Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.
Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.
Didžiausia rizika – kainų šokas
Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.
Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.
„Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.
Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas
Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.
Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.
Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.
Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos
Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.
Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.
Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.
Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.