CP v2

Tag: Žalioji infrastruktūra

  • Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Vilnius turi naują vyriausiąją ekologę: ką iš tiesų keis Vaivos Marozienės sprendimai mieste

    Nuo rugsėjo 14 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vyriausiosios ekologės pareigas pradeda eiti ekologė ir kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė. Savivaldybė tikisi, kad ši pozicija sustiprins aplinkosauginių sprendimų svorį miesto plėtros procesuose.

    Naujoji vyriausioji ekologė koordinuos ekologinio planavimo, klimato kaitos, žaliosios infrastruktūros ir biologinės įvairovės klausimus. Esminė užduotis – užtikrinti, kad urbanistiniai sprendimai derintų aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus.

    Kas bus jos atsakomybė

    Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad stiprinamos savivaldybės kompetencijos ekologijos srityje leis daugiau dėmesio skirti jautriems miesto aplinkos klausimams. Tarp prioritetų įvardijama brandžių medžių apsauga ir jų augimo sąlygų gerinimas.

    Vyriausioji ekologė taip pat teiks siūlymus dėl medžių atsodinimo, rekomendacijas dėl druskų naudojimo žiemos priežiūroje ir kitų veiksnių, darančių poveikį želdiniams. Tokie sprendimai ypač svarbūs miestams, siekiantiems mažinti karščio salų efektą ir didinti atsparumą ekstremaliems orams.

    Ji vertins teritorijų planavimo, infrastruktūros ir investicinius projektus tvarumo bei poveikio aplinkai požiūriu. Tai reiškia, kad rekomendacijos gali paliesti ne tik parkus ar gatvių želdinimą, bet ir didelius statybų projektus, lietaus nuotekų tvarkymą bei viešųjų erdvių sprendinius.

    Žalioji infrastruktūra ir klimato atsparumas

    V. Marozienė koordinuos žaliosios infrastruktūros kryptį, apimančią želdynus, miesto miškus, žaliuosius koridorius ir gamta grįstus sprendimus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį dėmesį lietaus vandens sulaikymui, pralaidžių dangų diegimui ir buveinių vientisumui.

    Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau pereina nuo pavienių želdinimo iniciatyvų prie sisteminių priemonių, kurios vienu metu mažina potvynių riziką, gerina oro kokybę ir kuria vėsesnes viešąsias erdves. Vilniui tai aktualu tiek dėl intensyvėjančių liūčių, tiek dėl vasaros karščių epizodų, kai tankiai užstatytose teritorijose kyla papildoma sveikatos rizika.

    „Miestas yra gyva ekosistema, todėl ekologiniai klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo urbanistikos, infrastruktūros ar kasdienės miestiečių gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vaiva Marozienė.

    „Siek­siu, kad sprendimai dėl miesto plėtros būtų paremti ne tik šiandienos poreikiais, bet ir ilgalaikiu poveikiu gamtai, biologinei įvairovei bei miesto atsparumui klimato kaitai“, – pridūrė ji.

    Patirtis ir išsilavinimas

    V. Marozienė yra atestuota želdynų dalies vadovė ir nepriklausoma želdynų ekspertė, turinti ilgametę patirtį miesto želdynų planavimo ir tvaraus aplinkos valdymo srityse. Ji yra įgijusi ekologijos ir aplinkotyros magistro laipsnį Vilniaus universitete, taip pat studijavusi architektūrą Vilniaus dailės akademijoje.

    Nuo 2022 metais ji dirbo kraštovaizdžio architekte, ekologe ir projektų vadove bendrovėje „Vilniaus miesto parkai“, o nuo 2024 metais ėjo vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės pareigas. Savivaldybė pabrėžia, kad ši patirtis leis greičiau pereiti nuo strateginių tikslų prie praktinių sprendimų mieste.

  • Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržuose ant daugiabučių stogų įrengti 14 inkilų čiurliams: kuriose miesto vietose jie pakabinti

    Biržų mieste ant daugiabučių namų stogų iškabinti inkilai čiurliams – taip siekiama stiprinti biologinę įvairovę ir sudaryti geresnes sąlygas paukščiams, kurie vis dažniau susiduria su natūralių perėjimo vietų stygiumi. Savivaldybė nurodo, kad čiurliai urbanizuotose teritorijose yra svarbi ekosistemos dalis, padedanti reguliuoti skraidančių vabzdžių populiacijas.

    Iš viso mieste įrengta 14 inkilų. Jie iškabinti ant daugiabučių pastatų stogų keliose Biržų vietose, kad paukščiai galėtų rinktis perėjimo vietas skirtingose miesto dalyse.

