Tag: Žaliosios erdvės

  • Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Miestai tampa klimato fronte

    Miestuose šiandien gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, todėl būtent urbanizuotos teritorijos pirmos pajunta karščio bangas, staigias liūtis, potvynius ir sausras. Tankiai apgyvendintuose rajonuose riziką didina asfaltas, menka žaluma ir perkrauta infrastruktūra.

    Todėl vis daugiau šalių keičia miestų planavimą: stiprina pastatų atsparumą, modernizuoja vandentvarką, plečia želdynus ir ieško patikimesnių energijos sprendimų. Turkijos ir Uzbekistano pavyzdžiai rodo, kad prisitaikymas apima ir statybas, ir energetiką, ir gyventojų elgseną.

    Turkija: atstatymas po žemės drebėjimų

    Pietų Turkiją 2023 metais supurtę žemės drebėjimai sugriovė ar apgadino šimtus tūkstančių būstų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti namus. Atkūrimo darbai peržengė vien daugiabučių statybą ir apėmė miesto gyvybines sistemas.

    Turkijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Emlak Konut“ vadovas Yasir Yılmaz akcentuoja, kad atstatant miestus kartu tvarkoma nuotekų infrastruktūra, vandens tėkmės, keliai ir susisiekimo tinklai. Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų atsparumui ekstremaliems orams, nes karštis bei staigios liūtys tampa vis dažnesnės.

    „Atstatydami miestus ir 450 000 būstų, atkūrėme juos su visa infrastruktūra ir socialiniais patogumais, kartu stiprindami pastatų atsparumą klimato poveikiui“, – sakė Yasir Yılmaz.

    Kita kryptis – energija, kuri maitina miestus. Turkijos energijos rinkos operatorius EPİAŞ valdo kilmės garantijų sistemą YEK-G, kur elektroniniais sertifikatais patvirtinama, kad atitinkamas elektros kiekis pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, o vienas sertifikatas atitinka 1 megavatvalandę.

    Sistema veikia savanorišku principu ir naudoja blokų grandinės technologiją, kad duomenys apie atsinaujinančią elektrą būtų atsekami nuo gamybos iki vartojimo. Praktinis pritaikymas ypač aktualus elektromobilių įkrovimui, kai įmonės ar gyventojai siekia įrodyti, kad įkrovimui naudota elektra atitiko žalią kilmę.

    „Naudodami YEK-G sertifikavimą galime įrodyti, kad iš atsinaujinančių jėgainių pagaminta elektra iš tiesų pasiekia vartojimą“, – sakė Energy Exchange Istanbul atstovas Mustafa Aydin.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka. Klimato rizikos mažinimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, todėl vis dažniau kalbama apie ankstyvą švietimą bei praktinius įpročius, kurie mažina energijos ir vandens švaistymą.

    „Svarbiausia yra ne ginčytis, kieno tai pareiga, o kurti žinias ir sąmoningumą nuo pat pradžių“, – sakė klimato politikos patarėjas Chris Mensah.

    Uzbekistanas: naujas miestas ir sena sostinė

    Uzbekistane miestų prisitaikymas vyksta dviem kryptimis: nuo nulio projektuojamas Naujasis Taškentas ir tuo pat metu žalinama bei pertvarkoma esama sostinė. Skirtumas esminis, nes naujame mieste sprendimai dėl vandens, energijos ir želdynų gali būti įdiegti dar iki įsikeliant gyventojams.

    Naujojo Taškento statybos pradėtos 2023 metais sostinės rytiniame pakraštyje. Plane numatyta 2 000 hektarų žaliųjų erdvių ir dar 500 hektarų parkų, o 2026 metų spalį pradėjo veikti dalis svarbios infrastruktūros, įskaitant trigeneracijos elektrinę ir elektros pastotę.

    Želdynai čia laikomi ne tik estetika, bet ir gyvybiškai svarbia apsauga nuo karščio. Tačiau žaluma reiškia ir papildomą vandens poreikį, todėl projektuotojai renkasi vietos sąlygoms atsparesnes rūšis ir taupesnius laistymo metodus.

