CP v2

Tag: Žaliavų rinkos

  • Vario kainos prie rekordų: Persijos įlankos sieros sutrikimai kelia riziką pasiūlai ir pramonei

    Vario kaina tarptautinėse biržose priartėjo prie istorinių aukštumų, o rinkoje daugėja ženklų, kad brangimą palaiko ne vien paklausos ciklas, bet ir tiekimo grandinės rizikos. Analitikai vis dažniau akcentuoja, kad įtampa Persijos įlankoje išryškino mažiau matomą, bet kritiškai svarbų vario gamybos „butelio kaklelį“ – sieros ir sieros rūgšties tiekimą.

    Persijos įlankos šalys nėra didžiausios vario gavybos žaidėjos, tačiau jos užima itin reikšmingą vietą pasaulinėje sieros rinkoje. Siera, perdirbta į sieros rūgštį, yra plačiai naudojama vario išgavime ir rūdos perdirbime, ypač ten, kur taikomi hidrometalurginiai procesai. Kai šių žaliavų srautai sutrinka, daliai gamintojų kyla tiesioginis klausimas dėl pajėgumų ir gamybos kaštų.

    Rinkos vertinimais, apčiuopiama pasaulinės vario pasiūlos dalis yra susieta su stabiliais sieros tiekimais, todėl bet koks logistinis ar geopolitinis suvaržymas didina kainų svyravimus. Pastarosiomis savaitėmis pramonėje pasirodė signalų, kad kai kuriuose regionuose sieros rūgšties pasiūla tampa įtempta, o tai verčia perdirbėjus ieškoti alternatyvių tiekėjų ir persiderėti dėl sutarčių.

    Sieros grandinė – nematoma rizika

    Vario rinkoje dažnai kalbama apie kasyklų streikus, leidimų vėlavimus ar rūdos kokybės prastėjimą, tačiau sieros veiksnys į viešą darbotvarkę paprastai patenka tik sutrikimų metu. Jei perdirbėjai laiku negauna sieros rūgšties, mažėja lankstumas planuojant gamybą, o dalį procesų tenka lėtinti arba brangiai persiorientuoti į kitus tiekimo šaltinius.

    Papildomą spaudimą kuria ir tai, kad stambūs vario gamintojai koncentruoti keliose šalyse, todėl lokaliniai sutrikimai greitai virsta globaliu kainų impulsu. Rinkoje minimi galimi iššūkiai tokiuose svarbiuose vario regionuose kaip Kongo Demokratinė Respublika ir Peru, kur tiek perdirbimo chemikalų, tiek energijos ir degalų logistika yra itin jautri išoriniams šokams.

    Prie rizikų prisideda ir pavieniai įvykiai atskirose kasyklose bei projektų vėlavimai, kai naujų telkinių įjungimas į rinką neatitinka augančios paklausos tempo. Kai pasiūlos pusėje kaupiasi keli veiksniai vienu metu, kainos tampa ypač jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš logistikos ar geopolitikos fronto.

    Paklausą kelia energetika ir duomenų centrai

    Paklausos pusėje varis išlieka vienu strateginių metalų, nes jo laidumas ir patikimumas yra sunkiai pakeičiami elektros tinkluose, atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje ir elektrifikacijos projektuose. Kuo daugiau investuojama į tinklų plėtrą, kaupimo sprendimus ir elektrinį transportą, tuo didesnė vario paklausa persikelia į ilgalaikę, struktūrinę trajektoriją.

    Vis reikšmingesniu vartotoju tampa ir skaitmeninė ekonomika, ypač duomenų centrų infrastruktūra. Duomenų centrų plėtra reiškia dideles elektros galios įvado, transformatorių, kabelių ir aušinimo sistemų investicijas, o tai tiesiogiai didina vario suvartojimą tiek statybų, tiek energetikos grandyse.

    Didelę reikšmę rinkai turi Kinija, suvartojanti daugiau nei pusę pasaulio vario, todėl jos pramonės aktyvumas ir atsargų dinamika tampa svarbiu kainų barometru. Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad mažėjančios atsargos ir augančios vartojimo prognozės sustiprina lūkestį, jog vario paklausa artimiausiais metais išliks didelė net ir esant ekonomikos ciklų svyravimams.

    Ką tai reiškia Europai ir KGHM

    Europos pramonei šios tendencijos primena, kad kritinių žaliavų rinkoje svarbi ne tik pati rūda ar metalo gavyba, bet ir visos pagalbinės grandys, nuo chemikalų iki energijos ir logistikos. Įmonės, turinčios labiau integruotą tiekimo bazę ir geresnį prieinamumą prie būtinių tarpinės gamybos produktų, tokiais laikotarpiais paprastai įgyja konkurencinį pranašumą.

