CP v2

Tag: Žaliosios atliekos

  • Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Šiltuoju metų laiku sode ir kieme greitai susikaupia žaliosios atliekos: nupjauta žolė, nuravėtos piktžolės, nužydėjusios gėlės, nukritę lapai ar po genėjimo likusios šakos. Jas tvarkyti svarbu ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl kvapų, kenkėjų bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Nors daliai gyventojų atrodo patogu žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerį ar palikti pakraščiuose, tai blogina rūšiavimą ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas. Be to, paliktos krūvose atliekos gali pradėti pūti, skleisti nemalonų kvapą ir tapti graužikų ar vabzdžių židiniu.

    Daugelyje savivaldybių galioja teritorijų priežiūros taisyklės, įpareigojančios prižiūrėti sklypus ir neleisti jiems apželti piktžolėmis. Praktikoje tai reiškia reguliarius šienavimo ir tvarkymo darbus, o kartu ir pareigą pasirūpinti, kad susidariusios žaliosios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai.

    Kompostavimas: paprasčiausia išeitis

    Aplinkai palankiausias sprendimas yra kompostavimas, kai žaliosios atliekos paverčiamos kompostu ir vėliau panaudojamos dirvai gerinti. Tam tinka komposto dėžė, konteineris ar paprasta atvira komposto vieta sode, svarbiausia užtikrinti oro patekimą ir saikingą drėgmę.

    Į kompostą paprastai galima dėti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, nužydėjusias gėles, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius bei arbatos likučius. Piktžoles verta kompostuoti tik tada, kai jos neturi subrendusių sėklų, o invazinių augalų ar itin agresyviai plintančių rūšių likučių geriau nemaišyti su kompostu, kad jų neplatintumėte vėliau tręšdami.

    Kur vežti, jei komposto nėra?

    Jei kompostuoti nėra galimybių, žaliąsias atliekas saugiausia pristatyti į savivaldybės atliekų priėmimo aikšteles ar žaliųjų atliekų kompostavimo vietas. Dažnai prašoma šakas susmulkinti ir atvežti nedideliais kiekiais, kad atliekas būtų paprasčiau tvarkyti ir neapkrauti aikštelių.

    Planuojant vežti atliekas verta iš anksto pasitikrinti konkrečios savivaldybės tvarką: kokios atliekos priimamos, ar taikomi kiekio ribojimai, kokios darbo valandos. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl netinkamo paruošimo ar maišymo su kitomis atliekomis.

    Išvežimo paslauga: kai norisi patogiau

    Dar vienas sprendimas yra žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kai atliekos surenkamos pagal grafiką iš specialaus konteinerio. Tokiu atveju ypač svarbu į konteinerį mesti tik tas atliekas, kurios priskiriamos žaliosioms, nes priemaišos apsunkina perdirbimą ir gali lemti, kad turinys bus priskirtas mišrioms atliekoms.

    Tvarkant žaliąsias atliekas verta laikytis paprastos taisyklės: kuo švaresnė ir geriau atskirta organika, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs kompostu, o ne papildomomis sąnaudomis. Atsakingas rūšiavimas pradeda veikti nuo kiemo vartų ir tiesiogiai prisideda prie švaresnės aplinkos.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išdalintos: gyventojams siūlomi didmaišiai ir aikštelės

    Vilniaus rajone šiemet jau išdalintos visos individualios kompostavimo dėžės – savivaldybės komunalinės įmonės nemokamai gyventojams perdavė 2 000 vienetų. Savivaldybė ragina nespėjusius jų gauti rinktis kitas žaliųjų atliekų tvarkymo alternatyvas, kad sodo ir daržo atliekos nepatektų į mišrių atliekų srautą.

    Gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti patys į žaliųjų atliekų surinkimo vietas. Tarp nurodomų vietų – žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė Nemenčios gatvėje Pakryžės kaime ir UAB „Juknevičiaus kompostas“ aikštelė Liepkalnio gatvėje Vilniuje.