    „Ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, kurie atlaiko sausras ir reikalauja mažiau vandens. Vandens sąnaudoms mažinti taikome lašelinį drėkinimą“, – sakė Naujojo Taškento direkcijos patarėjas Saidazim Sharipov.

    Planuojama, kad dalis nuotekų bus išvaloma ir pakartotinai panaudojama techniniam vandeniui bei apželdinimui, o pastatai turės sprendimus lietaus vandeniui kaupti ar naudoti išvalytą vandenį savo teritorijose. Taip pat numatoma mažinti vandens nuotėkius ir garavimą, o želdiniuose daugiau remtis krūmynais, kuriems reikia mažiau laistymo nei vejoms.

    Trigeneracija ir saulės energija

    Naujojo Taškento energetika diegiama lygiagrečiai statyboms. Pasak direkcijos atstovų, projektuose numatomi saulės moduliai ant stogų, o trigeneracijos elektrinė turėtų aprūpinti centralizuotą šildymo ir vėsinimo tinklą.

    Tokios sistemos leidžia vienoje vietoje efektyviau panaudoti kurą ir šilumą, o centralizuotas vėsinimas karštomis vasaromis tampa vis aktualesnis miestuose, kur kyla vadinamoji šilumos salos problema. Vis dėlto dalis sprendimų dar tik diegiami, todėl realus pajėgumų patikrinimas paaiškės, kai miestas bus užpildytas gyventojais ir verslais.

    „Vasarą sistema tiekia karštą vandenį ir atšaldytą vandenį būstų vėsinimui, o žiemą katilinėje pagamintas garas naudojamas šildymui“, – sakė projekto vyriausiasis inžinierius Asiltürk Çakmak.

    Taškentas: želdynams reikia vietos

    Esamame Taškente erdvės pertvarkai gerokai mažiau, nes gatvės, pastatai ir rajonai jau suformuoti. Todėl žalumos plėtra vyksta ieškant laisvų plotų ir kuriant žaliuosius koridorius, kurie padeda mažinti karštį bei dulkių kiekį.

    Uzbekistano ekologijos institucijų duomenimis, 2022–2026 metais sostinėje pasodinta daugiau nei 1,35 milijono medžių ir krūmų. Toliau planuojami žalieji diržai, įskaitant plotus Bektemir rajone ir palei Čirčiko upės koridorių.

    Bektemir rajone 2026 metų pavasarį įrengtas 4,23 hektaro žaliasis ruožas su 1 415 dekoratyvinių medžių, laistomų lašeline sistema. Tokie projektai, skirtingai nei Naujajame Taškente, turi prisitaikyti prie jau egzistuojančio miesto, todėl jų sėkmę lemia ne tik finansavimas, bet ir suderinamumas su transportu, inžineriniais tinklais bei gyventojų poreikiais.

    Abiejų šalių patirtis rodo, kad miestų prisitaikymas prie klimato kaitos tampa kompleksiniu procesu: nuo atsparių statybų ir skaidrios žalios energijos apskaitos iki vandens pakartotinio panaudojimo ir tikslingai planuojamos žalumos.

  • Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Vilniuje pradedamas Žvėryno šaltinių slėnio ateities planavimas, į kurį kviečiami įsitraukti gyventojai, bendruomenių atstovai ir įvairių sričių ekspertai. Tikslas – sukurti aiškią teritorijos viziją, suderinant geresnį prieinamumą su gamtinės vertės išsaugojimu.

    Kūrybines dirbtuves organizuoja Vilniaus vystymo kompanija, o susitikimas numatytas 2026 metais spalio 20 dieną 18.00 valandą Kompozitorių namuose Vilniuje. Organizatoriai žada, kad dirbtuvių metu bus renkamos idėjos, kurios vėliau virs teritorijos koncepcija ir bus pristatytos viešai.