    Šiame kontekste tarp Europoje veikiančių gamintojų dažnai minimas KGHM, turintis plačią gavybos ir perdirbimo infrastruktūrą. Nors giliųjų kasyklų specifika gali reikšti aukštesnius kaštus, integruota bazė ir geografinis artumas svarbiems vartotojams padeda mažinti kai kurias tiekimo ir logistikos rizikas, kurios globalių sutrikimų metu tampa brangiausios.

    Artimiausiu metu vario kainų kryptis gali priklausyti nuo to, kaip greitai stabilizuosis sieros tiekimas ir ar neatsiras papildomų trikdžių kasybos sektoriuje. Tačiau vienas signalas rinkoje jau aiškus: vario grandinę vis dažniau lemia ne tik telkinių pajėgumai, bet ir strateginių „nematomų“ komponentų prieinamumas.

  • Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių kainas atspindinantys finansiniai instrumentai Europoje per kelias savaites pabrango apie 705 proc., nors realiame ūkių ir perdirbėjų pasaulyje vis dar vyrauja ryškus bulvių perteklius. Analitikai šį šuolį sieja su spekuliatyvia prekyba ir bandymu įkainoti rizikas, kurias didina karas su Iranu bei galimi tiekimo grandinių sutrikimai.

    Skaičiuojama, kad nuo balandžio 21 dienos orientacinė kaina už 100 kilogramų pakilo nuo maždaug 2,11 euro iki 18,50 euro. Vis dėlto net ir toks šuolis nebūtinai reiškia, kad bulvės staiga tapo brangios parduotuvėse, nes biržoje judantys kontraktai dažnai reaguoja į lūkesčius, o ne į šiandienines sandėlių atsargas.

    Fizinėje rinkoje situacija priešinga: po kelių sezonų, kai bulvės buvo brangesnės ir trūko žaliavos, augintojai Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje smarkiai išplėtė pasėlių plotus. Palankūs orai lėmė išskirtinai gausų derlių, todėl perdirbėjams ir eksportuotojams tapo sudėtinga sugerti pasiūlą, o supirkimo kainos spaudžiamos žemyn.

    Rinkos dalyviai mini, kad dalis prastesnės kokybės bulvių, skirtų pašarams ar pramoniniam naudojimui, kai kuriais atvejais buvo realizuojamos itin pigiai, o kartais net susiformuodavo neigiamos kainos. Tokiose situacijose augintojams didžiausiu kaštu tampa ne pati produkcija, o logistika ir utilizavimas, kai reikia atlaisvinti sandėlius.

    18,50 euro už 100 kilogramų dažniausiai siejama su vadinamosiomis laisvai parduodamomis bulvėmis, kai sandoriai sudaromi atviroje rinkoje, o ne pagal iš anksto sutartas fiksuotas kainas tarp augintojų ir perdirbėjų. Dalis ūkininkų ir šį lygį vadina finansiškai sunkiai pakeliamu, nes per pastaruosius metus brango kuras, trąšos, sandėliavimas ir elektra.

    Kas iš tiesų kelia kainą?

    Dideli procentiniai pokyčiai bulvių finansiniuose instrumentuose dažnai atsiranda tada, kai startinis lygis būna labai žemas, todėl net nedidelis absoliutus brangimas atrodo įspūdingai. Be to, finansų rinkose kainą formuoja ne vien dabartinis derlius, bet ir lūkesčiai dėl būsimos pasiūlos, eksporto, orų rizikų ir politinių sukrėtimų.

    Šį kartą dėmesio centre atsidūrė su Irano karu siejamas nestabilumas, kuris gali paveikti žemės ūkio gamybos sąnaudas ir tarptautinę prekybą. Prekiautojai iš anksto įskaičiuoja scenarijus, kai brangsta trąšos, sudėtingėja tiekimas arba atsiranda papildomų logistikos ribojimų, net jei šiandien Europoje bulvių fiziškai per daug.

    Trąšos ir logistika: nervinga grandinė

    Bulvės laikomos maistinių medžiagų reikalaujančia kultūra, todėl trąšų prieinamumas ir kaina tiesiogiai veikia būsimų sezonų derlingumą ir augintojų sprendimus dėl pasėlių. Jei rinkoje daugėja ženklų, kad trąšos brangs arba jų tiekimas taps nepastovus, finansų rinka tokią riziką pradeda įkainoti iš anksto.

