proveržio ženklų vis dar trūksta. Šiame fone tęsiama agresyvi kova dėl sutarčių, todėl kai kurios įmonės, siekdamos išlaikyti užimtumą ir pinigų srautus, pasiūlymuose palieka itin menką „pagalvę“ nenumatytiems pokyčiams.

    „Praktiškai visur marža smarkiai krenta. Palyginti su 2024 metais, 2025 metais maržos sumažėjo perpus“, – sakė „Budimex“ valdybos narys ir finansų direktorius Marcin Węgłowski.

    Anot jo, rizikas didina ir silpnesnė metų pradžia, kai nepalankios oro sąlygos trumpam pristabdė dalį statybos darbų. Tuo pat metu užsakymų rinkoje išliko spaudimas kainai, todėl perspektyvoje – ir 2026 metais, ir dar kelis metus – gali tęstis maržų mažėjimo tendencija.

    Kodėl indeksavimas gali nesuveikti?

    Viena dažniausiai minimų „apsaugų“ nuo kainų šuolių yra kontraktų indeksavimas, kai sutartyse numatytos formulės leidžia dalį sąnaudų pokyčio perkelti užsakovui. Vis dėlto rangovai perspėja, kad praktikoje indeksavimas ne visada padengia realų pabrangimą, ypač kai formulėms taikomos ribos.

    „Dalis įmonių savo pasiūlymuose daro prielaidą, kad sutartyje numatytas indeksavimas padengs kainų skirtumus. Mūsų vertinimu, taip gali ir nenutikti, nes indeksavimo formulės dažnai turi limitus, priklausomai nuo užsakovo“, – sakė „Budimex“ vadovas Artur Popko.

    Jis akcentavo ir dar vieną aspektą: sutartyse paprastai įtvirtinamas rizikos pasidalijimas, todėl rangovui neretai tenka dengti reikšmingą pabrangimo dalį. Tokia konstrukcija suveikia stabilioje aplinkoje, tačiau staigesnių svyravimų laikotarpiais ji gali neapsaugoti nuo nuostolių.

    Kaip didieji rangovai mažina riziką

    Didelės įmonės dažniau gali sau leisti aktyvesnį rizikų valdymą: planuoti kainų augimą teikiamuose pasiūlymuose, iš anksto užsitikrinti tiekimą ir stabilizuoti jautriausių pozicijų kainas. Praktikoje tai reiškia greitesnį medžiagų pirkimą po laimėto konkurso ir kainų apsidraudimo sprendimus, ypač ten, kur sąnaudų dalis didžiausia, pavyzdžiui, kelių statyboje.

    Tačiau mažesniems rinkos dalyviams tokie instrumentai dažnai sunkiau prieinami, todėl jų priklausomybė nuo indeksavimo ir galimybės „išsiderėti“ kainų perskaičiavimą tampa didesnė. Dėl to rinkoje gali stiprėti atotrūkis tarp įmonių, gebančių iš anksto suvaldyti kainų riziką, ir tų, kurios lieka labiau pažeidžiamos staigiems žaliavų brangimo etapams.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.