    Šaltinių slėnis prie Neries išsiskiria tuo, kad tai reta gamtinė erdvė beveik miesto centre, kur reljefas, šlaitai ir vandens versmės kuria savitą mikroaplinką. Tokios vietos miestuose dažnai patiria didžiausią spaudimą dėl intensyvaus naudojimo, todėl planuojant svarbiausia iš anksto susitarti, kokia apsauga ir kokie pokyčiai čia priimtini.

    Kas planuojama teritorijoje

    Pagal pristatomą kryptį didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugumui ir patogiam pasiekiamumui: svarstoma atnaujinti laiptus, sutvarkyti takus, peržiūrėti želdinių būklę ir aiškiau suvaldyti lankytojų srautus. Taip pat akcentuojama, kad pokyčiai turi būti minimalūs ir nekeičiantys natūralaus šlaito charakterio.

    Vienas aptariamų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris paaiškintų šaltinių kilmę ir vietos raidą, o kartu nukreiptų žmones taip, kad jautrios vietos nebūtų mindomos. Taip pat minima nedidelė poilsio ar apžvalgos erdvė, kuri būtų integruojama taip, kad nekurtų perteklinės infrastruktūros.

    Viešojoje komunikacijoje akcentuojamas minimalaus poveikio principas, kai infrastruktūra tarnauja gamtai ir lankytojams, o ne ją nustelbia. Miestuose tai tampa vis svarbesne kryptimi, nes po pandemijos išaugęs lankymasis žaliosiose erdvėse didina poreikį tvarkyti srautus neaukojant biologinės įvairovės.

    Kodėl kviečiama bendruomenė

    Organizatoriai teigia, kad ši vieta iki šiol labiau žinoma Žvėryno gyventojams, o platesnei auditorijai dažnai lieka nepastebima dėl sudėtingesnio privažiavimo ir aiškios struktūros stokos. Būtent todėl į planavimą įtraukiami ir vietos žmonės, geriausiai matantys, kaip teritorija keičiasi skirtingais metų laikais.

    „Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vasarą, ruošiantis projektui, buvo surengta pažintinė ekskursija su „Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda, kurioje dėmesys skirtas požeminio vandens reiškiniams ir vietos pasakojimams. Organizatoriai tai vertina kaip signalą, kad visuomenei įdomu ne tik sutvarkytos erdvės, bet ir aiškiai papasakota istorija.

    „Vietos gyventojų dalyvavimas mums ypač svarbus, nes jie čia vaikšto, leidžia laiką ir mato šią vietą visais metų laikais. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

    Kūrybinėse dirbtuvėse surinktos įžvalgos taps pagrindu koncepcijai, pagal kurią būtų sprendžiama, kur reikalingi takai, kur geriau palikti natūralias zonas, kaip pateikti informaciją ir kokių priemonių reikia, kad lankymas būtų saugus. Gyventojai kviečiami dalyvauti atvykstant į susitikimą numatytu laiku Kompozitorių namuose Vilniuje.

  • Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas nustebino skaičiais: 95 proc. vertina teigiamai, bet viena problema bado akis

    Žvėrynas išlieka vienas geriausiai vertinamų Vilniaus rajonų: teigiamai jį vertina 95 proc. apklaustų gyventojų, o 63 proc. teigia norintys čia gyventi neribotą laiką. Tyrimas rodo, kad rajonas žmonėms pirmiausia siejasi su trimis savybėmis: žalias, charakteringas ir patogus.

    Žalumą ir charakteringumą su Žvėrynu sieja po 87 proc. gyventojų, patogumą – 78 proc. Įspūdingas ir objektyvus rodiklis: apie 72 proc. seniūnijos teritorijos sudaro žaliosios zonos, todėl Žvėrynas pagal šį kriterijų patenka tarp žaliausių Vilniaus seniūnijų.

    Kuo išsiskiria Žvėrynas?

    Gyventojai kaip rajoną geriausiai reprezentuojančias vietas dažniausiai mini Vingio parką, Neries krantinę, Žvėryno medinę architektūrą, taip pat Vingio tiltą bei sakralinius objektus. Šis derinys formuoja savitą tapatybę, kurioje miesto centras yra šalia, tačiau kasdienybė daugeliui atrodo ramesnė nei kituose centriniuose rajonuose.