    Savivaldybė primena, kad nuo 2026 metų balandžio mėnesio Vilniaus rajone pradėta teikti biologiškai skaidžių žaliųjų atliekų surinkimo didmaišiais paslauga. Tokia tvarka dažniausiai pasirenkama tuomet, kai gyventojai neturi galimybių kompostuoti sklype arba susidaro didesni sezoniniai srautai po genėjimo, lapų grėbimo ar šiltnamių tvarkymo.

    Paslaugą teikia UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Sudarius paslaugos teikimo sutartį namų ūkiui suteikiamas 1 kubinio metro talpos didmaišis, o išvežimo laikas derinamas individualiai pagal gyventojų poreikį.

    Nurodoma, kad vienkartinis didmaišio aptarnavimas šiltojo sezono metu nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos kainuoja 70 eurų. Kiekvienas papildomas didmaišis įkainotas 10 eurų, taip pat taikomas 1 euro už kilometrą transportavimo mokestis į abi puses, skaičiuojamas nuo komunalinės įmonės garažo iki kliento ir atgal.

    Dėl paslaugos užsakymo gyventojai kviečiami kreiptis į UAB „Nemėžio komunalininkas“ arba UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pagal aptarnaujamą teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad tinkamas žaliųjų atliekų tvarkymas padeda mažinti mišrių atliekų kiekius, kvapus konteineriuose ir prisideda prie bendrų atliekų prevencijos tikslų.

  • Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Gegužės 28 dieną 13.00 valandą vyks Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su atliekų tvarkymo taisyklėmis, daugiabučių renovacijos programos atnaujinimu ir investicijų pritraukimu.

    Vienas svarbiausių klausimų – savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apibrėžia gyventojų ir įmonių pareigas, rūšiavimo bei išvežimo tvarką, taip pat atsakomybę už pažeidimus, todėl pokyčiai gali tiesiogiai paliesti kasdienę rutiną.

    Komitetas taip pat nagrinės sprendimo pakeitimą dėl Marijampolės savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su programos administravimo tvarka ar sąlygomis, nuo kurių priklauso renovacijos proceso greitis ir aiškumas gyventojams.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas dėl investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimo, siekiant pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Savivaldybėms tai įprastai reiškia infrastruktūros paruošimą, kad teritorija būtų patraukli verslui ir galėtų greičiau virsti realiomis investicijomis.

    Aplinkosaugos kryptyje planuojama svarstyti ir finansavimą projektui, kuriuo numatoma sukurti bei įdiegti vietoje veikiančią žaliųjų atliekų kompostavimo technologiją savivaldybės teritorijoje. Sprendimai šioje srityje paprastai siejami su žaliųjų atliekų srautų mažinimu ir patogesniu jų sutvarkymu.

    Komiteto nariai svarstys ir tvarkos aprašą, kuriuo būtų nustatoma, kaip identifikuojami nenaudojami ar apleisti žemės sklypai Marijampolės savivaldybėje. Tokia tvarka dažniausiai reikalinga aiškiems kriterijams įtvirtinti ir vėlesniems savivaldybės veiksmams pagrįsti.

    Posėdyje numatyti keli klausimai dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Tarp svarstomų vietų – sklypai Šunskuose, taip pat Marijampolėje esančiose Suvalkiečių, Mokolų, Gumbinės, Medelyno ir Stalupėnų gatvėse, todėl sprendimai gali būti aktualūs ir planuojantiems įsigyti žemę plėtrai.

    Darbotvarkėje – ir projektas dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo finansavimo. Tokie projektai paprastai siejami su infrastruktūros sauga ir eksploatacijos patikimumu, ypač kai kalbama apie vandens telkinių reguliavimo statinius.

    Komitetas taip pat svarstys dviejų savivaldybės sprendimų pakeitimus, susijusius su laidojimo organizavimu ir kapinių priežiūros tvarka. Šie klausimai dažniausiai apima procedūrų tikslinimą, kad jos būtų aiškesnės gyventojams ir atsakingoms tarnyboms.

    Komiteto darbotvarkės projektą pasirašė komiteto pirmininkas Albinas Mitrulevičius. Galutiniai sprendimai dėl svarstomų projektų priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o komitetų išvados dažnai nulemia, kokie klausimai toliau juda link balsavimo.

  • Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kalvarijos atliekų aikštelės gegužės 23 dieną nedirbs: kur gyventojams vežti atliekas?