    Kur Biržuose pakabinti inkilai

    Inkilai įrengti šiais adresais: Vėjo g. 22 ir Vėjo g. 24, Vilniaus g. 6, Vytauto g. 56 ir Vytauto g. 60, Gimnazijos g. 5, Respublikos g. 56. Kiekvienoje iš šių vietų pakabinta po 2 inkilus, tad bendra suma sudaro 14.

    Tokios priemonės dažnai taikomos miestuose, kuriuose renovuojant pastatus ar sandarinant stogus mažėja plyšių ir angų, kuriose čiurliai tradiciškai peri. Įrengti inkilai leidžia kompensuoti šį praradimą ir kartu išlaikyti rūšiai svarbias perėjimo teritorijas šalia įprastų maitinimosi vietų.

    Kodėl čiurliai svarbūs miestui

    Čiurliai didžiąją laiko dalį praleidžia ore: ten jie medžioja, geria vandenį ir net ilsisi. Dėl šios priežasties jie ypač naudingi miesto aplinkai, nes minta skraidančiais vabzdžiais, kurių gausa šiltuoju sezonu dažnai kelia nepatogumų gyventojams.

    Inkilų įrengimas taip pat laikomas praktiniu sprendimu, padedančiu palaikyti miesto biologinę įvairovę ne tik želdynuose, bet ir tankiau apgyvendintose teritorijose. Biržuose iniciatyva įgyvendinta minint Tarptautinę biologinės įvairovės dieną, kasmet minimą gegužės 22 dieną.

    Iniciatyva vykdoma per projektą

    Biržų rajono savivaldybė nurodo, kad inkilai iškabinti įgyvendinant 2021–2027 metais Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LL-00045 „Biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga plėtojant tvarų rekreacijai naudojamų teritorijų valdymą Biržuose ir Aizkrauklėje“.

    Tokių projektų tikslas paprastai apima ne vien pavienes priemones, bet ir platesnį požiūrį į žaliąją infrastruktūrą, rekreacinių teritorijų valdymą bei gamtai palankių sprendimų integravimą miestuose. Savivaldybė pažymi, kad inkilai čiurliams yra viena iš priemonių, padedančių laukinei gyvūnijai prisitaikyti urbanizuotoje aplinkoje.

  • Birštone susitiko rekordinis vyriausiųjų architektų būrys: ką savivaldybėms žada pokyčiai?

    Gegužės 7 ir 8 dienomis Birštone įvyko kasmetinė vyriausiųjų architektų konferencija, subūrusi savivaldybių vyriausiuosius architektus ir urbanistikos, teritorijų planavimo bei statybos specialistus iš visos Lietuvos. Renginį organizavo Aplinkos ministerija kartu su Birštono savivaldybe, o šiemet jis išsiskyrė rekordinio masto dalyvių skaičiumi – susirinko apie 170 profesionalų.

    Konferencijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos architektų rūmų, Kultūros paveldo bei kitų institucijų atstovai. Dalyvius pasveikino Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras, o nuotoliniu būdu renginyje įžvalgomis dalijosi aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Kas savivaldybėms aktualiausia?

    Pagrindinis dėmesys konferencijoje skirtas savivaldybėms tiesiogiai „ant stalo“ gulintiems klausimams: urbanistikos sprendimų kokybei, teritorijų planavimo efektyvumui, statybų reguliavimo taikymui praktikoje ir būsto prieinamumo didinimui. Diskutuota, kaip suderinti gyventojų lūkesčius, viešąjį interesą ir realias savivaldybių galimybes sparčiai kintančioje ekonominėje bei demografinėje aplinkoje.

    Ne mažiau svarbi tema tapo žaliųjų infrastruktūrų plėtra ir atsparumo klimato kaitai sprendimai, kurie savivaldybėms vis dažniau virsta ne tik strateginiais tikslais, bet ir konkrečiais projektų bei finansavimo klausimais. Aptarta, kaip šiuos sprendimus integruoti į teritorijų planavimą ir viešąsias erdves, kad jie veiktų ne „popieriuje“, o kasdienėje miesto ar miestelio struktūroje.

    Skaitmenizavimas ir įstatymų pokyčiai

    Renginyje daug kalbėta apie teritorijų planavimo dokumentų ir statybą leidžiančių dokumentų procesų skaitmenizavimą. Savivaldybėms tai reiškia didesnį procesų skaidrumą ir greitesnę informacijos apytaką, tačiau kartu kelia reikalavimą stiprinti kompetencijas, vienodinti praktiką ir užtikrinti, kad sprendimai sistemoje atspindėtų realią situaciją vietoje.