    Tyrime pabrėžiama, kad Žvėryno stiprybė yra urbanistinės kokybės ir gamtos artumo pusiausvyra. Gyventojams svarbūs kriterijai renkantis gyvenamąją vietą čia dažniausiai siejami su parkais ir želdynais, saugumu bei mažesniu triukšmu.

    Kas gyvena Žvėryne?

    Žvėrynas yra palyginti nedidelė seniūnija: čia gyvena apie 9 900 žmonių, o vidutinis gyventojų amžius siekia apie 40 metų. Būsto struktūra rodo, kad rajone ryškiau nei kai kur kitur dominuoja didesni butai ar namai: trijų ir daugiau kambarių būstuose gyvena 63 proc. apklaustųjų.

    Nuosavybės statistika taip pat išsiskiria: 68 proc. nurodo būstą įsigiję, 13 proc. jį paveldėję, o nuomojamame būste gyvena 7 proc. Tai atspindi santykinai stabilų gyventojų branduolį ir paaiškina, kodėl rajone itin svarbūs ilgalaikiai aplinkos kokybės sprendimai.

    Patogu kasdien, bet gydymo ieško kitur

    Vertinant vadinamąjį 15 minučių miestą, esminių paslaugų prieinamumas Žvėryne įvertintas 4,3 balo iš 5, o pasitenkinimas kaimynyste siekia 4,2 balo. Kitaip tariant, kasdieniai poreikiai daugeliui gyventojų yra lengvai pasiekiami.

    Vis dėlto ryškiai išsiskiria sveikatos paslaugos: 73 proc. apklaustųjų dėl gydymo dažniau vyksta į kitus rajonus. Sveikatos priežiūros prieinamumas įvertintas 2,9 balo iš 5, ir tai yra maždaug puse balo prasčiau nei bendras Vilniaus vidurkis.

    Susisiekimo įpročiai rodo, kad daugeliui darbo vietos nėra toli: 49 proc. teigia, jog kelionė į darbą trunka 15–30 minučių, o maždaug trečdalis darbą pasiekia greičiau nei per 15 minučių. Dažniausiai renkamasi automobilis arba ėjimas pėsčiomis, abiem būdais naudojasi po 48 proc. gyventojų.

    Kaimynystė stipri, tačiau yra jautrių vietų

    Žvėryne vyrauja geri kaimynų santykiai: 81 proc. juos apibūdina kaip mandagius arba draugiškus. Bendruomeniškumas taip pat gana ryškus, nes 77 proc. gyventojų nurodo bent kartą per metus dalyvaujantys bendruomeninėse veiklose.

    Tačiau tyrime fiksuojama ir aiški įtampa dėl kasdienės aplinkos kokybės. Analizuojant „Tvarkau miestą“ pranešimus matyti, kad dažniausiai gyventojai kreipiasi dėl aplinkos tvarkymo, tokie pranešimai sudaro 28 proc. visų fiksuotų problemų.

    Dar 17 proc. pranešimų siejami su duobėmis, įgriuvomis ir šuliniais, o 10 proc. – su želdynų priežiūra, įskaitant medžių ir krūmų genėjimą ar kirtimą. Žvėrynas išsiskiria tuo, kad želdynų priežiūra čia patenka tarp trijų dažniausiai minimų problemų, nors pati žaluma laikoma viena didžiausių rajono vertybių.

    Gyventojai taip pat įvardija smulkiosios infrastruktūros trūkumus, susijusius su šaligatvių būkle, automobilių statymu ir nuoseklaus, tarpusavyje susieto viešųjų erdvių tinklo stoka. Tarp ateities krypčių akcentuojamas ir Neries pakrantės pritaikymas gyventojų poreikiams, daugiau mažų susitikimų erdvių bei vietinių paslaugų stiprinimas.