    Kas keičiasi gegužės 23 dieną?

    Kalvarijos rajono gyventojams primenama, kad gegužės 23 dieną nedirbs dvi atliekų tvarkymo aikštelės Kušliškių kaime. Dėl to tądien atliekų pristatymą reikėtų suplanuoti iš anksto arba rinktis alternatyvias vietas.

    Laikinai nebus teikiamos paslaugos Kalvarijos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje (Šilo g. 23) ir Kalvarijos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje (Šilo g. 25). Abi aikštelės yra Kušliškių kaime, Kalvarijos savivaldybėje.

    Kur pristatyti atliekas?

    Gyventojai, planavę atvežti didelių gabaritų ar žaliąsias atliekas, raginami gegužės 23 dieną vykti į kitas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Konkretus artimiausių aikštelių pasirinkimas priklauso nuo maršruto ir gyvenamosios vietos.

    Jei atliekų pristatymas nėra skubus, patogiausia jį perkelti į kitą dieną, kad būtų išvengta papildomų kelionių. Taip pat verta įsivertinti, ar atvežamos atliekos tikrai priskiriamos didelių gabaritų ar žaliųjų atliekų srautui.

    Kodėl svarbu pasitikrinti darbo laiką?

    Atliekų surinkimo aikštelių darbo laikas kartais keičiamas dėl organizacinių ar techninių priežasčių, todėl prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti naujausią informaciją. Tai ypač aktualu planuojant vežti atliekas iš toliau arba didesniais kiekiais.

    Gyventojams taip pat primenama, kad atliekas būtina pristatyti į tam skirtas aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar pakelėse. Net ir trumpalaikiai darbo laiko pokyčiai neatleidžia nuo pareigos atliekas tvarkyti tinkamai.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Žaliųjų atliekų priėmimas Biržuose: „Biržų vandenys“ priims tik su sutartimis, kroviniai bus tikrinami

    Žaliųjų atliekų priėmimas Biržuose: „Biržų vandenys“ priims tik su sutartimis, kroviniai bus tikrinami

    UAB „Biržų vandenys“ informuoja, kad į miesto nuotekų valymo įrenginius dumblo kompostavimui priima biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas tik iš seniūnijų ir gyventojų ar įmonių, turinčių sudarytas sutartis. Priėmimas organizuojamas siekiant užtikrinti tvarkingą žaliųjų atliekų surinkimą ir kokybišką kompostavimo procesą.

    Žaliosios atliekos priimamos Krantinės g. 10A, Biržų kaime. Darbo dienomis atliekas galima pristatyti pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 16.00 valandos, penktadieniais nuo 8.00 iki 15.00 valandos, pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 valandos.

    Į priėmimo vietą galima atvežti šakas, lapus, žolę ir kitas smulkias augalines liekanas, tačiau jos turi būti be priemaišų. Bendrovė pabrėžia, kad atliekų kokybė tiesiogiai lemia, ar kompostavimo procesas vyks sklandžiai ir ar galutinis produktas nebus užterštas.

    Pristatomos žaliosios atliekos turi būti tvarkingos, be buitinių, statybinių ar kitų atliekų, o smulkesnės šakos sudėtos taip, kad jas būtų patogu pakrauti. Lapai, žolė ir kitos smulkios atliekos turi būti iškraunamos nepaliekant transportavimo taros, todėl maišai ar konteineriai turi būti išsivežami.

    Atliekas leidžiama palikti tik toje vietoje, kurią nurodo UAB „Biržų vandenys“ darbuotojas. Taip siekiama išvengti netvarkos aikštelėje ir užtikrinti, kad skirtingos frakcijos ar kroviniai būtų tvarkomi pagal nustatytą tvarką.

    Draudžiama pristatyti atliekas su priemaišomis, tokiomis kaip akmenys, plastikas ar stiklas, taip pat mišrias komunalines atliekas. Nepriimami kelmai, stambios šaknys ir didesnio nei 20 centimetrų skersmens šakos, nes jos netinka numatytam apdorojimo procesui.