    Taip pat aptarti numatomi Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo pokyčiai, kurie gali koreguoti savivaldybių darbų seką, atsakomybes ir terminus. Specialistai diskutavo, kaip pasirengti taikymui praktikoje, kad pasikeitimai netaptų papildoma administracine našta ir iš tiesų prisidėtų prie aiškesnio, prognozuojamesnio reguliavimo.

    Europos iniciatyvos ir praktiniai sprendimai

    Konferencijoje pristatytos Europos urbanistinės iniciatyvos ir galimybės savivaldybėms įgyvendinti tvarius bei inovatyvius sprendimus. Dalis diskusijų buvo orientuota į tai, kaip gerąsias praktikas pritaikyti skirtingo dydžio savivaldybėms, kur poreikiai panašūs, bet administraciniai ir finansiniai pajėgumai neretai skiriasi.

    Apvalaus stalo diskusijose dalyviai dalijosi patirtimi apie sudėtingiausias situacijas, kurios kyla derinant projektus, sprendžiant konfliktus dėl viešųjų erdvių, tankinimo, paveldosaugos ar susisiekimo infrastruktūros. Bendras akcentas išliko aiškus: kokybiška urbanistika vis dažniau priklauso ne vien nuo taisyklių, bet ir nuo institucijų bendradarbiavimo, aiškios komunikacijos bei nuoseklių sprendimų.

    Birštonas šiemet tapo erdve, kurioje profesionalai ne tik aptarė aktualijas, bet ir ieškojo praktinių atsakymų, kaip savivaldybėms veikti greičiau, tiksliau ir gyventojams suprantamiau. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda suvienodinti praktiką ir mažinti sprendimų skirtumus tarp skirtingų savivaldybių.

  • Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fose plūduriuojantys nameliai prigijo: laukių pora jau įsirengė lizdą

    Biržų piliavietės fosoje įrengti penki plūduriuojantys nameliai-platformos jau sulaukė pirmųjų nuolatinių gyventojų. Konstrukcijos skirtos vandens paukščiams kaip saugi poilsio ir perėjimo vieta, o jų efektyvumas paaiškėjo greičiau, nei tikėtasi.

    Nameliai pastatyti įgyvendinant 2021–2027 metų „Interreg VI-A“ Latvijos ir Lietuvos programos projektą, kuriuo siekiama stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir žaliąją infrastruktūrą rekreacinėse teritorijose Biržuose ir Aizkrauklėje. Praktikoje tai reiškia paprastą, bet gamtai naudingą sprendimą: suteikti paukščiams ramesnę vietą ilsėtis ir perėti arčiau miesto.

    Vos įrengus platformas, fosos paukščiai jas pradėjo naudoti kaip atokvėpio saleles. Stebėta, kad ant jų mielai šildosi ir snūduriuoja vandens paukščiai, o toks elgesys paprastai rodo, kad vieta jiems atrodo pakankamai saugi.

    Balandžio pabaigoje užfiksuotas dar reikšmingesnis ženklas: viename iš namelių lizdavietę įsirengė laukių pora. Kol patelė laikosi lizde, patinėlis budriai stebi aplinką ir saugo teritoriją nuo galimų trikdžių.

    Laukys yra įprastas Lietuvos vandens telkinių gyventojas, dažnai apsigyvenantis ir nedideliuose vandens plotuose. Nors iš toliau kartais palaikomas antimi, laukys nėra antis: jis priklauso vandens vištelių šeimai ir lengvai atpažįstamas pagal tamsų apdarą bei baltą plokštelę ant kaktos.

    Ornitologų praktikoje tokios plūduriuojančios platformos vertinamos kaip viena iš priemonių, galinčių sumažinti trikdymą perėjimo metu ir padėti paukščiams sėkmingiau užauginti jauniklius. Laukių vados neretai būna gausios, todėl artimiausiu metu tikimasi sulaukti ir šeimynos pagausėjimo.

    Miesto vandens telkiniuose tokie sprendimai svarbūs ne vien dėl paukščių gausos, bet ir dėl bendros ekosistemos pusiausvyros. Kai paukščiai randa tinkamas vietas perėti, didėja tikimybė, kad rekreacinės erdvės bus puoselėjamos taip, jog būtų naudingos ir žmonėms, ir gamtai.