    Žvėryno tapatybės tyrimo rezultatų pristatymas gyventojams numatytas spalio 13 dieną 18.00 valandą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Blindžių gatvėje. Susitikime planuojama aptarti rajono stiprybes, problemines sritis ir tolesnio vystymo potencialą.

    Seniūnijos portretas parengtas remiantis 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovės „Synthesis“ atliktu Vilniaus seniūnijų tapatybės tyrimu. Jame naudoti gyventojų apklausų duomenys, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo informacija, nusikalstamumo statistika, žiniasklaidos analizė ir „Tvarkau miestą“ pranešimų apžvalga.

  • Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse atidaryta nauja žalia erdvė: šventę perkėlė, bet programa žada staigmenų

    Viršuliškėse planuota naujos viešosios erdvės atidarymo šventė perkeliama į rugpjūčio 27 dieną 18 valandą. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti žaliojoje erdvėje tarp J. Rutkausko gatvės ir Pilaitės prospekto, netoli Spaudos rūmų.

    Šventės programoje numatytos veiklos, skirtos gamtai pažinti per pojūčius: vyks vaistažolių edukacija ir arbatų degustacija, lankytojai galės stebėti natūralioje pievoje gyvenančius vabzdžius. Mažieji dalyviai bus kviečiami susipažinti su Vilniaus paukščiais ir įsitraukti į muilo burbulų pramogas.

    Renginyje taip pat lauks pramoginis „Rimi“ laimės ratas, kuriame bus galima laimėti skanėstų. Kūrybinėse dirbtuvėse su VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ dalyviai kurs gamtos motyvais puoštas vėduokles, o atmosferą papildys fleitininkės Dominykos Šeibok muzika.

    Vienu žaismingiausių šventės akcentų taps gamtiškiausios pavardės rinkimai. Organizatoriai kvies dalyvius, kurių pavardėse atsispindi gamtos motyvai, pretenduoti į simbolinį titulą.

    Šventės metu gyventojai bus kviečiami balsuoti už būsimą viešosios erdvės pavadinimą. Tokiu būdu siekiama į sprendimus įtraukti bendruomenę, kuri šia erdve naudosis kasdien, ir stiprinti vietos tapatybę.

    Daugiau kaip hektaro ploto teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, poilsio ir sporto zonos, šunų vedžiojimo erdvė, apšvietimas bei šachmatų stalai. Išskirtiniu akcentu tapo išsaugota šlapynė, per kurią nutiestas medinis lieptas su poilsio vietomis.

    Anksčiau šventė buvo planuota rugpjūčio 25 dieną, tačiau renginio data pakeista į rugpjūčio 27 dieną. Vieta ir pradžios laikas nesikeičia.

  • Mokslininkai įspėja: miestų vaikai vis dažniau bijos gamtos – tai gali virsti liga

    Mokslininkai įspėja: miestų vaikai vis dažniau bijos gamtos – tai gali virsti liga

    Biofobija – tai neracionali baimė gyvajai gamtai, kai nerimą kelia ne viena rūšis, o pati natūrali aplinka: vabzdžiai, miškas, purvas ar net prisilietimas prie medžio. Tyrėjai fiksuoja, kad tokie simptomai vis dažniau pasireiškia vaikams ir paaugliams, ypač augantiems miestuose.

    Lundo universiteto mokslininkai yra sieję šią tendenciją su urbanizacija ir vis retesniu kasdieniu kontaktu su gamta. Gyvenimas tankiai užstatytose vietovėse, ribota žaliųjų erdvių prieiga ir laikas patalpose mažina natūralias patirtis, kurios vaikystėje padeda susiformuoti saugiam santykiui su aplinka.

    „Kai vaikai auga beveik vien uždarose erdvėse ir ekranuose, gamta jiems ima atrodyti svetima ir pavojinga“, – sako tyrimų kryptį aptariantys specialistai.

    Psichologai atkreipia dėmesį, kad baimę gali stiprinti ir suaugusiųjų komunikacija. Nuolatiniai perspėjimai apie erkes, „neliesk, nes purvina“, ar „neik į krūmus“ vaikui siunčia žinutę, kad parkas ar miškas yra rizikos zona, o ne įprasta gyvenimo dalis.