    Taip pat negalima atvežti statybinių, inertinių ar pavojingų medžiagų, įskaitant betoną, plytas, metalą ar cheminėmis medžiagomis užterštas atliekas. Tokie kroviniai kelia taršos riziką ir gali sutrikdyti įrenginių veiklą bei kompostavimo kokybę.

    UAB „Biržų vandenys“ atkreipia dėmesį, kad visi pristatomi kroviniai yra tikrinami. Reikalavimų neatitinkančios atliekos nebus priimamos ir bus grąžinamos atliekų turėtojui.

    Gyventojams ir organizacijoms, planuojančioms pristatyti žaliąsias atliekas, rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar atliekos atitinka nustatytus kriterijus, ir pasirūpinti, kad būtų galiojanti sutartis. Bendrovė kviečia laikytis nustatytos tvarkos ir dėkoja už bendradarbiavimą.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Kur mesti nupjautą žolę? Ši klaida gali kainuoti šimtus eurų ir sugadinti veją

    Kur mesti nupjautą žolę? Ši klaida gali kainuoti šimtus eurų ir sugadinti veją

    Pavasarį, prasidėjus intensyviems vejos darbams, daugeliui kyla paprastas klausimas: kur dėti nupjautą žolę. Nors ji atrodo natūrali ir nekenksminga, netinkamas tvarkymas gali užtraukti baudą ir pakenkti aplinkai.

    Nupjauta žolė laikoma žaliąja arba biologiškai skaidžia atlieka, todėl jos negalima vežti ir išpilti bet kur, pavyzdžiui, pamiškėje ar pakelėje. Tokiais atvejais dažniausiai taikoma administracinė atsakomybė už neteisėtą atliekų atsikratymą, o baudos gali siekti kelis šimtus eurų.

    Kur ją išmesti teisėtai?

    Saugiausias kelias – nupjautą žolę mesti į bioatliekų ar žaliųjų atliekų konteinerį, jei toks naudojamas jūsų savivaldybėje. Kai kur taikomi atskiri maišai ar specialus išvežimo grafikas, todėl verta pasitikrinti vietines taisykles.

    Jei žolės susidaro daug, ją galima pristatyti į didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikštelę, kur dažnai priimamos ir žaliosios atliekos. Didesniems sklypams kartais siūloma užsisakyti papildomą bioatliekų talpą, tačiau tai gali kainuoti papildomai.

    Kodėl negalima išpilti miške?

    Išpylus žolę gamtoje, ji tampa ne tik šiukšle, bet ir rizika ekosistemoms. Kartu gali patekti piktžolių sėklos, ligų sukėlėjai, taip pat vejos priežiūros priemonių likučiai, galintys pakeisti vietos augaliją.

    Be to, žaliųjų atliekų krūvos trukdo natūraliems procesams: slopina vietinius augalus, keičia dirvožemio sudėtį ir ilgainiui skatina invazinių rūšių plitimą. Dėl to savivaldybės ir aplinkosaugos institucijos tokį elgesį vertina kaip atliekų tvarkymo pažeidimą.

    Ar galima palikti žolę ant vejos?

    Palikti nupjautą žolę ant vejos galima tik labai plonu sluoksniu, kai pjaunama dažnai ir žolė smulkiai susmulkinama. Kitu atveju susidaro stora drėgna danga, kuri blokuoja oro patekimą į dirvą ir skatina vejos ligas.

    Per didelis žolės sluoksnis gali sukelti puvimą, atsiranda geltonos dėmės, prasčiau auga šaknys, o veja tampa retesnė. Dėl to dažniausiai rekomenduojama perteklių surinkti ir tvarkyti kaip bioatliekas.

    Vertingiausia išeitis – kompostas

    Nupjauta žolė gali tapti nemokama trąša, jei ją kompostuosite. Komposte ji greitai suyra, tačiau svarbu jos nekompostuoti vienos, o maišyti su sausesnėmis medžiagomis, pavyzdžiui, lapais ar smulkintomis šakelėmis, kad krūva neimtų rūgti.

    Dar viena praktika – žolę lengvai padžiovinti ir naudoti kaip mulčią darže ar po krūmais, kad dirva ilgiau išlaikytų drėgmę. Taip ne tik sumažinsite atliekų kiekį, bet ir pagerinsite dirvožemio būklę.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.