    Ne mažiau svarbi ir logistika, nes geopolitinė įtampa didina transportavimo kaštus bei draudimo rizikas, o tai galiausiai persiduoda žemės ūkio žaliavų prekybai. Dėl to bulvių kainą atspindintys kontraktai gali šokinėti net tada, kai parduotuvėse pokytis iš karto nepastebimas.

    Vartotojams Europoje tai kol kas greičiau signalas apie nervingas rinkos nuotaikas, o ne apie neišvengiamą staigų bulvių kainų šuolį kasdieniuose pirkiniuose. Vis dėlto, jei trąšų ir energijos kainos išliks aukštos, o geopolitinė įtampa užsitęs, poveikis žemės ūkio produkcijos savikainai gali pasijusti vėliau, jau planuojant kitą sezoną.

  • Pasaulio banko įspėjimas: dėl Artimųjų Rytų įtampos 2026 metais brangs energija ir maistas

    Pasaulio bankas naujausioje Commodity Markets Outlook apžvalgoje perspėja, kad dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų energijos tiekimo grandinėse pasaulinės žaliavų kainos gali vėl kilti. Baziniame scenarijuje nurodoma, kad energijos kainos šiemet didės apie 24 proc., o bendras žaliavų brangimas sieks apie 16 proc.

    Tokie pokyčiai paprastai veikia ne iš karto, tačiau bangomis persiduoda į ekonomiką: pirmiausia brangsta degalai ir elektra, vėliau kyla transporto bei gamybos sąnaudos, o galiausiai tai atsispindi maisto ir paslaugų kainose. Pasaulio bankas pabrėžia, kad dėl to daugelyje šalių gali sustiprėti infliacinis spaudimas ir sulėtėti augimas.

    Ką rodo naftos kainų scenarijai

    Didžiausias dėmesys skiriamas naftai, nes ji greičiausiai perduoda kainų šoką visai ekonomikai. Apžvalgoje teigiama, kad jei padėtis svarbiuose jūrų maršrutuose stabilizuosis ir tiekimas palaipsniui atsistatys, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2026 metais galėtų siekti apie 80 eurų už barelį, palyginti su maždaug 64 eurais 2025 metais.

    Vis dėlto Pasaulio bankas įvardija ir rizikos scenarijų: jei konfliktas eskaluotųsi, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą ar laivybos ribojimai užsitęstų, nafta galėtų brangti gerokai labiau. Tokiu atveju 2026 metais vidutinė „Brent“ kaina gali priartėti prie maždaug 107 eurų už barelį lygio.

    Brangs metalai ir tai svarbu Europai

    Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į pramoninių metalų kainas: aliuminio, vario bei alavo paklausą kelia energetikos transformacija, elektromobilių gamyba ir sparčiai auganti duomenų centrų infrastruktūra. Pasaulio banko vertinimu, dėl paklausos ir pasiūlos apribojimų šių metalų kainos gali kilti iki rekordiškai aukštų lygių.

    Europai tai aktualu ne tik pramonės konkurencingumo prasme, bet ir dėl investicijų į elektros tinklus bei atsinaujinančią energetiką, kur reikalingi dideli vario ir aliuminio kiekiai. Kainoms kylant, projektų kaštai didėja, o tai gali ištempti įgyvendinimo terminus arba branginti galutinę energiją vartotojams.

    Infliacija gali užsitęsti

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad besivystančiose šalyse infliacija 2026 metais vidutiniškai gali siekti 5,1 proc., tai yra maždaug 1 procentiniu punktu daugiau, nei buvo numatyta metų pradžioje. 2025 metais, banko vertinimu, šis rodiklis sudarys apie 4,7 proc.

    „Karas pasaulio ekonomiką veikia bangomis: pirmiausia kyla energijos kainos, vėliau brangsta maistas, o galiausiai įsibėgėja infliacija, kuri gali priversti centrinius bankus laikyti palūkanas aukštesnes ilgiau“, – sakė Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas Indermit Gill.

    Pasaulio bankas pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiami yra mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, nes didesnę dalį biudžeto jie skiria maistui ir energijai. Didesnę riziką patiria ir besivystančios valstybės, kurių skolos našta jau dabar yra didelė, o brangesnis finansavimas apsunkina galimybes amortizuoti kainų šoką.

    Banko vertinimu, jei nepalankus scenarijus išsipildytų, infliacija besivystančiose šalyse galėtų priartėti prie 5,8 proc. ir tapti aukščiausia nuo 2022 metų. Tokia dinamika reikštų, kad kainų stabilizavimas užtruktų, o ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu būtų silpnesnis.