    Švietimo ir vaikų raidos specialistai pastebi ir praktinių požymių: daliai vaikų miške sunku drąsiai pakelti šaką, paliesti žievę ar sėdėti ant žemės. Tokios reakcijos dažnai rodo ne „kaprizą“, o patirties trūkumą, kai vaikas tiesiog nėra išmokęs jaustis saugiai natūralioje aplinkoje.

    Paradoksas tas, kad vengiant gamtos prarandamas vienas paprasčiausių emocinės savijautos stiprinimo būdų. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, jog buvimas žaliose erdvėse gali mažinti stresą, gerinti dėmesį ir savireguliaciją, o vaikams – padėti lengviau atgauti ramybę po įtemptos dienos.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažnai prasideda nuo mažų, reguliarių žingsnių: dažnesnių pasivaikščiojimų žaliose zonose, žaidimų lauke bet kokiu oru ir natūralių patirčių, kurios leidžia vaikui tyrinėti be gąsdinimo. Ilgainiui tai padeda atkurti ryšį su aplinka ir mažina tikimybę, kad baimė įsitvirtins kaip ilgalaikė problema.

  • KTU pasiūlė urboląstelę: naujas miesto vienetas žada apsaugą nuo karščio, potvynių ir krizių

    Klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, staigios liūtys ir potvyniai, vis dažniau tampa kasdienybe Europos miestuose. Prie jų prisideda ir kitos rizikos, įskaitant energetikos sutrikimus, pandemijas ar civilinės saugos grėsmes, todėl miestams reikia ne tik mažinti taršą, bet ir didinti atsparumą.

    Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslininkai Liucijus Dringelis ir Evaldas Ramanauskas pristato koncepciją, kurią vadina urboląstele. Tai naujas urbanistinės struktūros vienetas, turintis veikti kaip savarankiška, aiškiai suplanuota miesto dalis su stipriu žaliuoju centru ir kasdienėms bei krizinėms situacijoms pritaikyta infrastruktūra.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad dabartinė plėtra Lietuvoje dažnai išskaido teritorijas, didina urbanistinę drieką ir spaudžia želdynus. Tokia kryptis, jų vertinimu, silpnina miestų gebėjimą amortizuoti karštį, suvaldyti liūčių vandenį ir užtikrinti gyventojams pasiekiamas viešąsias paslaugas.

    Kas yra urboląstelė

    Urboląstelė apibrėžiama kaip 40–60 hektarų ploto urbanistinis kompleksas, kurį iš išorės ribotų viešojo transporto gatvės, o viduje dominuotų pėsčiųjų ryšiai ir želdynai. Koncepcija remiasi bionikos logika: kaip biologinė ląstelė turi apvalkalą ir branduolį, taip mieste siūlomas vienetas turėtų aiškias ribas ir centrinį branduolį.

    Centrinis elementas būtų daugiafunkcis žaliasis branduolys, skirtas poilsiui, bendruomenės veikloms ir kasdieniam paslaugų pasiekiamumui. Kartu čia numatoma ir civilinės saugos funkcija, kad krizių atveju teritorija turėtų vietas susitelkimui, ryšiui ir pagrindiniams poreikiams užtikrinti.

    Pagal mokslininkų pateikiamus skaičiavimus, vienoje urboląstelėje, priklausomai nuo užstatymo intensyvumo ir aukštingumo, galėtų gyventi apie 7 000–15 000 žmonių. Iš kelių urboląstelių būtų formuojamas didesnis gyvenamasis rajonas, kuriame atsirastų ir platesnio masto traukos objektai.

    Žaliasis branduolys ir judėjimas

    Vienas esminių principų yra transporto srautų atskyrimas nuo vidinių gyvenamųjų erdvių. Automobilių stovėjimas ir intensyvesnis eismas būtų telkiami arčiau aptarnaujančių gatvių, o kvartalų viduje prioritetas teikiamas saugioms pėsčiųjų jungtims ir želdynams.

    Taip siekiama kurti aplinką, kurioje kasdieniai maršrutai iki žaliojo centro ar viešojo transporto būtų trumpi ir patogūs pėsčiomis. Koncepcijoje minimas 5–10 minučių pasiekiamumo principas, kai svarbiausios paslaugos ir viešosios erdvės turėtų būti pasiekiamos be automobilio.

    Želdynų vaidmuo čia neapsiriboja estetika. Miestų prisitaikymo praktikoje žaliosios erdvės vertinamos kaip viena veiksmingiausių priemonių mažinti miesto šilumos salos efektą, gerinti oro kokybę ir sugerti liūčių vandenį, mažinant paviršinių nuotekų perkrovą.

    Kodėl ši idėja aktuali dabar

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja sprendimų, kurie miestus verčia planuoti kompaktiškiau ir arčiau kasdienių paslaugų. Vis plačiau taikomi kvartalų atnaujinimo, žaliųjų koridorių ir lietaus vandens sulaikymo sprendimai, o taip pat stiprinami civilinės saugos reikalavimai viešosioms erdvėms ir pastatams.

    KTU mokslininkų siūloma urboląstelė šias kryptis sujungia į vieną planavimo logiką, kur atsparumas klimato kaitai, patogus judėjimas ir bendruomenės infrastruktūra numatomi iš anksto, o ne paliekami pavieniams projektams. Tokia struktūra, jų teigimu, galėtų padėti miestams veikti kaip vientisai suplanuota sistema, o ne kaip atskirų sklypų ir pastatų rinkinys.

    Idėja parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendinamą projektą, kuriame vertinamos klimato kaitos prognozės ir jų įtaka gyvenamųjų vietovių planavimui. KTU pažymi, kad pateikiama schema yra modelinė ir turėtų būti pritaikoma konkrečioms gamtinėms bei urbanistinėms sąlygoms, išlaikant pagrindinius tvarumo ir saugumo principus.

  • Šiaulių ir Liepojos „GREEN“ projektas: žalinimo planai, karščio bangų tyrimai ir kvietimas idėjoms

    Šiauliuose lankėsi projekto GREEN partneriai iš Liepojos savivaldybės, atvykę pasidalyti patirtimi ir gyvai susipažinti su mieste įgyvendintais žalinimo sprendimais. Svečius pasitiko Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda kartu su savivaldybės specialistais.

    Vizito metu daug dėmesio skirta dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms, kurios leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Aptarta, kaip tokie sprendimai prisideda prie patrauklesnės aplinkos kūrimo ir stiprina bendruomenių įsitraukimą.

    Latvijos delegacija apžiūrėjo Rėkyvos ežero pakrantę ir čia įgyvendintus bendruomenių projektus, skirtus gyvenamajai aplinkai gerinti. Taip pat aplankytas Dainų parkas, kuriame įrengta „Pump Track“ velotrasa, bei Juliaus Janonio gimnazija su mokinių iniciatyva įkurta „Žaliąja oaze“.

    Žalinimo ir apželdinimo sprendimai aptarti ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode, diskutuojant su čia dirbančiais specialistais. Vizito maršrute buvo ir Talkšos ežero pakrantė, kurioje vertintos žaliosios infrastruktūros galimybės.

    Ką numato GREEN projektas?

    GREEN projekto tikslas – stiprinti miestų atsparumą klimato kaitai, gerinant žaliųjų erdvių planavimą ir mažinant karščio bangų poveikį. Pastaraisiais metais karščio epizodai Baltijos regione fiksuojami vis dažniau, todėl savivaldybėms aktualu taikyti sprendimus, kurie padeda vėsinti urbanizuotas teritorijas.

    Šiuo metu rengiami Žalinimo planai Šiauliams ir Liepojai, kuriuose bus numatytos strateginės gairės žaliųjų erdvių plėtrai. Kartu bus atliekami karščio bangų tyrimai, o jų išvados integruojamos į planavimo dokumentus, kad sprendimai būtų pagrįsti duomenimis.

    Kur bus kuriamos naujos erdvės?

    Įgyvendinant Žalinimo planus abiejuose miestuose numatyta kurti naujas žaliąsias erdves, kurios prisidėtų prie vėsesnio mikroklimato, didesnės biologinės įvairovės ir patogesnės kasdienės rekreacijos. Šiauliuose viena iš planuojamų teritorijų – Architektų gatvės aplinka.

    Praktikoje tokie projektai dažniausiai apima medžių ir krūmų juostas, pavėsio zonas, lietaus vandens sulaikymo sprendimus ir želdynų jungtis, kurios mažina įkaitusių dangų dominavimą. Savivaldybės pabrėžia, kad žalinimas yra ne vien estetinis sprendimas, bet ir infrastruktūra, turinti apčiuopiamą naudą gyventojų savijautai.

    Kada laukti kvietimo gyventojams?

    Siekiant didesnio bendruomenių įtraukimo, bus rengiami konkursai vietinėms viešųjų erdvių žalinimo iniciatyvoms. Kiekviename mieste planuojama įgyvendinti tris daugiausia balsų surinkusias idėjas, o kvietimai teikti pasiūlymus gyventojus turėtų pasiekti šią vasarą.

    Projekto trukmė – dveji metai, o bendras biudžetas siekia 478 409,73 eurus. Iš jų 20 proc. sudaro pačių partnerių indėlis, o likusi dalis finansuojama pagal 2021–2027 metų Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

    Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra pagrindinis partneris, o jai tenkanti projekto biudžeto dalis sudaro 277 193,16 eurus. Savivaldybė savo lėšomis prisideda 55 438,64 eurais.

    Projektas įgyvendinamas kaip iniciatyva Atsparios ir ekologiškos aplinkos kūrimas Šiauliuose ir Liepojoje, kurios trumpinys – GREEN, projekto numeris LL-00253. Programos tikslas – prisidėti prie darnaus socialinio ir ekonominio regionų vystymosi, stiprinant jų patrauklumą gyventi, mokytis, dirbti ir lankytis.

  • Ukmergėje gimsta Bendrystės parkas: medžiais įamžinta devynių užsienio miestų draugystė

    Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti Bendrystės parkas, skirtas miestų partnerystei ir tarptautinei draugystei įamžinti. Gegužės 23 dieną čia pasodinti pirmieji medžiai, kurie ateityje turėtų tapti nauju traukos tašku tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

    Pirmuosius sodinukus į žemę įleido į Ukmergės miesto šventę atvykusios delegacijos iš devynių partnerystės miestų. Tarp jų buvo atstovai iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje ir Finspango Švedijoje.

    Parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, taip pat rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Savivaldybė nurodo, kad medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba artimus jos motyvus, kartu renkantis rūšis, tinkamas Lietuvos klimatui.

    Tokie parkai miestams paprastai tampa ne tik žaliąja erdve, bet ir gyvu atminties ženklu, primenančiu ilgalaikius ryšius su partneriais. Augant medžiams, erdvė natūraliai kinta ir įgyja papildomą prasmę, o tarptautinių vizitų metu pasodinti augalai dažnai virsta tradicija, kurią vėliau papildo naujos delegacijos.

    Pasak renginio organizatorių, skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai susiliejo į bendrą žinutę apie pagarbą, draugystę ir bendrystę. Tikimasi, kad Bendrystės parkas taps vieta, kur tarptautinė Ukmergės partnerystė bus matoma ne simboliniuose dokumentuose, o kasdienėje miesto aplinkoje.

    Ukmergės savivaldybė taip pat pabrėžia, kad tokios iniciatyvos prisideda prie miesto viešųjų erdvių kokybės ir žaliosios infrastruktūros stiprinimo. Brandūs medžiai ilgainiui gerina mikroklimatą, didina pavėsį, sugeria dalį oro taršos ir triukšmo, o tai ypač svarbu intensyvesnio judėjimo zonose.

    Savivaldybės informaciją papildo Dainiaus Vyto nuotraukos.